CP v2

Tag: Lietuvos regionai

  • Seimas atvėrė kelią 250 mln. investicijoms: stambūs projektai gaus žemę greičiau ir pigiau

    Seimas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama greičiau pritraukti stambius, aukštos pridėtinės vertės projektus. Pagrindinė naujovė – lankstesnės valstybinės žemės suteikimo sąlygos investuotojams ir aiškesnės lengvatų taisyklės.

    Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžė, kad tikslas yra didesnę investicijų dalį nukreipti į regionus ir kurti geriau apmokamas darbo vietas.

    „Siekiame, kad bent 30 proc. naujų investicijų pasiektų Lietuvos regionus, o stambūs projektai kurtų aukštą pridėtinę vertę ir gerai apmokamas darbo vietas“, – sakė Edvinas Grikšas.

    Pagal priimtus pakeitimus, stambiam investuotojui galės būti taikoma valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata, o tam tikrais atvejais valstybinę žemę bus galima ir įsigyti, jei tai neprieštarauja kitiems teisės aktams. Ministerija akcentuoja, kad tokie sprendimai turėtų sutrumpinti pasirengimo investicijoms laiką ir sumažinti biurokratinių procedūrų naštą.

    Lengvatos bus taikomos tik projektams, kurie atitinka griežtus investicijų masto, darbo vietų ir darbo užmokesčio kriterijus. Numatyta, kad investicijos turi siekti mažiausiai 250 mln. eurų, o Lietuvos regionuose, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybes, kartelė mažinama iki 20 mln. eurų.

    Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, vienas stambus investicinis projektas vidutiniškai gali sukurti daugiau nei 270 darbo vietų, kurių vidutinis darbo užmokestis gali siekti apie 3 000 eurų. Taip pat vertinama, kad vidutinė stambaus projekto investicija į ilgalaikį turtą sudaro daugiau nei 88 mln. eurų, o pridėtinės vertės augimo indėlis gali siekti apie 18,9 mln. eurų per metus.

    Ministerija nurodo, kad per pirmuosius 10 veiklos metų vidutinis stambus projektas valstybei gali atnešti apie 27 mln. eurų darbo santykių mokesčių. Šie rodikliai tampa vienu iš argumentų, kodėl konkuruojant dėl tarptautinių investuotojų svarbu turėti greitas ir prognozuojamas žemės suteikimo procedūras.

    Įstatymų pakeitimai įsigalios nuo 2027 metų liepos 1 dienos. Iki tol numatomas pereinamasis laikotarpis, per kurį turėtų būti parengti įgyvendinamieji sprendimai, kad nauja tvarka veiktų vienodai visose savivaldybėse.

  • Jurbarko rajonas: Nemuno krašto istorija, seniūnijos ir kuo išsiskiria šis Lietuvos regionas šiandien

    Nemuno kraštas Lietuvos pietvakariuose

    Jurbarko rajono savivaldybė yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje, o jos svarbiausias gamtinis ir kultūrinis „stuburas“ – Nemunas, kurio pakrantėmis driekiasi ilgas rajono ruožas. Dėl to Jurbarko apylinkės dažnai vadinamos Nemuno kraštu, o panemunės reljefas ir miškai formuoja aiškų regiono identitetą.

    Rajonas ribojasi su Kauno rajonu ir Raseinių rajonu rytuose bei šiaurės rytuose, su Tauragės rajonu šiaurės vakaruose, su Pagėgių savivaldybe vakaruose. Pietvakarinėje dalyje yra Lietuvos siena su Rusijos Kaliningrado sritimi, todėl tai ir strategiškai svarbi pasienio teritorija.

    Nuo pirmųjų paminėjimų iki savivaldybės

    Jurbarkas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XIII amžiaus, kai Nemuno pakrantėse kūrėsi gynybiniai punktai ir prekybiniai maršrutai. Miestas istorijoje siejamas su pilimis ir panemunės keliu, o vėlesniais šimtmečiais tapo svarbiu administraciniu centru.

    Istorinis lūžis įvyko XVII amžiaus pradžioje, kai Jurbarkui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, o tai atvėrė kelią miestietiškai savivaldai ir ekonominiam augimui. XX amžiuje administracinė priklausomybė keitėsi ne kartą, o atkūrus nepriklausomybę Jurbarkas įtvirtino savivaldybės statusą.

    Seniūnijos, gyvenvietės ir žmonės

    Šiandien Jurbarko rajono savivaldybę sudaro 12 seniūnijų, tarp jų Jurbarko miesto, Smalininkų, Viešvilės, Veliuonos, Seredžiaus, Raudonės ir kitos. Rajone yra du miestai – Jurbarkas ir Smalininkai, taip pat keli miesteliai bei gausus kaimų tinklas.

    Gyventojų skaičius per pastaruosius dešimtmečius mažėjo, kaip ir daugelyje Lietuvos regionų, tačiau rajonas išlieka svarbus kaip paslaugų, švietimo, kultūros ir logistikos centras plačiam aplinkinių vietovių ratui. Reikšmingas vaidmuo tenka ir bendruomeninėms iniciatyvoms, kurios palaiko vietos tapatybę.

    Kultūra, paveldas ir gamta

    Jurbarko kraštas išsiskiria etnografiniu margumu, nes čia susiliečia skirtingų Lietuvos etninių regionų bruožai. Tai pastebima tarmėse, papročiuose, tradicinėje architektūroje ir vietos švenčių kalendoriuje, o dalis tradicijų yra gyvos iki šiol.

    Rajonas turi reikšmingą kultūros paveldo objektų skaičių, o panemunės maršrutas yra vienas patraukliausių pažintiniam turizmui. Didelę teritorijos dalį užima miškai, o gamtiniu požiūriu išsiskiria saugomos teritorijos, tarp jų Viešvilės rezervato apylinkės ir Panemunių regioninio parko erdvės.

    Ekonomika ir šiandienos kryptys

    Rajono ekonomikoje svarbios medienos apdirbimo, statybos, mažmeninės prekybos, pervežimo paslaugų, žemės ūkio ir maisto gamybos veiklos. Nemuno ir panemunės keliai tradiciškai stiprina regiono ryšius su didesniais centrais, o pasienio padėtis lemia papildomus infrastruktūros ir saugumo prioritetus.

    Pastaraisiais metais regionams vis aktualesni tampa investicijų pritraukimas, darbo vietų kūrimas ir viešųjų paslaugų prieinamumas, todėl Jurbarko rajonui svarbūs projektai, susiję su kelių būkle, turizmo infrastruktūra, vietos verslų stiprinimu ir bendruomenių gyvybingumu.