CP v2

Tag: Lietuvos ornitologų draugija

  • Nemokamas žygis Paneriuose: atveria retas vietas ir kviečia stebėti paukščių palydas

    Šeštadienį vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į nemokamą pėsčiųjų žygį Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinyje. Organizatoriai ragina ne tik pajudėti, bet ir prisidėti prie rudeninės paukščių stebėsenos, kai tūkstančiai sparnuočių traukia migracijos keliais.

    Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis laikomas viena didžiausių sostinės saugomų teritorijų. Jis driekiasi kairiajame Neries slėnio šlaite, tarp Žemųjų Panerių, Aukštųjų Panerių, Užusienio ir Kirtimų, o jo reljefą formavo vandens erozija ir slėnio šlaitų procesai.

    Ši vietovė išsiskiria stačiais šlaitais, daubomis ir gūbriais, todėl maršrute gali pasitaikyti statesnių įkalnių ir nuokalnių. Dėl to dalyviams patariama įvertinti savo fizinį pasirengimą ir pasirinkti patogią, reljefui pritaikytą avalynę.

    Gamtos paminklai ir retas reljefas

    Žygio metu planuojama aplankyti ir teritorijas, kurios svarbios ne tik rekreacijai, bet ir gamtos pažinimui. Ties Gariūnais esantis Gariūnų sufozinis cirkas laikomas įspūdingu geologiniu objektu, susiformavusiu dėl grunto slinkimo ir ertmių atsivėrimo.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad saugomose teritorijose ypač svarbu laikytis pažymėtų takų. Tai padeda saugoti jautrias augavietes, mažinti dirvožemio eroziją ir netrikdyti laukinių gyvūnų buveinių.

    Kultūros ir istorijos ženklai Paneriuose

    Panerių apylinkėse gausu kultūros paveldo objektų, kurie primena skirtingus miesto ir šalies istorijos sluoksnius. Minimi Panerių piliakalniai, Gariūnų piliakalnis, Panerių geležinkelio tunelis, Senojo Vilniaus–Kauno kelio atkarpa bei kiti istoriniai taškai.

    Dalis šių vietų siejasi su tragiškais XX amžiaus įvykiais, todėl žygiuojant rekomenduojama išlaikyti pagarbą aplinkai ir atminimo vietoms. Tokie maršrutai dažnai tampa proga ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir geriau suprasti miesto istoriją.

    Paukščių stebėsena rudenį

    Žygio dalyviai taip pat kviečiami stebėti ir skaičiuoti paukščius, prisijungiant prie Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyvos Paukščių palydos 2026. Rudenį Lietuva yra svarbioje migracijos zonoje, todėl net miesto pakraščiuose galima išvysti gausius migruojančių rūšių būrius.

    Norintiems prisidėti prie stebėsenos patariama pasiimti žiūronus ir užrašų priemonių, o pastebėtus paukščius fiksuoti atsakingai, jų nebaidant. Organizatoriai primena, kad paukščių skaičiavimai padeda geriau suprasti migracijos tendencijas ir aplinkos pokyčių poveikį.

    Planuojama, kad žygis truks apie 2,5–3 valandas, o maršruto ilgis sieks apie 8–9 kilometrus, priklausomai nuo oro sąlygų ir grupės tempo. Startas numatytas 11 valandą prie Metalo stotelės, o maršrutas bus žiedinis, tad finišas planuojamas toje pačioje vietoje.

    Į starto vietą galima atvykti viešuoju transportu, o dalyvių prašoma iš anksto užsiregistruoti. Kartu žygiuoti kviečiami įvairaus amžiaus žmonės, taip pat laukiami ir draugiški augintiniai, jei jie netrikdys kitų dalyvių ir gamtos.

  • Vilniaus saugomose teritorijose suskaičiavo 81 paukščių rūšį: kurios dažniausios ir kur jų ieškoti

    Vilniaus saugomose teritorijose suskaičiavo 81 paukščių rūšį: kurios dažniausios ir kur jų ieškoti

    Lietuvos ornitologų draugija šiais metais atliko stebėseną keliose urbanizuotose Vilniaus vietose ir fiksavo net 81 paukščių rūšį. Rezultatai rodo, kad net tankiai apstatytame, fragmentuotame mieste išlieka svarbios buveinės, kuriose paukščiai randa maisto ir perėjimo vietų.

    Tyrime pabrėžiama, kad didžiausią miesto paukščių dalį sudaro miškų ir želdynų rūšys. Prie to prisideda parkai, upių slėniai, šlaitai ir brandesni medynai, o ypač teritorijos, kuriose išlaikoma natūralesnė augalija ir mažiau trikdoma perėjimo metu.

    Dažniausiai fiksuoti Vilniaus paukščiai

    Tarp dažniausiai užfiksuotų rūšių išsiskyrė pilkoji varna, didžioji zylė ir karklažvirblis. Taip pat dažnai registruoti juodasis čiurlys, paprastasis varnėnas, naminis žvirblis ir uolinis karvelis.

    Į dažniausiai matomų dešimtuką pateko ir dūminė bei paprastoji raudonuodegė, taip pat paprastasis kikilis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šios rūšys gerai prisitaikiusios prie žmogaus kaimynystės ir įvairių miesto želdynų.

    Kur mieste jų pamatyti daugiau?

    Pavilnių regioniniame parke, keliaujant palei Vilnios upę, dažniau pastebimos su vandens telkiniais susijusios rūšys, taip pat miško paukščiai. Čia tikėtina išvysti antis ir kirus, o tarp medžių ir pakrančių šlaitų dažniau girdimi geniai bei kiti želdynams būdingi paukščiai.

    Kalvų šlaituose ir miškingesnėse vietose dažniau sutinkamos zylės, bukučiai, kėkštai, šarkos ir sniegenos. Tuo metu miškuose daugiau šansų išgirsti pečialindas bei pamatyti įvairių rūšių genius, ypač ten, kur paliekama daugiau drevėtų ar senesnių medžių.

    Verkių regioniniame parke įrengtas paukščių stebėjimo takas, padedantis lengviau planuoti maršrutą ir pasirinkti tinkamas vietas stebėjimui. Tokiose teritorijose ypač pasiteisina ramus, lėtas ėjimas ir sustojimai klausytis, nes daugelį rūšių pirmiausia išduoda balsai.

    Edukacija su ornitologu Verkiuose

    Birželio 6 dieną 10 valandą Verkių dvaro sodybos teritorijoje planuojama gamtinė edukacija su ornitologu Gediminu Petkumi. Renginio metu dalyviai kviečiami sužinoti, kokios rūšys tuo metu aktyviausios, kaip atpažinti paukščius pagal giesmes ir kokios miesto gamtos vietos svarbiausios biologinei įvairovei.

    Organizatoriai nurodo, kad renginys nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija. Taip pat primenama, kad stebint paukščius svarbu laikytis atstumo ir netrikdyti perinčių rūšių, ypač jautriu pavasario ir vasaros pradžios laikotarpiu.

    Nuotraukų autorė – gamtos fotografė Irena Ševcova.