CP v2

Tag: Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacija

  • Verslas spaudžia Vyriausybę: energijos kainos, biurokratija ir 30 mln. eurų inovacijoms

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovai susitikime su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi aptarė, kas šiuo metu labiausiai riboja įmonių konkurencingumą. Daugiausia dėmesio skirta energijos kainoms, reguliacinei naštai, inovacijų skatinimui, eksportui ir regionų ekonomikos plėtrai.

    Vyriausybė pabrėžė, kad su verslu siekiama nuolatinio dialogo, nes skirtinguose regionuose veikiančios įmonės iššūkius pajunta pirmosios. Susitikime akcentuota, kad pramonės ir prekybos augimas tiesiogiai siejasi su investicijomis, darbo vietomis ir didesniu eksportu.

    „Turime ne tik girdėti verslo keliamus klausimus, bet ir ieškoti konkrečių sprendimų“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

    Asociacija akcentavo energijos kainų poveikį, ypač energijai imlioms įmonėms ir regionuose veikiantiems mažiems bei vidutiniams verslams. Pasiūlyta parengti aiškų artimiausio laikotarpio veiksmų planą, kad sprendimai būtų nuspėjami ir leistų planuoti investicijas.

    Vyriausybė informavo, kad toliau ketinama skatinti elektros gamybą, didinti tinklų atsparumą ir remti energijos vartojimo efektyvumą. Pabrėžta, jog įmonėms jau prieinamos energijos efektyvumo priemonės, kurių vertė gali siekti iki 1 500 000 eurų.

    Ne mažiau aštriai aptarta reguliacinė našta: verslas prašo stabilesnių taisyklių, realaus naujų reikalavimų poveikio vertinimo ir pakankamo pasirengimo laikotarpio. Asociacijos teigimu, įmonės turėtų būti įtraukiamos dar sprendimų rengimo stadijoje, o priežiūros institucijos pirmiausia turėtų orientuotis į konsultavimą.

    Vyriausybė nurodė, kad nuspėjama verslo priežiūra ir aiškesnės taisyklės išlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbotvarkėje. Taip pat keliamas klausimas dėl Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisijos veiklos atnaujinimo, kad pertekliniai reikalavimai būtų peržiūrimi sistemiškai.

    Atskirai kalbėta apie inovacijų, našumo didinimo ir eksporto priemones, kad jos būtų pasiekiamos ne tik didmiesčių, bet ir regionų įmonėms, įskaitant tradicinę gamybą. Susitikime priminta, kad mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veikloms papildomai skirta 30 mln. eurų.

    Diskusijoje paliestos ir gynybos pramonės plėtros galimybės, ypač dėl aiškesnio kelio nuo prototipo iki bandymų, bandomojo užsakymo ir eksporto. Taip pat aptarta Šiaulių oro uosto bei orlaivių techninės priežiūros ir remonto sektoriaus perspektyva, kartu paliečiant kibernetinio saugumo ir būsimos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos klausimus.

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija vienija Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Per šį tinklą asociacija atstovauja daugiau kaip 2 000 įmonių ir organizacijų interesams visoje Lietuvoje.

  • Mokesčių mokėtojų dienos apdovanojimuose įvertinta AB „Klovainių skalda“: kuo išsiskyrė

    Mokesčių mokėtojų dienos apdovanojimuose įvertinta AB „Klovainių skalda“: kuo išsiskyrė

    Gegužės 13 dieną Vilniaus rotušėje surengtose Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos iškilmėse apdovanota AB „Klovainių skalda“ ir įmonės generalinis direktorius Gediminas Mozūras. Renginį organizavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.

    Šios iniciatyvos tikslas – viešai įvertinti žmones ir organizacijas, kurios kuria darbo vietas, investuoja Lietuvoje ir reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto. Pasak organizatorių, apdovanojimais siekiama priminti, kad stabilios viešosios paslaugos ir investicijų aplinka tiesiogiai priklauso nuo mokesčių mokėtojų indėlio.

    Už ką įvertinta įmonė

    AB „Klovainių skalda“ paminėta tarp regionų smulkaus ir vidutinio verslo kategorijos laureatų, vertinant didžiausią darbuotojų pajamų mokesčio indėlį. Toks kriterijus paprastai reiškia ne tik finansinę įtaką biudžetui, bet ir didesnį darbo vietų mastą bei atlyginimų fondo reikšmę regione.

    Regionų ekonomikos kategorijoje taip pat pagerbtos „Mars Lietuva“, „Intersurgical“, „ORLEN Lietuva“ ir „TELTONIKA IoT GROUP“, akcentuojant jų investicijų apimtį, kuriamas darbo vietas ir tarptautinius ryšius. Regionų smulkaus ir vidutinio verslo kategorijoje už pelno mokesčio indėlį išskirtos „IPUKIS“, „Vikebas“ ir „Pasvalio agrochemija“.

    Ką akcentavo organizatoriai

    Renginyje kalbėjęs Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas pabrėžė, kad verslas šiuo metu veikia didesnio neapibrėžtumo sąlygomis. Jo teigimu, pagarba mokesčių mokėtojui turi reikšti ne vien padėką, bet ir aiškesnę, stabilesnę reguliavimo bei investavimo aplinką.

    „Pagarba mokesčių mokėtojui turi virsti nuspėjamesne ir aiškesne aplinka dirbti bei investuoti“, – sakė Sigitas Gailiūnas.

    Iškilmėse dalyvavo ir Pakruojo rajono savivaldybės atstovai, taip pat Seimo nariai, valstybės institucijų ir asociacijų delegatai. Renginį moderavo Verslo žinių vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

    Kodėl minima ši diena

    Pagarbos mokesčių mokėtojams diena minima gegužės 11 dieną. Nuo 2018 metais, Lietuvos laisvosios rinkos instituto iniciatyva, ji įtraukta į Atmintinų dienų įstatymą.

    Organizatorių teigimu, apdovanojimai kasmet skirti ne tik didžiausiems mokestiniams mokėtojams, bet ir tiems, kurių veikla sukuria ilgalaikę vertę: plečia gamybą, diegia žiedinės ekonomikos sprendimus, investuoja į efektyvumą bei atsinaujinančią energetiką ir prisideda prie bendruomenių stiprinimo regionuose.

  • Mokesčių mokėtojai Vilniaus rotušėje sulaukė pagerbimo: įvardijo, ko labiausiai trūksta verslui

    Mokesčių mokėtojai Vilniaus rotušėje sulaukė pagerbimo: įvardijo, ko labiausiai trūksta verslui

    Pagerbimas tiems, kurie suneša biudžetą

    Gegužės 13 dieną Vilniaus rotušėje surengtos Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos iškilmės, kurias organizavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija. Renginyje apdovanoti žmonės ir įmonės, kurios kuria darbo vietas, investuoja Lietuvoje ir reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad mokesčių mokėtojų indėlis yra tiesiogiai susijęs su svarbiausiomis viešosiomis paslaugomis, pradedant švietimu ir sveikatos apsauga, baigiant šalies saugumu bei gynyba. Anot jų, pagarba mokesčių mokėtojui turi reikšti ne tik padėką, bet ir aiškias, stabilias žaidimo taisykles.

    „Valdžia neturi kitų pinigų, kaip tik tuos, kuriuos savo darbu ir investicijomis sukuria mokesčių mokėtojai“, – sakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

    Ji akcentavo, kad prognozuojama ir nuosekli mokesčių sistema yra viena esminių sąlygų, leidžiančių žmonėms ir verslui planuoti ateitį. Pasak jos, valstybės interesas yra saugoti ne tik biudžeto pajamas, bet ir tuos, kurie jas sukuria, ypač kai verslas veikia neapibrėžtumo ir didėjančio reguliavimo sąlygomis.

    Verslas prašo aiškumo ir stabilumo

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas teigė, kad pagarba mokesčių mokėtojams praktikoje turi virsti stabilesne teisine ir mokestine aplinka. Jo vertinimu, įmonėms svarbiausia ne vien dabartinės taisyklės, o galimybė suprasti, kokios jos bus po metų ar kelerių.

    „Verslui reikia aiškumo. Reikia žinoti, kokios taisyklės galios ne tik šiandien, bet ir po metų, po kelių metų“, – sakė Sigitas Gailiūnas.

    Tokį lūkestį stiprina ir platesnės tendencijos Europoje, kur daugėja reikalavimų dėl atskaitomybės, tvarumo, duomenų apsaugos ir tiekimo grandinių skaidrumo. Įmonėms tai reiškia papildomas administracines sąnaudas, todėl nuspėjama mokesčių politika ir efektyvus reguliavimas tampa konkurencingumo klausimu.

    Kas šiemet įvertinti?

    Renginyje apdovanotos įmonės ir lyderiai, kurių veikla siejama su investicijomis regionuose, didesniu darbo vietų skaičiumi bei reikšmingu indėliu į mokesčių surinkimą. Tarp įvertintų regionų ekonomikos kategorijoje paminėtos „Mars Lietuva“, „Intersurgical“, „ORLEN Lietuva“ ir „TELTONIKA IoT GROUP“.

    Investicijų kategorijoje apdovanojimai skirti „Homanit Lietuva“, „Pentasweet“ ir VMG įmonių grupei, akcentuojant gamybos plėtrą ir ilgalaikius projektus Lietuvoje. Nacionalinio ekonominio indėlio kategorijoje išskirti „Swedbank“, SEB bankas, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, o už reikšmingą darbo vietų kūrimą įvertintos „Maxima LT“, „IKI Lietuva“, „Danske Bank Lietuvoje“, „Norfos mažmena“ ir „InMedica“.

    Ateities lyderystės kategorijoje įvertinti Thomas Platenga, Tomas Okmanas, Tadas Burgaila ir Rytis Laurinavičius už iniciatyvas, susijusias su verslumu, švietimu ir pilietiškumu. Renginyje dalyvavo ir valstybės institucijų, asociacijų bei politikos atstovai, o iškilmes moderavo „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

    Pagarbos mokesčių mokėtojams diena minima gegužės 11 dieną. Nuo 2018 metais ši diena LLRI iniciatyva įtraukta į Atmintinų dienų įstatymą.