Tag: Lietuvos nepriklausomybės kovos

  • Dusetose atkurta 1919-ųjų karių kapavietė: kas ir kodėl ėmėsi šio darbo?

    Dusetose atkurta 1919-ųjų karių kapavietė: kas ir kodėl ėmėsi šio darbo?

    Dusetų kapinėse sutvarkyta keturių Lietuvos karių, 1919 metais žuvusių kovose už šalies nepriklausomybę, kapavietė. Darbus įgyvendino draugija „Laisvės aukuras“, jau ne vienerius metus prižiūrinti už Lietuvos laisvę žuvusiųjų atminimo vietas.

    Kapavietėje palaidoti J. Malinauskas, Ant. Sudaitis, J. Kregždys ir Ant. Armonas. Pasak draugijos, tokie projektai svarbūs ne tik dėl fizinio tvarkymo, bet ir dėl istorinio pasakojimo išsaugojimo vietos bendruomenei.

    Kas konkrečiai buvo padaryta

    Tvarkymo darbai apėmė žolinės augmenijos pašalinimą, augalinio grunto išvežimą ir naujo sluoksnio suformavimą. Į kapavietės vietą atvežtas ir išlygintas sijotas smėlis, atlikti betonavimo darbai.

    Taip pat sumontuotos granitinės trinkelės, sutvarkant kapavietės dangą ir vizualiai suvienodinant teritoriją. Tokie sprendimai paprastai pasirenkami dėl ilgaamžiškumo ir paprastesnės priežiūros skirtingais metų laikais.

    Kaip prisidėjo savivaldybė ir bendruomenė

    Dalį projekto finansavo Zarasų rajono savivaldybė, skirdama lėšų pagal NVO sektoriaus ir bendruomeninių organizacijų finansavimo priemonę. Draugija pažymi, kad savivaldos parama leidžia nuosekliai planuoti darbus ir imtis tvarkyti mažiau matomas, tačiau istoriškai reikšmingas vietas.

    „Laisvės aukuras“ šių karių atminimu rūpinosi ir anksčiau. 2015 metais kartu su Dusetų bendruomene, kunigu Stanislovu Krumpliausku, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Zarasų kuopos kariais ir Lietuvos šaulių sąjungos nariais buvo surengtas žuvusiųjų pagerbimas.

    Tąkart kapavietės erdvėje įrengtas vėliavos stiebas ir iškelta trispalvė, o iniciatyvos tikslas buvo ne vien simbolinis. Tokie minėjimai, kaip pabrėžia organizatoriai, padeda vietos istoriją perduoti jaunajai kartai ir stiprina bendruomeniškumą.

    Draugija „Laisvės aukuras“ su vietos bendruomenėmis ir Zarasų rajono savivaldybe bendradarbiauja jau dvylika metų. Organizacija teigia, kad ilgalaikė partnerystė yra esminė sąlyga, kad atminties vietos būtų prižiūrimos ne vienkartinėmis akcijomis, o nuosekliai.

  • Panevėžys paminėjo išvadavimo iš bolševikų 107-ąsias metines: salvės, žygis ir padėka savanoriams

    Panevėžyje paminėtos Lietuvos nepriklausomybės kovų ir miesto išvadavimo iš bolševikų 107-osios metinės. Minėjimas pradėtas šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje, o vėliau Nepriklausomybės aikštėje surengta iškilminga rikiuotė.

    Renginio dalyviai tylos minute pagerbė žuvusių karių atminimą, o prie pulkininko leitenanto Jono Variakojo paminklo buvo padėtos gėlės. Taip akcentuota savanorių ir kariuomenės reikšmė valstybės laisvės kovose.

    „Panevėžio išvadavimo diena primena, kad valstybės stiprybė gimsta iš žmonių drąsos, atsakomybės ir ištikimybės savo šaliai. Šiandien dėkojame visiems, kurie anuomet gynė Lietuvos laisvę, ir tiems, kurie ją saugo dabar“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Pagerbiant laisvės gynėjus ir kariuomenės bei miesto bendrystę, minėjime nuaidėjo trys garbės salvės. Jos skirtos Panevėžio miestui ir jo žmonėms, Lietuvos nepriklausomybės kovose žuvusiems kariams bei Karaliaus Mindaugo husarų batalionui.

    Minėjimo išvakarėse Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų batalionas organizavo tradicinį pėsčiųjų žygį. Dalyviai ėjo istoriniais 4-ojo pėstininkų pulko puolimo keliais nuo Upytės iki Laisvės aikštės Panevėžyje.

    Žygiu įprasminta 1919 metų gegužės 19 dieną vykdyta operacija, kai Jono Variakojo vadovaujami savanoriai galutinai išvadavo Panevėžį iš bolševikų. Šis įvykis siejamas su nepriklausomybės įtvirtinimu šiaurės Lietuvoje ir savanorių judėjimo indėliu į valstybės gynybą.

    Organizatoriai nurodo, kad žygyje dalyvavo husarų bataliono kariai, pavieniai žygeiviai, šeimos, miesto įstaigų ir organizacijų bendruomenės. Žygeiviai galėjo rinktis 7, 15 arba 25 kilometrų maršrutus.

    Kasmetinis Panevėžio išvadavimo dienos minėjimas tampa proga ne tik prisiminti konkrečius istorinius įvykius, bet ir stiprinti pilietinį ryšį su krašto gynybos tradicija. Mieste pabrėžiama, kad atminties kultūra, pagarba savanoriams ir bendruomenės įsitraukimas padeda istoriją išlaikyti gyvą.