Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) teigia, kad užimtumo politika Lietuvoje turi padėti žmonėms grįžti į darbo rinką, o ne sudaryti sąlygas socialinei paramai tapti ilgalaike alternatyva darbui. Asociacijos vertinimu, nuo birželio įsigaliosianti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta tvarka gali susilpninti motyvaciją dirbti ir sumažinti savivaldybių galimybes taikyti efektyvias priemones.
Šiuo metu nedirbantiems asmenims, siekiantiems gauti socialinę pašalpą, savivaldybės gali pasiūlyti dvi kryptis: dalyvauti Užimtumo didinimo programoje arba atlikti visuomenei naudingą veiklą. Pasak LSA, naujos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos keičia praktiką, nes dalyvavimas programoje taps privalomas.
Kur kyla pagrindinė problema?
LSA pabrėžia, kad Užimtumo didinimo programos apimtis, savivaldybių vertinimu, neatitinka realaus poreikio. Teigiama, jog dėl riboto finansavimo vietų programoje gali užtekti tik maždaug trečdaliui nedirbančių asmenų, todėl dalis žmonių negaus jokios aktyvios užimtumo priemonės.
Asociacijos vertinimu, jei savivaldybės nebegalės pasiūlyti visuomenei naudingos veiklos tiems, kurie nepatenka į programą, šie gyventojai automatiškai liks socialinės pašalpos sistemoje. Tai, LSA teigimu, mažina paskatas keisti situaciją ir didina ilgalaikės priklausomybės nuo paramos riziką.
„Taip kuriamas uždaras ratas – nedirbančiajam nesuteikiama nei galimybė, nei motyvacija keisti situaciją. Jis ir toliau gauna pašalpą, o socialinės problemos ir bendruomenių nepasitenkinimas tik gilėja“, – sakė LSA prezidentas Audrius Klišonis.
LSA kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę
LSA nurodo gegužės 19 dieną kreipusis į Seimą, Vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Finansų ministeriją. Savivaldybės ragina palikti joms teisę lanksčiai taikyti visuomenei naudingą veiklą kaip alternatyvą tais atvejais, kai dėl riboto vietų skaičiaus žmonių neįmanoma įtraukti į Užimtumo didinimo programą.
LSA pateikia ir savivaldybių pavyzdžius, rodančius apimčių skirtumus: Anykščių rajone programoje galėtų dalyvauti 120 iš maždaug 1 800 socialinę pašalpą gaunančių gyventojų, Zarasų rajone – 98 iš panašaus skaičiaus. Savivaldybių teigimu, būtent visuomenei naudinga veikla daugeliui iki šiol buvo vienintelė reali alternatyva.
Kodėl visuomenei naudinga veikla svarbi?
Savivaldybės pabrėžia, kad finansinė parama yra reikalinga, tačiau vien išmokos, jų vertinimu, problemos neišsprendžia. Ilgalaikis nedarbas dažnai susijęs su socialinės atskirties didėjimu, prarandamais įgūdžiais ir silpstančiais socialiniais ryšiais, todėl svarbios priemonės, kurios padeda palaikyti darbinę rutiną.
„Finansinė parama darbo neturintiems žmonėms yra reikalinga, tačiau vien išmokos problemos neišsprendžia. Visuomenei naudinga veikla – tai ne tik darbas bendruomenės labui, bet ir galimybė žmonėms išlaikyti įgūdžius, socialinius ryšius bei motyvaciją“, – sakė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.
LSA taip pat akcentuoja praktinę naudą: visuomenei naudinga veikla dažniausiai apima aplinkos tvarkymą, pagalbą švietimo ir kultūros įstaigose, globos namuose ar savivaldybės struktūrose. Savivaldybių duomenimis, ši priemonė taikyta plačiai: Anykščių rajone 2025 metais joje dalyvavo 951 gyventojas, Zarasų rajone – 433, Jurbarko rajone – 427, Kupiškio rajone – 320, Skuodo rajone – 167.
LSA teigimu, savivaldybių tikslas nėra mažinti paramą tiems, kuriems jos reikia, tačiau norima išsaugoti mechanizmus, kurie skatina aktyvumą ir grįžimą į darbo rinką. Asociacija tikina, kad be lankstumo ir adekvataus programų finansavimo padaugės žmonių, kurie liks sistemoje be aiškaus kelio į užimtumą.
