CP v2

Tag: Lietuvos šaulių sąjunga

  • Zarasuose skambės šūviai ir dūmai: ką būtina žinoti apie šaulių pratybas „Saugūs Zarasai’26“

    Zarasuose skambės šūviai ir dūmai: ką būtina žinoti apie šaulių pratybas „Saugūs Zarasai’26“

    Rugsėjo 25–27 dienomis Zarasų mieste ir rajone vyks Lietuvos šaulių sąjungos Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės lauko taktikos pratybos „Saugūs Zarasai’26“. Organizatoriai perspėja, kad gyventojai šiuo laikotarpiu gali girdėti šūvius ir kitus neįprastus garsus, taip pat matyti dūmų imitaciją.

    Pratybos numatytos tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu, todėl didesnis aktyvumas gali būti pastebimas ir vakare ar naktį. Mokymų metu planuojama naudoti imitacinius šaudmenis, garso priemones ir bepiločius orlaivius, o tai kai kuriose vietovėse gali sukelti papildomą triukšmą.

    Pratybų teritorijoje gyventojai gali sutikti ginkluotus, skiriamaisiais ženklais pažymėtus šaulius, taip pat pamatyti jų naudojamas sausumos ir vandens transporto priemones. Pabrėžiama, kad tai mokomosios pratybos, skirtos šaulių taktiniams įgūdžiams ir sąveikai lavinti.

    Ko tikėtis gyventojams?

    Dažniausiai tokio pobūdžio mokymai apima judėjimą vietovėje, ryšio ir koordinavimo užduotis, stebėjimo bei orientavimosi veiksmus, todėl gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems ir įvertinti, kad matomi veiksmai nėra realus incidentas. Jei pratybų metu pasirodytų dūmai, tai gali būti dūmų imitacija, naudojama taktinėms situacijoms modeliuoti.

    Organizatorių teigimu, pratybų metu bus laikomasi saugos reikalavimų, aplinkosaugos ir kelių eismo taisyklių. Taip pat nurodoma, kad pratybos neturėtų trikdyti įprastos gyventojų kasdienės veiklos, o šaulių veiksmai bus organizuojami taip, kad būtų užtikrintas saugumas.

    Kodėl tokios pratybos rengiamos?

    Lietuvos šaulių sąjunga reguliariai rengia mokymus skirtinguose Lietuvos regionuose, siekdama parengti narius gynybos užduotims ir veikimui krizės situacijose. Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama realistiškoms pratyboms su aiškiai apibrėžtomis saugos procedūromis, ryšio priemonėmis ir vietovės pažinimu.

    Gyventojams, kuriems kyla klausimų dėl pratybų eigos ar konkrečių teritorijų, rekomenduojama sekti oficialią organizatorių informaciją ir savivaldybės skelbiamus pranešimus. Skubios pagalbos tarnybas patariama informuoti tik tais atvejais, kai pastebima akivaizdi reali grėsmė ar incidentas, nesusijęs su mokymais.

  • Turi ginklą, bet ne kariuomenėje? Štai kur ginklo savininkams atsiveria kelias į gynybą

    Ginklo turėjimas savaime dar nereiškia realaus pasirengimo valstybės gynybai. Tačiau saugaus elgesio įgūdžiai, vietovės pažinimas ir praktinė patirtis gali tapti svarbūs, jei žmogus įsitraukia į organizuotą sistemą ir įgyja karinį rengimą.

    Prasidėjus krizei ar karui, visuomenėje greitai išryškėja pagrindinis klausimas: kur ir kaip kiekvienas gali būti naudingas. Vieni būtų pašaukti į ginkluotąsias pajėgas, kiti užtikrintų kritinių paslaugų tęstinumą, dar kiti rinktųsi savanoriškas struktūras.

    Ginklas nėra pasirengimo sinonimas

    Gynyba apima ne tik kovinius veiksmus, bet ir viešojo saugumo užtikrinimą, kritinių objektų apsaugą, mobilizacijos procesus, pagalbą kariuomenei užnugaryje. Tokiose srityse svarbūs ne vien šaudymo įgūdžiai, bet ir disciplina, ryšio procedūrų supratimas, atsakomybė.

    Praktika rodo, kad vien individualūs gebėjimai be aiškios struktūros gali tapti rizika, ypač kai reikia veikti pagal teisines taisykles, įsakymus ir bendrą planą. Todėl siekiant prasmingai prisidėti, rekomenduojama rinktis oficialias ir apmokymą užtikrinančias organizacijas.

    „Kiekvienas Lietuvos pilietis yra svarbus valstybės gynybai. Gynyba yra ne tik ginklai, bet ir užnugario aprūpinimas bei būtiniausių gyventojų poreikių užtikrinimas“, – sakė Karo komendantūrų valdybos vadas plk. Danas Mockūnas.

    Karo komendantūros: ką jos daro?

    Karo komendantūros veikia visoje Lietuvoje ir yra orientuotos į kariuomenės ir civilinių institucijų sąveiką krizių metu. Jų veikla apima mobilizacijos uždavinius, viešosios tvarkos užtikrinimo priemones, kritinės infrastruktūros apsaugą, pagalbą priimančiosios šalies paramai.

    Žmonėms, kurie turi ginklą ir praktinių įgūdžių, komendantūros gali tapti aiškiu keliu į organizuotą veikimą. Tokiu atveju gebėjimai papildomi standartizuotu mokymu, procedūromis ir komandinio darbo praktika.

    Medžiotojų ir šaulių patirtis: kas svarbiausia?

    Diskusijose apie visuotinę gynybą dažnai minimi medžiotojai ir sportinio šaudymo bendruomenė, nes jie turi praktikos su ginklais ir orientavimusi vietovėje. Vis dėlto akcentuojama, kad karo metu svarbiausi tampa ne pavieniai veiksmai, o koordinuotas darbas su aiškia atsakomybių grandine.

    Komendantinėje tarnyboje galima rasti įvairių funkcijų, o ne tik tiesioginį dalyvavimą kovinėse užduotyse. Pabrėžiama ir teisinė pusė, nes krizių metu itin svarbu žinoti, kada, kaip ir kokiomis sąlygomis galima veikti.

    „Jei žmogus turi ginklą ir orientuojasi vietovėje, bet nemoka veikti komandoje, dieną X jis gali tapti našta, o ne nauda“, – sakė medžiotoja ir šaulė Gerda Sadauskė.

    Diskusijų dalyviai sutaria dėl vieno: nereikėtų laukti, kol krizės metu kas nors paskirs vaidmenį. Prasmingiausia jau dabar įsivertinti savo įgūdžius, pasirinkti tinkamą struktūrą ir pereiti mokymus, kurie leidžia gebėjimus panaudoti saugiai, teisėtai ir efektyviai.

  • Dronų kompetencijų centras Druckūnuose: Vyriausybė perdavė Šauliams 51,9 ha valstybinės žemės

    Vyriausybė pritarė sprendimui Varėnos seniūnijoje, Druckūnų kaime, perduoti Lietuvos šaulių sąjungai 51,9 hektaro valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise. Šiame sklype planuojama steigti Lietuvos šaulių sąjungos Dronų kompetencijų centrą, skirtą mokymams ir gebėjimų stiprinimui.

    Patikėjimo teisė reiškia, kad žemė ir toliau lieka valstybės nuosavybė, tačiau Šaulių sąjunga įgyja teisę sklypą valdyti, naudoti ir vystyti jame numatytą infrastruktūrą pagal nustatytas sąlygas. Tokia schema dažnai taikoma, kai valstybė siekia greičiau įgyvendinti viešąjį interesą atitinkančius projektus.

    Numatoma, kad teritorijoje galėtų atsirasti infrastruktūra, skirta Alytaus, Marijampolės, Kauno ir Vilniaus regionams, vystant dronų bei priešdroninių sistemų pajėgumus. Akcentuojama, jog dronai būtų naudojami tik mokymo tikslais, todėl triukšmo poveikis aplinkai, tikėtina, būtų ribotas.

    Dronų ir priešdroninių sprendimų plėtra pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių šiuolaikinės gynybos prioritetų Europoje, ypač įvertinus karo Ukrainoje patirtis. Praktinis operatorių rengimas, saugus treniruočių laukas ir gebėjimas testuoti taktikas realiomis sąlygomis laikomi esminiais elementais kuriant veiksmingą teritorinės gynybos sistemą.

    Tikėtina, kad toks centras gali prisidėti ir prie standartizuotų mokymų, bendradarbiavimo su valstybės institucijomis bei greitesnio naujų technologijų įsisavinimo. Kartu tai gali stiprinti visuomenės pasirengimą krizinėms situacijoms, kai bepiločių orlaivių panaudojimas aktualus ne tik gynyboje, bet ir žvalgyboje, paieškos bei gelbėjimo darbuose.

    Apie konkrečius centro įrengimo terminus, planuojamas investicijas ir infrastruktūros apimtį šiame etape detaliai neskelbiama. Sprendimo pagrindas siejamas su krašto apsaugos sistemos poreikiu nuosekliai auginti dronų operatorių rengimo ir priešdroninių priemonių taikymo kompetencijas.

  • Visagino vadovai Ignalinoje pamatė tai, kas šiandien svarbiausia: gynyba, technika ir vienybė

    Visagino vadovai Ignalinoje pamatė tai, kas šiandien svarbiausia: gynyba, technika ir vienybė

    Savaitgalį Ignalinos aerodrome vykusiame Šaulių sąskrydyje ir aviacijos šventėje dalyvavo Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir vicemerė Aleksandra Grigienė. Renginyje meras sveikino susirinkusius šaulius, jų šeimas, partnerius ir svečius.

    Šaulių sąskrydis tapo erdve bendruomenei susiburti, aptarti bendradarbiavimą ir pasidalyti patirtimi, o visuomenei iš arčiau pamatyti, kuo šiandien gyvena Lietuvos šaulių sąjunga. Tokie renginiai vis dažniau akcentuoja ne tik tradicijas, bet ir praktinį pasirengimą bei visuotinės gynybos idėją.

    Ignalinos aerodrome savo veiklą, pajėgumus ir techniką pristatė Lietuvos šaulių sąjungos nariai ir partneriai, taip pat statutinės tarnybos, Lietuvos kariuomenės ir NATO padaliniai. Lankytojams buvo sudarytos galimybės susipažinti su skirtingų institucijų vaidmeniu krizių valdyme ir valstybės gynyboje.

    Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti ginkluotę ir ekipuotę, susipažinti su dronų panaudojimu, taip pat pamatyti ratinę, vikšrinę ir oro techniką. Praktinės demonstracijos bei edukacinės veiklos leido geriau suprasti, kaip veikia pasirengimas ekstremalioms situacijoms ir kokios kompetencijos reikalingos tiek kariuomenei, tiek pilietinėms iniciatyvoms.

    Pastaraisiais metais visuotinės gynybos tema Lietuvoje įgauna vis didesnį svorį dėl pasikeitusios regiono saugumo situacijos, augančio dėmesio rezervo rengimui ir pilietiniam atsparumui. Šauliai šioje sistemoje matomi kaip svarbi grandis, jungianti savanorystę, pilietiškumo ugdymą ir praktinius įgūdžius.

    Šventinę programą papildė kultūriniai bei muzikiniai pasirodymai, o susitikimai su šeimomis ir bendruomenėmis kūrė neformalų ryšį tarp gynybos struktūrų ir visuomenės. Visagino savivaldybė pabrėžė bendrystės svarbą ir dėkojo šaulių bendruomenei bei partneriams, prisidedantiems prie saugesnės valstybės.

    Renginio akimirkas fiksavo fotografai Rimvydas Vaitkevičius ir Kęstutis Skrodenis.

  • Paaugliai iš Visagino išbandė sukarintą stovyklą: maskuotė, šaudymas ir IX forto pamokos

    Paaugliai iš Visagino išbandė sukarintą stovyklą: maskuotė, šaudymas ir IX forto pamokos

    2026 metais liepos 27–31 dienomis Visagino socialinių paslaugų centro Paramos šeimai skyrius Vidiškių kaime, Ignalinos rajone, surengė sukarintą stovyklą „Kariuomenė ne baubas IV“. Joje dalyvavo 15 Visagino 14–18 metų jaunuolių, prioritetą teikiant šeimoms, kurioms taikoma atvejo vadyba.

    Stovyklos organizatorės pabrėžia, kad tęstinės iniciatyvos tikslas buvo patriotiškai ugdyti jaunimą ir stiprinti pasitikėjimą Lietuvos kariuomene. Kartu siekta suteikti pagrindines karinio rengimo žinias ir pasiūlyti prasmingą vasaros užimtumą gamtoje.

    Praktiniai įgūdžiai lauko sąlygomis

    Pirmąją dieną jaunuoliai su kariais savanoriais įsirengė stovyklavietę ir surinko kareiviškas palapines, kuriose gyveno visą savaitę. Dalyviai buvo suskirstyti į komandas ir varžėsi tarpusavyje, o rungtyniavimas tapo nuolatine stovyklos dalimi.

    Mokymų metu jaunuoliai susipažino su maskavimosi pagrindais, mokėsi užkoduotos komunikacijos ir lavino orientavimosi bei pastabumo įgūdžius. Programoje buvo ir praktinės užduotys su virvėmis, saugiu persikėlimu lynu su karabinu, taip pat šaudymo į taikinį pagrindai.

    Išvykos ir tarnybų pristatymai

    Trečiąją dieną surengta edukacinė išvyka į Kauno IX fortą, kuri jaunuoliams suteikė istorinį kontekstą ir paskatino diskusijas apie pilietiškumą. Vėliau dalyviai išbandė jėgas Jonavos „SavagePaintball“ dažasvydžio parke, kur svarbiausi tapo komandiniai sprendimai ir disciplina.

    Į stovyklą taip pat atvyko VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Pūškų pasienio užkardos pareigūnai, pristatę pasieniečių kasdienybę ir tarnybinių šunų darbo specifiką. Veiklą jaunuoliams parodė ir Visagino 905-osios šaulių kuopos atstovai, akcentavę savanorystę bei pasirengimą valstybės gynybai.

    Bendrystė, vandens pramogos ir apdovanojimai

    Stovykla buvo papildyta pirmosios medicininės pagalbos mokymais, kuriuose dalyviai praktikavosi realistiškose situacijose. Laisvalaikio dalyje netrūko aktyvių komandinių žaidimų, o vakarais jaunuoliai aptardavo dienos įvykius prie laužo ir maudydavosi ežere.

    Daug emocijų suteikė pasiplaukiojimas Pagavaičio ežere, kur jaunuoliai išbandė baidares, irklentes, motorines irklentes bei vandens dviračius. Maistas buvo gaminamas lauko sąlygomis kazane, o bendras gaminimas ir valgymas tapo svarbia bendruomeniškumo patirtimi.

    Stovyklos pabaigoje dalyviams įteiktos saldžios dovanos ir medaliai, patvirtinantys, kad iššūkiai įveikti. Organizatorės dėkojo kariams savanoriams, vietos bendruomenei, Vidiškių gimnazijai, VSAT pareigūnams, šauliams ir partneriams, prisidėjusiems prie stovyklos logistikos bei veiklų.

  • Kas vyko Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje: trys dienos, kurios I gimnazistus užgrūdino rimtai

    Kas vyko Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje: trys dienos, kurios I gimnazistus užgrūdino rimtai

    Trijų dienų kursas I gimnazistams

    Rugsėjo 2–4 dienomis Vilniaus rajono Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje I G klasės mokiniams surengtas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Veiklas vedė Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės atstovas Saulius Patašius, pirmąją dieną jam talkino Viktorija Jonkutė.

    Tokie praktiniai mokymai mokyklose siejami su vis plačiau stiprinamu visuomenės pasirengimu ekstremalioms situacijoms. Ugdymo įstaigos vis dažniau ieško būdų, kaip mokiniams suteikti ne tik teorinių, bet ir realiame gyvenime pritaikomų įgūdžių.

    Pirmoji diena: nuo pirmosios pagalbos iki pasirengimo krizėms

    Pirmąją dieną mokiniai aptarė piliečių vaidmenį valstybės gynyboje ir elgesį ekstremalių situacijų metu. Taip pat susipažino su išgyvenimo priemonėmis ir higienos bei maitinimosi lauko sąlygomis principais.

    Didelis dėmesys skirtas pirmajai medicinos pagalbai: mokiniai mokėsi atlikti širdies masažą, naudoti turniketus, diskutavo apie veiksmų seką, kai svarbi kiekviena minutė. Praktika padėjo geriau suprasti, kad tokie įgūdžiai aktualūs ne tik nelaimių metu, bet ir kasdienėse situacijose.

    Antroji diena: orientavimasis ir sauga

    Antrąją dieną mokiniai ruošėsi žygiui, mokėsi orientuotis miške ir mieste, statyti palapines bei pastoges, rišti įvairius mazgus. Praktinės užduotys vyko ir gimnazijos sporto salėje, todėl įgūdžiai buvo lavinami skirtingomis sąlygomis.

    Programoje buvo ir supažindinimas su pneumatinio šautuvo naudojimo sauga bei taiklaus šaudymo principais. Akcentuota, kad svarbiausia yra atsakingas elgesys, taisyklių laikymasis ir komandinis darbas, kai kiekvieno veiksmai daro įtaką visų saugumui.

    Trečioji diena: žygis per lietų ir praktinės užduotys

    Rugsėjo 4 dieną kursą vainikavo žygis Kalvelių apylinkėse. Nors oras nelepino ir žygį lydėjo lietus, mokiniai atliko praktines užduotis ir pritaikė per ankstesnes dienas įgytas žinias.

    Žygio metu jie ruošė laužavietę, mokėsi įkurti laužą skeltuvu, sprendė orientavimosi ir išgyvenimo uždavinius. Tokios užduotys parodo, kaip teorija veikia realiame lauke, kai sprendimus reikia priimti greitai ir atsakingai.

    Sugrįžę į gimnaziją mokiniai aptarė kursą, atliko žinių patikrinimo testą ir gavo kurso baigimo pažymėjimus. Mokyklos bendruomenė pabrėžė, kad trijų dienų programa tapo prasminga patirtimi, ugdančia drąsą, atsakomybę ir pilietiškumą.

    Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Nina Bašajevienė

  • Katutiškių miške vyks Šaulių sąjungos pratybos: gyventojus įspėja dėl imitacinių šūvių

    Katutiškių miške vyks Šaulių sąjungos pratybos: gyventojus įspėja dėl imitacinių šūvių

    Katutiškių miške, esančiame Marijampolio seniūnijoje, rugsėjo 5 dieną ir rugsėjo 6 dieną Lietuvos šaulių sąjunga planuoja vykdyti karinio rengimo pratybas. Gyventojai ir miško lankytojai raginami išlikti budrūs bei iš anksto įsivertinti maršrutus.

    Pratybas organizuoja Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė, Vilniaus Mato Šalčiaus 1015-oji šaulių mokomoji kuopa. Skelbiama, kad planuojamas dalyvių skaičius sieks apie 120 šaulių.

    Organizatorių teigimu, pratybų metu bus naudojami ginklai ir imitaciniai šaudmenys, todėl apylinkėse gali girdėtis šūvių garsai. Pabrėžiama, kad tai nėra realaus pavojaus signalas, tačiau pašalinius asmenis prašoma nesikišti į mokymų eigą ir laikytis nurodymų.

    Pratybų metu numatoma laikytis saugaus elgesio reikalavimų ir gamtos apsaugos taisyklių. Miško lankytojams primenama vengti artėti prie pratybų zonų, nekelti rizikos sau ir kitiems, o pastebėjus aiškiai pažymėtas mokymų vietas pasirinkti kitą kelią.

    Lietuvos šaulių sąjunga pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiria praktiniam pasirengimui ir visuomenės informavimui apie mokymus viešose teritorijose. Tokios pratybos paprastai apima orientavimąsi vietovėje, ryšio ir judėjimo veiksmus, pirmosios pagalbos įgūdžius bei kitus civilinei saugai svarbius elementus.

  • Karatė klubas „Kamuido“ surengė stovyklą Varėnoje: vaikai išbandė net parasparnio simuliatorių

    Karatė klubas „Kamuido“ surengė stovyklą Varėnoje: vaikai išbandė net parasparnio simuliatorių

    Kyokushin karatė klubas „Kamuido“ Varėnos rajone surengė penkių dienų vasaros stovyklą „Pažinkime vieni kitus“, kurioje vaikai laiką leido aktyviai ir turiningai. Stovykla vyko Dargužių amatų centre, o jos veiklas iš dalies finansavo Varėnos rajono savivaldybė.

    Organizatoriai teigia, kad stovyklos tikslas buvo suburti skirtingų socialinių grupių vaikus į bendrą komandą, stiprinant bendravimo įgūdžius ir savarankiškumą. Be sporto, daug dėmesio skirta edukacijoms, kūrybai ir patyrimui, kad kiekvienas dalyvis rastų sau artimą veiklą.

    Pirmąją dieną vaikai susipažino per bendras užduotis ir edukacijas apie lietuvių liaudies žaidimus bei muzikos instrumentus. Vėliau stovyklautojai dalyvavo keramikos dirbtuvėse, kur lipdė darbelius ir mokėsi amato pagrindų.

    Kiekvienas rytas prasidėdavo trenerio vedama mankšta, o dienos programoje netrūko kūrybinių užsiėmimų. Vaikai pynė dekoracijas, žaidė komandinius žaidimus ir įsitraukė į veiklas, kurios lavino smulkiąją motoriką bei bendradarbiavimą.

    Vienu ryškiausių įspūdžių tapo išvyka susipažinti su žemaitukų veislės žirgais ir jų vieta Lietuvos kultūriniame pavelde. Daugeliui vaikų labiausiai įsiminė galimybė žirgus paglostyti ir pajodinėti, o tai ne tik praplėtė akiratį, bet ir skatino pasitikėjimą savimi.

    Stovyklos programą papildė susitikimai su Lietuvos šaulių sąjungos atstovais ir ugniagesiais gelbėtojais. Edukacijų metu vaikai mokėsi praktinių įgūdžių, susipažino su pirmosios pagalbos pagrindais, komandinio darbo svarba ir gelbėtojų naudojama įranga.

    Sportinės veiklos apėmė savigynos užsiėmimus ir taiklumą lavinančias užduotis, o viena iš netikėčiausių patirčių buvo aviacijos edukacija „Pasaulis iš paukščio skrydžio“. Jos metu stovyklautojai susipažino su aviacijos pagrindais ir išbandė parasparnio simuliatorių, kuris daugeliui tapo savaitės akcentu.

    Vakarais vyko bendros veiklos, stiprinusios bendruomeniškumą: žaidimai, diskoteka ir talentų pasirodymai. Stovyklos pabaigoje vaikai dalijosi įspūdžiais, kartu gamino maistą ir atsisveikino iki kitų susitikimų.

    Kviečia prisijungti nuo rugsėjo

    Klubas „Kamuido“ skelbia, kad nuo rugsėjo pradžios kviečia prisijungti naujus narius, norinčius stiprinti fizinį pasirengimą ir ugdyti discipliną. Treniruotės planuojamos Varėnoje, J. Basanavičiaus gatvėje, buvusioje Varėnos profesinio mokymo centro aktų salėje.

    Organizatorių teigimu, treniruotės bus vykdomos skirtingoms amžiaus grupėms, pradedant vaikais nuo 6 metų. Dėl registracijos ir tikslių sąlygų klubas kviečia kreiptis į nurodytus kontaktus.

  • Zarasuose po audros į Zaraso ežero salą atvyko merė: kariams ir šauliams – asmeninė padėka

    Zarasuose po audros į Zaraso ežero salą atvyko merė: kariams ir šauliams – asmeninė padėka

    Zarasuose tęsiami audros padarinių šalinimo darbai Zaraso ežero Didžiojoje saloje. Į teritoriją atvyko Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė ir asmeniškai padėkojo kariams bei šauliams, prisidedantiems prie tvarkymo darbų.

    Kartu su mere saloje lankėsi ir savivaldybės administracijos patarėja, parengties pareigūno funkcijas atliekanti Aušra Dilienė. Savivaldybė pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia kuo greičiau atkurti saugų susisiekimą ir sumažinti rizikas lankytojams.

    Darbus saloje vykdo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai. Prie jų prisideda Lietuvos šaulių sąjungos Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės 906-osios kuopos šauliai.

    Pagrindinis darbas šiuo metu yra nuo kelių ir takų pašalinti nuvirtusius medžius bei sutvarkyti užvirtas vietas, kad būtų atnaujintas saugus judėjimas. Tokiose situacijose pirmiausia siekiama pašalinti kliūtis, kurios gali blokuoti privažiavimą ir apsunkinti gelbėjimo ar komunalinių tarnybų veiksmus.

    „Dėkoju už operatyvią pagalbą, atsakingą darbą ir svarų indėlį tvarkant audros nuniokotą teritoriją“, – sakė Nijolė Guobienė.

    Savivaldybė primena, kad po audrų pavojų gali kelti pakibę medžiai ar nulūžusios šakos, todėl gyventojai raginami laikytis saugumo reikalavimų ir vengti užtvertų ar nepatikrintų vietų. Apie pastebėtas pavojingas kliūtis rekomenduojama pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Zarasuose sujudimas dėl pratybų: sutarta, kas saugos objektus ir kaip veiks komendanto valanda

    Zarasuose sujudimas dėl pratybų: sutarta, kas saugos objektus ir kaip veiks komendanto valanda

    Zarasų rajono savivaldybėje įvyko pratybų „Saugus Panevėžio regionas / Saugūs Zarasai 26“ planavimo konferencija, kurioje aiškintasi, kaip realiomis sąlygomis veiks civilinės ir karinės institucijos. Susitikime dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos, savivaldybės administracijos, policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai.

    Į planavimą įtrauktos ir už infrastruktūrą atsakingos organizacijos: UAB „Zarasų būstas“ bei AB „Panevėžio energija“, taip pat Zarasų ir Turmanto seniūnijų seniūnai. Tokia sudėtis pasirinkta siekiant iš anksto suderinti sprendimus dėl kritinių objektų saugos ir gyventojų informavimo.

    Kas bus tikrinama pratybose?

    Konferencijoje pristatytas pratybų sumanymas, tikslai ir užduotys, didžiausią dėmesį skiriant institucijų sąveikai. Akcentuota, kad sėkmę lems ne pavieniai veiksmai, o bendras gebėjimas greitai dalintis informacija ir priimti suderintus sprendimus.

    Numatytos užduotys apima objektų apsaugą, teritorijos kontrolę, patruliavimą ir kontrolės postų veiklą. Taip pat aptarta, kaip pratybų scenarijuje būtų užtikrinami komendanto valandos reikalavimai, įvertinant tiek teisinį, tiek praktinį įgyvendinimą.

    Ryšys ir informacija gyventojams

    Atskirai aptarti praktiniai organizaciniai klausimai, nuo kurių priklauso pratybų sklandumas: ryšio kanalai tarp dalyvių, atsakingų asmenų kontaktų suderinimas ir informacijos perdavimo tvarka. Susitikime pabrėžta, kad sutrikus ryšiui ar kilus neaiškumams, brangiausias išteklius yra laikas.

    Taip pat kalbėta apie gyventojų informavimo priemones ir tai, kaip bus komunikuojama apie pratybų veiksmus, kad būtų išvengta nepagrįstos panikos ar klaidinančių interpretacijų. Pratybose numatoma tikrinti ir tai, kaip efektyviai institucijos geba paaiškinti situaciją žmonėms bei pateikti aiškias elgesio rekomendacijas.

    Kodėl tokios pratybos svarbios?

    Šiuolaikinė civilinė sauga vis dažniau remiasi bendru reagavimu į skirtingas grėsmes, kai vienu metu reikia ir viešojo saugumo, ir infrastruktūros apsaugos, ir operatyvaus gelbėjimo pajėgų darbo. Lietuvoje tokios pratybos paprastai orientuotos į pasirengimą krizinėms situacijoms, kai būtina greitai koordinuoti veiksmus tarp savivaldos, valstybės institucijų ir vietos paslaugų teikėjų.

    Planavimo konferencijoje pristatytas bendras veiksmų planas ir išgryninti klausimai, kuriuos dar reikės išspręsti iki pratybų pradžios. Tikimasi, kad išankstinis susitarimas dėl atsakomybių ir informacijos srautų sustiprins regiono gebėjimą veikti operatyviai, suderintai ir aiškiai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.