CP v2

Tag: Lietuvos paštas

  • „Lietuvos paštas“ Alytuje atidarė naują logistikos centrą: žada greitesnes siuntas ir daugiau paštomatų

    „Lietuvos paštas“ Alytuje sujungė iki šiol atskirai veikusius siuntų ir logistikos padalinius ir persikėlė į naujas patalpas Pramonės gatvėje. Bendrovė teigia, kad šis žingsnis turėtų paspartinti siuntų skirstymą, o darbuotojams sudaryti patogesnes darbo sąlygas.

    Naujojo Alytaus logistikos centro plotas siekia beveik 1 000 kvadratinių metrų. Patalpos pritaikytos tiek kurjerių ir laiškininkų darbui, tiek intensyvesniems skirstymo procesams, kurie pastaraisiais metais auga dėl elektroninės prekybos plėtros.

    „Atvertas naujas siuntų skirstymo centras Dzūkijos sostinėje leis geriau tvarkyti augančius siuntų srautus ir greičiau pristatyti siuntinius šio regiono gyventojams“, – sakė susisiekimo viceministras Lukas Paškevičius.

    „Lietuvos paštas“ pabrėžia, kad investicijos į infrastruktūrą tampa būtinos keičiantis klientų įpročiams, vis dažniau renkantis siuntas atsiimti paštomatuose. Bendrovės vertinimu, modernizuotas centras turėtų didinti darbo našumą ir mažinti vėlavimų riziką piko laikotarpiais.

    „Investuodami į bendrovės tinklo infrastruktūrą, siekiame ne tik efektyvesnių procesų, bet ir patogesnės kasdienės darbo aplinkos kolegoms“, – sakė „Lietuvos pašto“ generalinis direktorius Kastytis Valantinas.

    Alytaus logistikos centre dirba apie 40 darbuotojų, tarp jų – laiškininkai, LP EXPRESS kurjeriai, logistikos ir skirstymo operatoriai bei specialistai. Alytaus miesto ir rajono gyventojus aptarnauja 14 laiškininkų, o dar 13 kurjerių rūpinasi siuntų paėmimu ir pristatymu į paštomatus platesniame regione.

    LP EXPRESS tinklas Alytaus regione pastaruoju metu plečiamas atsižvelgiant į didėjančius srautus. „Lietuvos paštas“ skelbia, kad per metus per paštomatus pristatytų siuntų skaičius šiame regione augo beveik 28 proc., todėl didinamas paštomatų talpumas ir diegiami nauji įrenginiai.

    Vien šiais metais Alytuje pastatyti du nauji ir išplėsti keturi esami paštomatai, papildomai įrengiant 130 siuntų dėžučių. Iš viso mieste veikia 11 LP EXPRESS paštomatų, artimiausiu metu planuojama plėtra Simne, o kitais metais paštomatas turėtų atsirasti ir Dauguose.

    Pokyčius sveikina ir savivaldybė, akcentuodama miesto vaidmens augimą logistikos grandinėje. Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis teigia, kad didesnis ir modernesnis centras reiškia ne tik patogesnę kasdienybę darbuotojams, bet ir greitesnį paslaugų teikimą regiono gyventojams.

    „Lietuvos paštas“ nurodo, kad šalyje paslaugos teikiamos per 163 pašto skyrius, mobilųjį laiškininkų tinklą ir paštomatų infrastruktūrą Baltijos šalyse. Bendrovė teigia siekianti, kad siuntų pristatymas būtų patogus tiek gyventojams, tiek verslui, o didžiausias dėmesys artimiausiais metais bus skiriamas tinklo efektyvumui ir prieinamumui.

  • Spauda traukiasi, o kompensacijos auga: „Lietuvos paštui“ už pristatymą jau 10,6 mln. eurų

    Lietuvoje mažėjant popierinių laikraščių ir žurnalų prenumeratai, valstybės išlaidos jų pristatymui toliau auga. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, už nuostolingą periodinių leidinių pristatymą „Lietuvos paštui“ už 2025 metus prašoma kompensuoti 10,61 mln. eurų.

    RRT pabrėžia, kad problema tampa sisteminė: leidinių apimtys traukiasi, tačiau mokesčių mokėtojų dengiami nuostoliai didėja. „Skaičiai liudija apie gilėjančią sisteminę problemą. Pristatomų periodinių leidinių apimtys kasmet mažėja, tačiau mokesčių mokėtojų padengiami periodinių leidinių pristatymo nuostoliai tik didėja“, – sakė RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

    Per dešimtmetį pristatomų periodinių leidinių apimtys sumažėjo beveik perpus: nuo 15,38 mln. vienetų 2015 metais iki 7,84 mln. vienetų 2025 metais. Tuo pat metu kompensuojami pristatymo nuostoliai išaugo 2,2 karto – nuo 4,79 mln. iki 10,62 mln. eurų.

    RRT aiškina, kad augimą lemia masto ekonomijos efektas: logistikos tinklo išlaikymas, ypač retai apgyvendintose teritorijose, kainuoja panašiai, tačiau išlaidos pasiskirsto vis mažesniam leidinių kiekiui. Dėl to vieno leidinio pristatymo savikaina pakilo nuo 0,61 euro 2015 metais iki 1,55 euro pernai.

    Nustatyti pristatymo tarifai generuoja apie 0,20 euro pajamų už vieną leidinį, todėl likusi dalis tenka biudžetui. RRT skaičiuoja, kad valstybė iš esmės padengia apie 1,35 euro už kiekvieną pristatytą laikraštį ar žurnalą.

    Pasak RRT, prenumerata vis labiau koncentruojasi kaimiškose vietovėse: kaimo gyventojams pristatoma daugiau nei 76 proc. visų leidinių. 2025 metais „Lietuvos pašto“ periodinių leidinių pristatymo bendros sąnaudos sudarė 12,16 mln. eurų, o pajamos siekė 1,55 mln. eurų, tad pajamos padengė tik kiek daugiau nei 12 proc. išlaidų.

    Daugiausia biudžetui kainavo savaitraščio „Savaitė“ pristatymas – 1,7 mln. eurų, arba beveik 14 proc. visų pristatymo išlaidų. „Vakaro žinių“ pristatymas kainavo 430 300 eurų, „Draugo“ – 377 800 eurų, o „Panevėžio krašto“ – 373 000 eurų.

    Tarp dešimties daugiausia kainavusių leidinių dominavo regioninė spauda, taip pat pateko „Šilalės artojas“, „Santaka“, „Darbas“, „Auksinė varpa“, „Mūsų žodis“ ir „Rinkos aikštė“. Šių dešimties leidinių pristatymas kartu kainavo daugiau kaip 4,5 mln. eurų ir sudarė 37,2 proc. visų periodinės spaudos pristatymo išlaidų.

    RRT siūlo svarstyti, ar dabartinis finansavimo modelis yra tvarus, ir atkreipia dėmesį į kitų Europos šalių praktiką. „Mažėjant spaudos apimtims, verta peržiūrėti būdą, kaip finansuojamas valstybės siekis užtikrinti popierinės spaudos pristatymą gyventojams“, – sakė J. Šovienė.

    Vienas galimų kelių – remti ne vieną konkretų operatorių, o pačią paslaugą: aiškiai apibrėžti teritorijas, kuriose pristatymas komercinėmis sąlygomis neįmanomas, ir konkurso būdu parinkti efektyviausiai paslaugą galinčius teikti operatorius. RRT vertinimu, tai galėtų didinti konkurenciją dėl valstybės lėšų ir skatinti ieškoti ekonomiškesnių pristatymo sprendimų.

  • Žemaitijos Versalis įamžintas pašto ženkle: kodėl Plungės dvaro rūmai tokie ypatingi?

    Lietuvos paštas tęsia seriją, skirtą šalies kultūros paveldui, ir šį kartą dėmesio centre atsidūrė Plungės dvaro rūmai, dažnai vadinami Žemaitijos Versaliu. Naujasis pašto ženklas primena ne tik pastato architektūrinę vertę, bet ir viso dvaro ansamblio reikšmę Žemaitijos kultūriniam gyvenimui.

    Pašto ženklą sukūrė dailininkė Natalija Vaišnorienė, o jis į apyvartą bus išleidžiamas rugsėjo 4 dieną. Tiražas sieks 15 000 egzempliorių, nominalas – 2,35 euro, o išleidimo dieną Plungės pašte bus naudojamas pirmosios dienos datos spaudas.

    Plungės dvaras ryškiausiai suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, kai jį valdė kunigaikščiai Oginskiai. Mykolo Oginskio iniciatyva šiaurinėje parko dalyje pastatyti dabartiniai rūmai, o projektą parengė vokiečių architektas Karlas Lorencas.

    Rūmų architektūroje dominuoja tuo laikotarpiu madingas neorenesanso stilius, o kartu su parku ir kitais dvaro pastatais susiformavo vientisas ansamblis. Tokie kompleksai Lietuvoje vertinami ne tik kaip reprezentacinė architektūra, bet ir kaip istorinių kraštovaizdžių bei miestų raidos liudytojai.

    Plungės dvaras svarbus ir dėl kultūrinės tradicijos, susijusios su Oginskių rėmimu menams. Dvare veikė Mykolo Oginskio įkurta muzikos mokykla, kurioje mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, vėliau tapęs viena ryškiausių Lietuvos kultūros figūrų.

    „Pašto ženklai leidžia trumpam sustabdyti istorijos akimirką ir ją išsaugoti ateičiai. Plungės dvaro istorija tam ypač tinkama“, – sakė Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.

    Šiandien buvusiuose Oginskių rūmuose veikia Žemaičių dailės muziejus, o dvaro ansamblis ir parkas išlieka vienu svarbiausių Plungės simbolių. Tokios institucijos regionuose dažnai atlieka dvigubą vaidmenį: saugo kultūros paveldą ir kartu veikia kaip traukos centrai vietos turizmui bei edukacijai.

    Naujasis leidinys papildo tęstinę seriją Lietuvos paveldas. Dvarai, kuria siekiama pristatyti skirtingus Lietuvos dvarus ir jų istorijas. Lietuvos filatelijoje tokie pašto ženklai tampa ne tik siuntų apmokėjimo priemone, bet ir mažo formato vizitine kortele, keliaujančia už šalies ribų ir primenančia apie Lietuvos architektūros bei kultūros paveldą.

    Lietuvos paštas išlieka didžiausias pašto ir siuntų paslaugų teikėjas šalyje, o filatelijos leidiniai yra viena iš jo veiklos krypčių, orientuota į kultūrinę atmintį ir kolekcionavimo tradicijų puoselėjimą. Praktikoje tai reiškia, kad kartu su naujomis logistikos paslaugomis periodiškai pristatomi riboto tiražo leidiniai, kuriuos seka tiek kolekcininkai, tiek kultūros paveldu besidomintys žmonės.

  • Klaipėdos rajone baigiasi popierinės sąskaitos: „Klaipėdos vanduo“ įveda kliento kortelę

    Nuo šių metų lapkričio Klaipėdos rajono gyventojams nebeplanuojama siųsti popierinių sąskaitų už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Vietoje jų bus siūlomi skaitmeniniai sąskaitų gavimo būdai, o tiems, kurie internetu nesinaudoja, numatyta alternatyva.

    Pokytis bus įgyvendinamas palaipsniui. Spalio mėnesį klientai dar gaus popierines sąskaitas už rugsėjį suteiktas paslaugas, o kartu bus pristatyta ir kliento kortelė, kuri vėliau taps pagrindiniu atsiskaitymo įrankiu.

    Kliento kortelė leis patogiai atsiskaityti prekybos centrų kasose, „Perlo“ terminaluose ir Lietuvos pašto skyriuose. Taip pat ja bus galima deklaruoti vandens skaitiklių rodmenis, todėl įprasta tvarka tiems, kurie nenaudoja interneto, iš esmės išliks aiški ir paprasta.

    Gyventojai, kurie naudojasi internetu, sąskaitas galės gauti el. paštu arba per „Klaipėdos vanduo“ savitarnos sistemą. Joje galima peržiūrėti ir apmokėti sąskaitas, deklaruoti rodmenis, matyti mokėjimų istoriją bei sekti vandens suvartojimo statistiką.

    „Vis daugiau paslaugų persikelia į elektroninę erdvę, todėl natūraliai keičiasi ir sąskaitų pateikimo būdai. Norime, kad klientams būtų kuo patogiau, tačiau kartu užtikriname sprendimus ir tiems gyventojams, kurie nesinaudoja internetu. Būtent todėl kartu su elektroninėmis paslaugomis pristatome ir kliento kortelę“, – sakė „Klaipėdos vanduo“ Klientų aptarnavimo departamento direktorė Dovilė Kozlovienė.

    Pasak bendrovės, klientai galės pasirinkti ir SMS pranešimus, kuriuose bus pateikiama informacija apie mokėtiną sumą. Tokiu būdu mėnesinė įmoka pasieks telefoną, o apmokėjimas išliks pasiekiamas be popierinių laiškų.

    Įmonė ragina gyventojus atnaujinti kontaktinius duomenis, kad pranešimai pasiektų laiku ir būtų išvengta nesusipratimų. Skaitmenizavimas vandentvarkos sektoriuje pastaraisiais metais spartėja visoje Lietuvoje, nes jis mažina administravimo kaštus, popieriaus sunaudojimą ir leidžia klientams greičiau pasitikrinti mokėjimus bei rodmenis.

  • Ministras davė žalią šviesą: „Lietuvos paštas“ rudenį pastatys dar 100 paštomatų

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas pasirašė įsakymą, kuriuo pritarta „Lietuvos pašto“ valdybos sprendimui šį rudenį paštomatų tinklą Lietuvoje išplėsti dar 100 naujų įrenginių. Sprendimas siejamas su augančiais siuntų srautais ir poreikiu paslaugas priartinti prie gyventojų kasdienybės.

    Anot ministro, dalyje regionų iki artimiausio paštomato iki šiol tekdavo vykti dešimtis kilometrų, dažniausiai į rajono centrą. Plėtra turėtų sumažinti atstumus ir palengvinti siuntų atsiėmimą bei išsiuntimą mažesnėse gyvenvietėse.

    „Siekiame, kad paštomatai gyventojams būtų lengvai pasiekiami kuo arčiau jų namų visoje šalyje. Dar 100 naujų paštomatų padės geriau atliepti augančius gyventojų poreikius, ypač artėjant laikotarpiui, kai siuntų srautai būna didžiausi“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Ministerija pabrėžia, kad paštomatų tinklo plėtra vertinama ir kaip regionų infrastruktūros stiprinimo priemonė, mažinanti skirtumus tarp didmiesčių ir kaimiškųjų teritorijų. Pasak pateiktos informacijos, vien 2026 metais planuojama pastatyti 81 naują paštomatą mažesniuose Lietuvos miesteliuose.

    Juose gyventojai jau gali gauti dalį universaliųjų pašto paslaugų, įskaitant siuntų siuntimą ir gavimą iš užsienio. „Lietuvos paštas“ akcentuoja, kad tokie sprendimai tampa ypač svarbūs augant elektroninei prekybai ir didėjant patogaus pristatymo poreikiui.

    Šiemet Skuode pristatyta ir nauja paštomatų funkcija – laiškų dėžutė, leidžianti per paštomatus siųsti ne tik siuntas, bet ir popierinius laiškus bei atvirlaiškius. Įvertinus pirmuosius rezultatus, iki metų pabaigos visoje šalyje planuojama įrengti 100 laiškų dėžučių.

    Šiuo metu „Lietuvos paštas“ yra įrengęs 531 paštomatą 135 šalies gyvenvietėse. Skelbiama, kad iki 2028 metų pabaigos planuojama įrengti dar beveik 300 naujų paštomatų, įskaitant miestelius, kuriuose gyvena nuo 500 gyventojų.

  • Dainavos gyventojams – naujas paštas Kaune: kas keičiasi ir kur dabar gauti visas paslaugas?

    Kaune, Dainavos mikrorajone, atidarytas atnaujintas pašto skyrius, įsikūręs V. Krėvės prospekte 97A. Gyventojai čia nuo šiol galės patogiau gauti kasdienes pašto ir siuntų paslaugas, o aptarnavimas sutelkiamas vienoje vietoje.

    Naujasis skyrius pakeitė iki šiol tuo pačiu adresu veikusį Kauno 41-ąjį paštą ir V. Krėvės prospekte 49, prekybos centre „Rėda“, buvusį šio pašto poskyrį. Tai reiškia, kad daliai klientų keičiasi įprasta apsilankymo vieta, tačiau paslaugų spektras lieka vieningas ir pasiekiamas viename skyriuje.

    Atnaujintose patalpose įrengtos dvi klientų aptarnavimo vietos ir laukimo erdvė, o įėjimas pritaikytas žmonėms su negalia. Taip pat numatyta patogesnė siuntų laikymo zona ir ergonomiškesnės darbo vietos, kad aptarnavimas būtų sklandesnis ir greitesnis piko valandomis.

    „Lietuvoje neturi likti nė vieno pašto skyriaus, kur žmonėms lyja ant galvos, o sienos dvelkia pelėsiu. Todėl aktyviai modernizuojame senas patalpas ir atidarome naujus pašto skyrius nuo regionų iki didmiesčių“, – sakė susisiekimo viceministras Lukas Paškevičius.

    „Nuosekliai atnaujindami Lietuvos pašto tinklą didelį dėmesį skiriame klientų patirčiai. Siekiame, kad apsilankymas pašte būtų kuo patogesnis, o paslaugas žmonės galėtų gauti šiuolaikiškoje ir patogioje aplinkoje“, – sakė Lietuvos pašto generalinis direktorius Kastytis Valantinas.

    Dainavos pašto skyrius darbo dienomis dirbs nuo 10 iki 19 valandos, o šeštadieniais nuo 9 iki 14 valandos. Planuojantiems siuntas atsiimti ar išsiųsti ne darbo metu aktualu tai, kad netoliese, V. Krėvės prospekte 97, veikia LP EXPRESS paštomatas.

    Pastaraisiais metais pašto sektoriuje ryškėja kryptis, kai tradiciniai skyriai vis labiau orientuojami į konsultacijas ir universalias paslaugas, o didelė dalis siuntų srautų perkeliama į paštomatus. Tokie atnaujinimai dažniausiai siejami su klientų srautų valdymu, patalpų prieinamumu ir saugesne, šiuolaikiškesne aplinka tiek lankytojams, tiek darbuotojams.

    Lietuvos paštas nurodo, kad šalyje veikia 164 pašto skyriai, dirba 465 mobilieji laiškininkai, o Baltijos šalyse įrengta beveik 1 500 paštomatų. Bendrovė siekia, kad siuntų pristatymo paslaugos būtų patogiai pasiekiamos tiek didmiesčiuose, tiek tankiai apgyvendintuose mikrorajonuose.

  • Birželį mokamos išmokos ir kompensacijos: savivaldybė paskelbė datas, daliai gyventojų vėluos

    Birželį mokamos išmokos ir kompensacijos: savivaldybė paskelbė datas, daliai gyventojų vėluos

    Kelmės rajono savivaldybė paskelbė birželio mėnesio išmokų ir kompensacijų mokėjimo grafiką. Nurodoma, kada gyventojus pasieks išmokos vaikams, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos bei socialinė parama ir šildymo išlaidų kompensacijos.

    Pagal pateiktą grafiką išmokos vaikams planuojamos išmokėti birželio 9 dieną. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos numatytos birželio 10 dieną.

    Socialinės pašalpos ir šildymo išlaidų kompensacija už kitą kurą turėtų būti mokama birželio 11 dieną. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad konkreti įskaitymo į sąskaitą diena gali priklausyti ir nuo bankų operacijų apdorojimo.

    Taip pat pranešama, kad gyventojams, gaunantiems išmokas ir kompensacijas per AB „Lietuvos paštas“, lėšos bus išmokamos vėliau. Tokiais atvejais išmokėjimo laikas paprastai priklauso nuo pristatymo ir išmokėjimo organizavimo grafiko.

    Jei numatytą dieną išmoka nepasiekia gavėjo arba kyla neaiškumų dėl priklausančių sumų, rekomenduojama kreiptis į savivaldybės administraciją ir pasitikslinti mokėjimo būdą bei duomenų teisingumą. Pranešimą pasirašo Kelmės rajono savivaldybės administracijos Apskaitos skyrius.

  • Nacionalinis diktantas 2026: kur ir kaip rašyti, ką svarbu žinoti ir iki kada išsiųsti tekstą

    Nacionalinis diktantas 2026 metais vyks jau 16-ąjį kartą ir, kaip įprasta, kvies pasitikrinti lietuvių kalbos rašybos įgūdžius tiek moksleivius, tiek suaugusiuosius. Diktanto tekstas balandžio 16 dieną 11.00 valandą bus skaitomas per LRT RADIJĄ, taip pat jo transliacijos įrašas bus pasiekiamas portale LRT.lt.

    Rašyti diktantą galima pasirinkus patogiausią būdą: prisijungti prie organizuotos vietos savo mieste arba diktantą rašyti individualiai namuose, darbo vietoje ar kitoje aplinkoje. Abiem atvejais pakanka balto popieriaus lapo, rašiklio ir galimybės realiu laiku klausytis diktanto per radiją ar išmanųjį įrenginį.

    Pagėgiuose dalyviai kviečiami balandžio 16 dieną 10.50 valandą atvykti į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Tyliąją skaityklą. Organizatoriai primena, kad atvykus keliomis minutėmis anksčiau galima ramiai pasiruošti ir išvengti skubos prieš pat diktantą.

    Norintys, kad jų darbas būtų vertinamas, parašytą diktantą gali pristatyti į artimiausią banko Artea skyrių, iš kur jis bus nemokamai išsiųstas tikrinti. Kita galimybė yra siųsti paštu, tačiau tokiu atveju siuntimo išlaidos nekompensuojamos.

    Siunčiant paštu, diktantą reikia adresuoti Nacionalinio diktanto konkursui, AB Lietuvos paštas, J. Balčikonio g. 3, 03500 Vilnius. Svarbu nepavėluoti, nes diktantas privalo būti išsiųstas iki balandžio 20 dienos imtinai.

    Nacionalinis diktantas kasmet tampa ne tik raštingumo patikrinimu, bet ir proga atkreipti dėmesį į kalbos kultūrą, dažniausias rašybos klaidas bei taisyklingą skyrybą. Organizatoriai ragina dalyvius nesureikšminti rezultato, o diktantą laikyti prasmingu iššūkiu ir galimybe pasimokyti iš klaidų.