Tag: Lietuvos partizanai

  • Samanos Merkinėje pakvies į partizanų takus: kas laukia per Dainavos apygardos 80-metį

    Samanos Merkinėje pakvies į partizanų takus: kas laukia per Dainavos apygardos 80-metį

    Rugpjūčio 16 dieną Merkinėje vyks penktosios senovės dienos „Samanos“, kviečiančios istoriją ne tik prisiminti, bet ir patirti. Renginyje žadami žygiai partizanų takais, paskaitos, parodos, koncertai ir bendruomeniškos veiklos visai dienai.

    Šių metų programa skiriama Lietuvos partizanų Dainavos apygardos 80 metų sukakčiai. Organizatoriai pabrėžia, kad Merkinės apylinkės Dzūkijoje buvo viena svarbiausių ginkluoto pasipriešinimo erdvių, todėl minėjimas čia įgauna ypatingą prasmę.

    „Ši sukaktis Merkinės kraštui yra ypatingai svarbi, nes būtent čia vyko vienos reikšmingiausių Dainavos apygardos kovų, o Merkinė tapo vienu ryškiausių ginkluoto pasipriešinimo simbolių Dzūkijoje“, – sakė istorikas ir Merkinės krašto muziejaus direktorius dr. Žygimantas Buržinskas.

    Istorija, kurią siūloma išgyventi

    „Samanų“ sumanytojas Vytaras Radzevičius akcentuoja gyvą pasakojimą: nuo miško takų ir partizanų dainų iki pokario kasdienybę aiškinančių tyrėjų įžvalgų. Tokia forma atliepia pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją Lietuvoje istoriją pristatyti per patyrimą, o ne vien per oficialias kalbas.

    Merkinė pokariu buvo strategiškai svarbi vieta prie Nemuno ir Merkio santakos, kur susikerta keliai, todėl čia susidūrė ir partizanų, ir okupacinės valdžios interesai. Dainavos apygarda laikoma viena stipriausių ir ilgiausiai kovojusių partizanų struktūrų Pietų Lietuvoje, o jos veiklai reikšmingos buvo ir Merkinės apylinkės.

    Šiandien regione išlikę partizaninio karo atminties ženklai: buvusių bunkerių vietos, žuvimo vietos, memorialai ir kapai. Istorinė atmintis čia palaikoma muziejinėmis ekspozicijomis, edukacijomis ir žygiais, kurie padeda žmonėms geriau suprasti 1944–1953 metų pasipriešinimo kontekstą.

    Parodos, paskaitos ir muzika

    Renginio išvakarėse numatyta šv. Roko atlaidų mugė Merkinės fabrike. Rugpjūčio 16 dieną 12 valandą Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyks atlaidai, giedos Kęstučio Breidoko vadovaujamas Merkinės kultūros centro mišrus choras Merkinė, po šv. Mišių jis surengs koncertą.

    Festivalio erdvėse veiks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paroda „Bendražygės – moterys partizanės Lietuvoje 1944–1953 metais“. Šia tema paskaitą skaitys centro istorikai Ramona Staveckaitė-Notari ir Andrius Tumavičius, taip pat numatyti pranešimai apie partizanų nuotraukas ir pokario gyvenimą Merkinėje.

    Programoje žadamos ir bendruomeninės veiklos: žygis apie laukinius augalus, pasakojimai apie gamtos panaudojimą maistui ir buičiai, taip pat plaukimas baidarėmis Merkiu. Organizatoriai akcentuoja, kad „Samanos“ siekia sujungti kultūrą, istoriją ir vietos žmonių kuriamą tradiciją.

    Vakare skambės partizanų dainos ir folkloro programa, o žiūrovai bus kviečiami dainuoti kartu. Renginyje ketinama pristatyti ir partizanų dainyną, kurio skaitmeninė versija, organizatorių teigimu, leis dainoms gyventi ir pasibaigus festivaliui.

    Merkinės tradicija: nuo 1935 metų iki šiandien

    Merkinėje senovės dienų idėja siekia 1935 metus, kai renginys sutraukė tūkstančius žmonių, tarp jų ir tuometį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną. Dabartinės „Samanos“ tęsia tą pačią kryptį, tik pasirinkdamos šiuolaikišką formą ir platesnį bendruomenės įtraukimą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra vien koncertų savaitgalis ar istorijos rekonstrukcija. Greičiau kvietimas sustoti, įsiklausyti į Dzūkijos pasakojimus ir pajusti ryšį su vieta, kur laisvės kovų istorija tebėra matoma kraštovaizdyje ir žmonių atmintyje.

    „Dainavos partizanų apygarda yra neatsiejama mūsų krašto istorijos dalis. 80-mečio sukaktį norime paminėti ne oficialiomis kalbomis, apie istoriją verta pasakoti gyvai, o „Samanos“ juk visada kalba apie tai, kas išlieka“, – sakė V. Radzevičius.

    Senovės dienos „Samanos“ vyks Merkinės fabrike rugpjūčio 16 dieną nuo 12 valandos. Renginį organizuoja Merkinės fabrikas, senovės dienas iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, partneriai – Merkinės kultūros centras ir Merkinės krašto muziejus.

  • Partizanų atminimui – daugiau nei 400 žygeivių: kaip atrodė žygis „Samaningi kilometrai 2026“

    Partizanų atminimui – daugiau nei 400 žygeivių: kaip atrodė žygis „Samaningi kilometrai 2026“

    2026 metų gegužės 16 dieną Pašušvio apylinkėse surengtas atminimo žygis „Samaningi kilometrai 2026“, skirtas Prisikėlimo apygardos partizanams pagerbti. Organizatorių teigimu, į 15,6 kilometro maršrutą išėjo daugiau nei 400 dalyvių.

    Žygis pradėtas iškilmingai – padėtos gėlės Zembiškio–Lenčių mūšyje žuvusiems Vlado Pabarčiaus būrio partizanams. Ši vieta primena vieną iš kruvinų laisvės kovų epizodų, o pati tradicija kasmet grąžina dėmesį į konkrečius žmones ir jų istorijas.

    Maršrutas su edukacija

    Dalyviai žygiavo miško ir laukų takais, o maršrute laukė patriotinės dainos, skaitomos eilės ir teminės edukacijos. Programoje pristatyta ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus veikla „Atiduok Tėvynei, ką privalai“, skirta partizaninio karo patirčių ir vertybinių pasirinkimų pažinimui.

    Žygio metu taip pat eksponuota moksleivių piešinių paroda, pabrėžianti, kad istorinė atmintis perduodama ne vien per datas ar paminklus, bet ir per jaunų žmonių asmeninį santykį su praeitimi. Žygio pabaigoje dalyvių laukė kariškos vaišės ir karšta arbata.

    Kodėl svarbi Prisikėlimo apygarda

    Prisikėlimo apygarda laikoma vienu svarbiausių partizanų ryšių ir organizacinės struktūros centrų. Būtent šios apygardos teritorijoje, Minaičiuose, 1949 metais buvo suvienyta rezistencijos vadovybė, siekiant koordinuoti ginkluotą pasipriešinimą ir politinius tikslus.

    Žygyje dalyvavo ir Kėdainių rajono savivaldybės vadovai, pabrėžę, kad tokie renginiai padeda bendruomenei ne tik prisiminti istoriją, bet ir ją suprasti per vietoves, įvykius bei konkrečių kovotojų likimus.

  • Kalniškės mūšio 81-osios metinės: lietus nesutrukdė žygiui ir pagarbai žuvusiems partizanams

    Kalniškės mūšio 81-osios metinės: lietus nesutrukdė žygiui ir pagarbai žuvusiems partizanams

    Minėjimas Kalniškės miške

    Šeštadienį, nepaisant lietingo oro, Kalniškės miške paminėtos Kalniškės mūšio 81-osios metinės. Į minėjimą susirinko vietos bendruomenė, partizanų artimieji, tremtiniai, šauliai, kariškiai ir svečiai iš įvairių Lietuvos vietovių.

    Renginys prasidėjo tradiciniu žygiu partizanų kovų takais nuo Simno miesto aikštės. Žygio dalyviai, lydimi plk. Rimanto Jarmalavičiaus, keliavo į vieną svarbiausių Dzūkijos partizaninio pasipriešinimo vietų.

    Kalniškės mūšio vietoje buvo aukotos Šv. Mišios už žuvusius partizanus ir Lietuvos laisvę. Mišias aukojo Simno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. R. Žukauskas.

    Minėjime dalyvavo ir Alytaus rajono savivaldybės atstovai, taip pat Seimo nariai bei savivaldybės tarybos nariai. Susirinkusiesiems perduoti merės Ausmos Miškinienės linkėjimai, akcentuota, kad istorinė atmintis šiandien stiprina pilietiškumą.

    1945 metų gegužės 16 dienos mūšis

    Kalniškės mūšis įvyko 1945 metų gegužės 16 dieną, kai Dzūkijos partizanai susidūrė su sovietų NKVD pajėgomis. Istorikų vertinimu, tai buvo vienas didžiausių atvirų susirėmimų ankstyvuoju partizaninio karo laikotarpiu.

    Į kovą stojo apie 100 partizanų, kuriems vadovavo Lietuvos ulonų puskarininkis Jonas Neifalta-Lakūnas. Prieš juos buvo sutelktos keliskart gausesnės pajėgos, dažnai nurodoma apie 1 000 NKVD karių.

    Nuo aušros iki sutemų trukęs mūšis pareikalavo skaudžiausios kainos: žuvo 44 partizanai. Šios netektys tapo Dzūkijos laisvės kovų simboliu, o pati vieta ilgainiui įgijo ypatingą reikšmę tiek istorinei atminčiai, tiek regiono tapatybei.

    Kalniškės mūšis dažnai minimas kaip pavyzdys, kiek daug lėmė ryžtas ir vietos pažinimas, kai partizanai siekė išsilaikyti prieš geriau ginkluotas ir gausesnes sovietų struktūras. Tačiau mūšis taip pat atskleidė ir žiaurią realybę: okupacinė valdžia turėjo didžiulius resursus, o atvirų kautynių kaina buvo itin didelė.

    Gyva atmintis ir bendrystė

    Po oficialiosios dalies minėjimo dalyviai klausėsi patriotininių ir partizaninių dainų koncerto Te skamba dainos milžinkapių šaly. Skambėjusios dainos priminė partizanų tikėjimą laisve, net kai pergalė atrodė nepasiekiama.

    Vėliau žmonės buvo pakviesti bendrystei ir kareiviškoms vaišėms. Tokie susitikimai, organizatorių teigimu, yra ne tik pagarba žuvusiesiems, bet ir būdas perduoti istorijos supratimą jaunajai kartai.

    Kalniškės mūšio vietoje šiandien stovi atminimo ženklai, kryžiai ir paminklai, o ąžuolai bei sutvarkyta aplinka primena, kad laisvės kovotojų istorija nėra vien vadovėlių tema. Kasmetinis sugrįžimas į šią vietą liudija, jog atmintis išlieka gyva per žmonių dalyvavimą, maldą ir bendrą atsakomybės jausmą.

  • Kretingos rajone vyks žygis „Samaningi kilometrai“: kviečia pagerbti partizanus ir stiprinti vienybę

    Gegužės 16 dieną Kretingos rajone, Darbėnuose, rengiamas žygis „Samaningi kilometrai“, skirtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Organizatoriai kviečia dalyvauti pavieniui, su šeimomis, draugais ar kolektyvais ir taip įprasminti istorinę atmintį bendru veiksmu.

    Renginio idėja remiasi miško ir partizaninio karo simbolika: einant takais siekiama priminti Laisvės kovotojų pasiaukojimą ir pasirinkimus, nulėmusius Lietuvos laisvės tęstinumą. Žygis pristatomas ne tik kaip aktyvaus laisvalaikio forma, bet ir kaip pilietiškumo bei bendruomeniškumo iniciatyva.

    Kodėl ši diena svarbi?

    Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena kasmet aktualizuoja ginkluotos rezistencijos istoriją ir primena, kad valstybės saugumas priklauso ne vien nuo institucijų, bet ir nuo visuomenės atsparumo. Pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžiama, kad istorinė atmintis tampa ir informacinio saugumo dalimi, todėl tikslūs faktai ir jų perdavimas jaunajai kartai įgauna papildomą reikšmę.

    Istorikai yra ne kartą atkreipę dėmesį, kad partizaninis karas Lietuvoje buvo vienas ilgiausių ginkluoto pasipriešinimo okupacijai etapų pokario Europoje, o jo atmintis iki šiol formuoja valstybės tapatybę. Tokie renginiai kaip žygiai, minėjimai ir edukacinės iniciatyvos padeda istoriją perkelti iš vadovėlių į asmeninę patirtį ir pokalbius šeimose.

    Kaip prisijungti prie žygio?

    Organizatoriai ragina registruotis iš anksto ir kviesti prisijungti vietos bendruomenes, ugdymo, kultūros įstaigas bei kolektyvus. Žygyje laukiami ir tie, kurie nori eiti savo tempu, ir komandos, siekiančios dalyvauti kaip bendruomeninė iniciatyva.

    Renginio informacija ir registracija pateikiama oficialioje žygio interneto svetainėje. Ten skelbiami praktiniai dalyvavimo klausimai, maršruto detalės ir aktualūs organizaciniai pranešimai.