Tag: Lietuvos savivaldybių asociacija

  • Biudžetai augs 8,8 proc., bet merai įspėja: paslaugos gyventojams gali negerėti

    Biudžetai augs 8,8 proc., bet merai įspėja: paslaugos gyventojams gali negerėti

    Lietuvos savivaldybių asociacija teigia, kad kitais metais savivaldybių biudžetai nominaliai didės, tačiau gyventojai šio augimo gali nepajusti. Pasak merų, savivaldybėms perduodama vis daugiau valstybės deleguotų funkcijų, o jų finansavimas dažnai nepadengia realių sąnaudų.

    LSA atkreipia dėmesį, kad viešųjų paslaugų teikimas kasmet brangsta dėl darbo užmokesčio, energijos ir paslaugų kainų, todėl vien procentinis biudžetų augimas neparodo tikrojo finansinio pajėgumo. Dalis papildomų pajamų, savivaldybių vertinimu, bus „suvalgyta“ privalomų išlaidų.

    Savivaldybėms tenka naujos funkcijos

    LSA nurodo, kad finansavimas ne visada skiriamas naujoms ar išplėstoms užduotims, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių politikos priemonėms ar papildomai eismo priežiūrai. Dėl to savivaldybės priverstos ieškoti lėšų savo biudžetuose, mažindamos kitų sričių galimybes.

    Merai spalio 30 dieną Vilniuje vykusiame LSA tarybos posėdyje pabrėžė, kad planuojamas 8,8 proc. augimas yra labiau teorinis. Anot jų, papildomomis lėšomis teks padengti centrinės valdžios sprendimais išaugusias išlaidas, kurios, LSA skaičiavimu, sudaro apie 115 mln. eurų.

    Vienas didžiausių spaudimų biudžetams siejamas su minimaliosios mėnesinės algos didinimu ir bendru atlyginimų kilimu viešajame sektoriuje. LSA primena, kad darbo užmokestis sudaro daugiau kaip pusę savivaldybių išlaidų, todėl net nedideli pokyčiai reikšmingai padidina finansinę naštą.

    „Augantys savivaldybių biudžetai turėtų reikšti, kad galėsime teikti daugiau ir kokybiškesnių paslaugų, tačiau planuojamo prieaugio gali nepakakti net einamosioms funkcijoms“, – sakė LSA prezidentas Audrius Klišonis.

    Skolinimasis ir ILTE limitai

    LSA ragina sudaryti daugiau sąlygų savivaldybėms didinti savo pajamas ir suteikti daugiau lankstumo skolinantis investicijoms. Asociacijos teigimu, infrastruktūros poreikiai nemažėja, o dalis projektų tampa sunkiai įgyvendinami be papildomų finansinių instrumentų.

    LSA primena, kad savivaldybės šiemet per trumpą laiką išnaudojo Nacionalinio plėtros banko ILTE siūlomų paskolų limitą, siekusį 100 mln. eurų. Savivaldybių vertinimu, tai rodo didelį investicijų alkį, todėl siūloma numatyti papildomą skolinimo limitą.

    Keliams, švietimui ir socialinėms paslaugoms – įtampa išlieka

    Merai akcentuoja, kad augant nacionaliniam kelių sektoriaus finansavimui, vietinės reikšmės kelių dalis savivaldybėse, LSA teigimu, stagnuoja ir net šiek tiek mažėja. Tai reiškia, kad kelių būklės gerinimas regionuose gali vykti lėčiau, nei tikisi gyventojai ir verslas.

    LSA taip pat kelia klausimą dėl žemės ūkio funkcijų finansavimo atotrūkio, kuris, savivaldybių vertinimu, tęsiasi daugiau nei dešimtmetį. Kitąmet šiai funkcijai numatoma 11,5 mln. eurų, kai Žemės ūkio ministerijos vertinimu poreikis siekia 29,5 mln. eurų.

    Panašus trūkumas, LSA duomenimis, matomas visuomenės sveikatos priežiūros srityje: poreikis viršija planuojamas lėšas. Merai taip pat įspėja dėl priešgaisrinės saugos, kur kitąmet, savivaldybių skaičiavimu, gali trūkti mažiausiai 5,4 mln. eurų, o tai apsunkina technikos atnaujinimą ir budėjimų užtikrinimą.

    Švietimo srityje savivaldybės prašo užtikrinti finansavimą švietimo pagalbai kiekvienam vaikui ir mokinių pavėžėjimui. Taip pat primenamas poreikis tęsti Geltonųjų autobusiukų programą, siekiant išlaikyti saugų ir patikimą mokinių vežimą.

    Socialinės apsaugos dalyje merai primena Užimtumo didinimo programą, į kurią savivaldybės nuo šių metų birželio privalo įtraukti darbingo amžiaus, bet nedirbančius socialinių pašalpų gavėjus. LSA skaičiavimu, 2027 metais programai reikėtų bent 14,1 mln. eurų, tačiau numatoma skirti 9,7 mln. eurų.

    LSA akcentuoja ir integralios pagalbos tęstinumą, nes Europos Sąjungos lėšomis finansuotas projektas baigsis kitų metų vasarį. Savivaldybių vertinimu, siekiant užtikrinti paslaugų nepertraukiamumą, reikalingas 10 mln. eurų finansavimas.

  • Zarasų krašto garbės pilietis A. S. Každailis įvertintas: gavo „Auksinės krivūlės“ riterio titulą

    Zarasų krašto garbės pilietis A. S. Každailis įvertintas: gavo „Auksinės krivūlės“ riterio titulą

    Įvertinimas už išskirtinį indėlį

    Spalio 15 dieną Vilniuje surengtoje „Auksinių krivūlių“ ceremonijoje dailininkui, grafikui ir heraldikos kūrėjui Arvydui Stanislavui Každailiui įteiktas „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimas. Jo kandidatūrą šiam įvertinimui pateikė Zarasų rajono savivaldybė.

    Savivaldybės taryba sprendimą pritarti teikimui priėmė rugpjūčio 28 dieną vykusiame posėdyje, už kandidatūrą balsavo 20 tarybos narių. A. S. Každailis taip pat yra Zarasų krašto garbės pilietis.

    Heraldika, matoma visoje Lietuvoje

    A. S. Každailis laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos heraldikos kūrėjų. Jis yra parengęs daugiau kaip 100 Lietuvos miestų ir miestelių herbų, vėliavų bei antspaudų projektų, todėl jo darbai tapo atpažįstama viešosios simbolikos dalimi.

    Menininko indėlis apima ir valstybinius simbolius bei institucijų vizualinę tapatybę: jis prisidėjo kuriant Lietuvos Respublikos Prezidento vėliavą, Lietuvos valstybės sienos ženklus ir Seimo logotipą. Tokie darbai paprastai reikalauja ne tik meninės nuovokos, bet ir istorijos, heraldikos taisyklių bei teisinių reikalavimų išmanymo.

    Kas yra „Auksinės krivūlės“?

    „Auksinių krivūlių“ apdovanojimus kasmet rengia Lietuvos savivaldybių asociacija, o šie apdovanojimai laikomi svarbiausiu savivaldybių veiklos viešuoju įvertinimu Lietuvoje. Šiemet ceremonija surengta jau dvidešimt pirmą kartą.

    Renginio metu ne tik pagerbiami atskiri žmonės, bet ir įteikiamos „Auksinės krivūlės“ statulėlės savivaldybėms už pažangą skirtingose srityse. Laureatus skelbia ministerijų atstovai, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, taip pat verslo organizacijos.

    „Kasmet „Auksinės krivūlės“ suteikia progą įvertinti, kaip aktyviai savivaldybės kelia viešųjų paslaugų Lietuvoje kokybės kartelę. Už kiekvienos nominacijos slypi konkretūs pokyčiai žmonių gyvenime“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

    Tarp šių metų nominacijų buvo įvertinimai už proveržį renovacijoje, verslumo skatinimą, darnios energetikos plėtrą, inovatyvias regioninių projektų idėjas, socialinių paslaugų stiprinimą, gyventojų saugumą ir civilinę parengtį, ryšių su diaspora stiprinimą bei kitas kryptis. Apdovanojimai skirti skirtingoms šalies savivaldybėms, atspindint įvairovę nuo švietimo iki infrastruktūros sprendimų.

  • Vilniaus rajonas susižėrė dvigubą pergalę „Auksinėse krivūlėse“: kuo įvertino ministerija

    Vilniaus rajonas susižėrė dvigubą pergalę „Auksinėse krivūlėse“: kuo įvertino ministerija

    Vilniuje, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro salėje, vykusiuose Lietuvos savivaldybių asociacijos „Auksinių krivūlių“ apdovanojimuose Vilniaus rajono savivaldybė pelnė du reikšmingus įvertinimus. Savivaldybė buvo įvertinta Vidaus reikalų ministerijos nominacijoje už lyderystę stiprinant gyventojų saugumą ir civilinę parengtį bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacijoje už indėlį stiprinant savivaldos ir verslo bendradarbiavimą.

    Šie apdovanojimai laikomi vienais svarbiausių savivaldos metų įvertinimų, nes jie skiriami už konkrečius sprendimus ir iniciatyvas, turinčias apčiuopiamą poveikį gyventojų gerovei. Ceremonijos metu įvairių sričių nominacijose apdovanotos skirtingos šalies savivaldybės, o statulėles įteikė ministerijų ir verslo organizacijų atstovai.

    Civilinė sauga tapo prioritetu

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad savivaldybės atsparumą geriausiai patikrina realūs iššūkiai, todėl pastarųjų metų patirtys paskatino stiprinti tiek pasirengimą, tiek komunikaciją su gyventojais. Pasak jo, krizės valdymas dažniausiai priklauso ne nuo vieno sprendimo, o nuo sklandaus institucijų darbo ir operatyvios informacijos sklaidos.

    „Nuo pirmųjų šios kadencijos dienų teko atlaikyti ne vieną rimtą krizę, o tai išmokė, kad iššūkiai įveikiami tik per tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir dialogą su gyventojais“, – sakė Robert Duchnevič.

    Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius akcentavo, kad civilinės saugos įvertinimas yra susijęs su kryptingu pasiruošimu, struktūriniais sprendimais ir nuolatiniu darbu su bendruomenėmis. Jo teigimu, svarbu ne tik planai ar dokumentai, bet ir praktiniai mokymai bei gebėjimas greitai reaguoti į ekstremalias situacijas.

    Savivaldybėje įkurtas specializuotas Civilinės saugos skyrius, kurio specialistai vyksta į ugdymo bei viešąsias įstaigas, konsultuoja ir moko bendruomenes. Kartu dalyvaujama pratybose, bendradarbiaujama su policija, pasieniečiais ir kitomis institucijomis, o priedangų tinklo plėtra įvardijama kaip vienas aktualiausių uždavinių.

    Partnerystė su verslu: akcentas dialogui

    Antrasis apdovanojimas skirtas už savivaldos ir verslo bendradarbiavimo stiprinimą. Savivaldybė pabrėžia, kad verslo pritraukimas ir sklandus problemų sprendimas dažniausiai prasideda nuo aiškių taisyklių, prognozuojamumo ir reguliaraus dialogo, ypač kai kalbama apie investicijas ir darbo vietų kūrimą.

    „Kai verslas ir savivalda veikia išvien, auga viso krašto ekonomika, o atviro dialogo dėka klausimai sprendžiami sėdant prie vieno stalo“, – sakė Robert Duchnevič.

    Savivaldybė nurodo, kad 2025 metais pirmą kartą savivaldybės lygmeniu pradėjo veikti trišalis formatas, sujungiantis savivaldos, verslo ir bendruomenės atstovus į Vilniaus rajono savivaldybės verslo plėtojimo tarybą. Tokie modeliai pastaraisiais metais vis dažniau taikomi ir kitose savivaldybėse, siekiant sprendimus priimti greičiau ir labiau atliepti vietos poreikius.

    Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimui Vilniaus rajonas taiko finansinės paramos priemones per specialų rėmimo fondą. Savivaldybės duomenimis, finansavimas šiai sričiai augo nuosekliai: nuo 50 000 eurų 2023 metais iki 100 000 eurų 2025 metais.

    Kas yra „Auksinės krivūlės“?

    „Auksinių krivūlių“ apdovanojimai rengiami kasmet ir skirti išryškinti savivaldybių iniciatyvas, kurios prisideda prie regionų plėtros, viešųjų paslaugų kokybės ir gyventojų saugumo. Nominacijos apima skirtingas sritis, todėl savivaldybės dažnai varžosi ne dėl vieno bendro titulo, o dėl konkrečių sprendimų ir pasiektų rezultatų.

    Vilniaus rajono savivaldybė anksčiau taip pat yra gavusi šiuos įvertinimus už susisiekimo infrastruktūrą, visuomenės sveikatos iniciatyvas pandemijos metu ir viešųjų pastatų modernizavimą. Savivaldybė pabrėžia, kad naujausi apdovanojimai rodo kryptį, kurioje šiandien svarbiausi tampa atsparumas, civilinė parengtis ir konkurencinga vietos ekonomika.

  • Prezidentūroje nuskambėjo aiški žinia: be municipalinio būsto regionai praras žmones

    Prezidentūroje įvyko aštuntasis Regionų forumas, kuriame aptarti svarbiausi regioninės politikos klausimai ir priemonės mažinti atotrūkį tarp savivaldybių. Renginyje dalyvavo šalies vadovai, Seimo nariai, ministerijų atstovai, savivaldybių merai ir kitų institucijų atstovai.

    Forumo darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta praktiniams sprendimams, kurie leistų regionams augti greičiau, o viešosioms paslaugoms tapti labiau prieinamoms. Akcentuota, kad regioninių skirtumų mažinimas yra ne tik socialinės politikos, bet ir ekonominio saugumo bei demografijos klausimas.

    Būstas tampa regionų išlikimo klausimu

    Diskusijoje apie būsto politiką pabrėžta municipalinio būsto plėtra kaip viena realiausių priemonių didinti būsto prieinamumą. Pasak dalyvių, savivaldybės galimybė pasiūlyti kokybišką būstą už prieinamą kainą tiesiogiai veikia gebėjimą pritraukti ir išlaikyti gyventojus.

    Ypač akcentuotas jaunų šeimų ir trūkstamų specialistų pritraukimas į regionus, kai darbo vietos siūlomos, bet būsto pasirinkimas ribotas arba pernelyg brangus. Forume įvardyta, kad municipalinis būstas gali tapti instrumentu stiprinant švietimo ir sveikatos paslaugas, nes padeda pritraukti mokytojus ir gydytojus.

    Atsparumas prasideda savivaldybėse

    Kitoje diskusijoje aptarta, kaip užtikrinti, kad nacionalinis atsparumas taptų bendra valstybės, savivaldos ir visuomenės atsakomybe, aiškiai pasidalijant funkcijas ir išteklius. Pabrėžta, kad pasirengimas krizėms prasideda vietoje, todėl savivaldybių vaidmuo civilinėje saugoje yra esminis.

    Dalyviai išskyrė, kad vien reikalavimų nustatymo nepakanka, jeigu savivaldybėms neskiriami adekvatūs finansiniai ir materialiniai ištekliai. Akcentuota, kad realų pasirengimo lygio augimą lemia nuoseklus finansavimas, infrastruktūra ir aiškiai apibrėžta atsakomybė.

    Daugiau investicinių galių ir aiškesnės taisyklės

    Forume taip pat diskutuota apie savivaldybių investicinių galimybių plėtrą ir perėjimą nuo deklaracijų prie sprendimų. Merai akcentavo didesnio finansinio savarankiškumo poreikį bei paprastesnes procedūras, kurios leistų greičiau įgyvendinti projektus.

    Pabrėžta, kad efektyvesnis paramos lėšų įsisavinimas svarbus tam, kad savivaldybės galėtų operatyviau reaguoti į vietos verslo ir gyventojų poreikius. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai akcentavo, kad renginyje iškeltos idėjos turi virsti konkrečiais teisėkūros sprendimais.

    Komiteto pirmininkas Jaroslaw Narkiewicz atkreipė dėmesį į būtinybę tobulinti regionų valdyseną ir svarstyti specializuoto padalinio kūrimą, kuris galėtų vertinti skirtingų regionų poreikius ir specifiką. Tokia struktūra, pasak forumo dalyvių, padėtų sprendimus grįsti duomenimis ir užtikrinti kryptingą regionų politikos įgyvendinimą.

    Reikšmingu forumo akcentu tapo Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos memorandumo dėl bendradarbiavimo, siekiant didinti savivaldybių investicines galimybes, pasirašymas. Dokumentu siekiama aiškesnių gairių tvaresniam savivaldos projektų finansavimui ir regionų atotrūkio mažinimui artimiausiu laikotarpiu.

  • Prezidentūroje susitiks merai ir ministrai: Regionų forume – būstas, atsparumas ir investicijos

    Prezidentūroje vyks aštuntasis Regionų forumas, kurį iniciavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Renginys rengiamas kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, o dėmesio centre atsidurs savivaldybių kasdieniai iššūkiai ir ilgalaikiai sprendimai.

    Forumas numatytas spalio 2 dieną ir bus padalytas į dvi dalis. Pirmojoje sesijoje daugiausia dėmesio bus skiriama municipalinio būsto plėtrai ir nacionaliniam atsparumui, o diskusijose dalyvaus ministerijų atstovai bei savivaldybių vadovai.

    Akcentai: būstas ir nacionalinis atsparumas

    Municipalinio būsto tema pastaraisiais metais tapo viena jautriausių daugelyje savivaldybių, nes būsto įperkamumą spaudžia augančios statybos sąnaudos, aukštos palūkanos ir ribota nuomos pasiūla. Savivaldybėms itin svarbu ne tik didinti būsto fondą, bet ir aiškiai susitarti dėl finansavimo modelių bei kriterijų, kam toks būstas pirmiausia turėtų būti prieinamas.

    Nacionalinio atsparumo klausimai forume siejami su civiline sauga ir pasirengimu krizėms, įskaitant ekstremaliąsias situacijas bei kritinės infrastruktūros apsaugą. Savivaldybėms šioje srityje tenka praktinis vaidmuo, todėl dažniausiai keliami klausimai sukasi apie aiškesnį institucijų pasidalijimą atsakomybėmis ir stabilų finansavimą.

    Investicijos regionuose ir savivaldybių finansai

    Antroji forumo dalis bus skirta vietos ir nacionalinės valdžios bendradarbiavimui bei savivaldybių investicinėms galimybėms. Numatyta aptarti naują finansinę perspektyvą, regioninės politikos pokyčius ir tai, kaip savivaldybės gali greičiau įgyvendinti projektus, susijusius su paslaugų kokybe, infrastruktūra ir verslo aplinka.

    Diskusijos pavadinimas „Investicijos Lietuvos regionams: nuo vizijos prie sprendimų“ sufleruoja, kad siekiama pereiti nuo bendrų deklaracijų prie konkrečių susitarimų. Forumo pabaigoje planuojama pasirašyti Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos memorandumą dėl bendradarbiavimo didinant savivaldybių investicines galimybes.

    Transliacijos ir žiniasklaidos darbas

    Organizatoriai nurodo, kad abi renginio dalys bus tiesiogiai transliuojamos per Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos „Facebook“ paskyrą. Pirmosios dalies metu filmavimo ir fotografavimo galimybės nenumatytos, tačiau per pertrauką planuojama suteikti progą pakalbinti forumo dalyvius.

    Antrojoje dalyje žiniasklaidos atstovams numatyta galimybė filmuoti ir fotografuoti, taip pat renginio pabaigoje fiksuoti memorandumo pasirašymą ir bendrą dalyvių nuotrauką. Tikimasi, kad forumas taps platforma, kur sprendimai dėl būsto, atsparumo ir investicijų bus derinami ne tik politiniame, bet ir praktiniame savivaldybių lygmenyje.

  • Merai iškėlė finansų klausimą Vyriausybei: ką Visaginui gali pakeisti susitikimas su premjeru

    Merai iškėlė finansų klausimą Vyriausybei: ką Visaginui gali pakeisti susitikimas su premjeru

    Vilniuje Lietuvos savivaldybių merai susitiko su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi. Susitikime dalyvavo ir Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz, o darbotvarkėje dominavo regionų stiprinimo ir investicijų pritraukimo klausimai.

    Pagrindinis akcentas buvo savivaldybių finansinis savarankiškumas ir galimybės sparčiau įgyvendinti infrastruktūros projektus. Merai kėlė klausimą, kad dalis sprendimų dėl vietos paslaugų ir investicijų turėtų būti priimama arčiau gyventojų, savivaldybėms suteikiant daugiau lankstumo.

    Kodėl savivaldybėms svarbios paskolos

    Susitikime merai aptarė ILTE paskolų savivaldybėms limitų didinimą, nes skolinimosi galimybės dažnai lemia, kaip greitai galima atnaujinti kelius, viešuosius pastatus ar inžinerinius tinklus. Praktikoje tai reikštų didesnę erdvę suplanuotiems projektams įgyvendinti ne vien tik iš metinių biudžetų.

    Kartu buvo aptarta, kaip savivaldybės galėtų daugiau spręsti pačios, kur nukreipti lėšas ir kokius projektus laikyti prioritetiniais. Regionuose tai dažniausiai siejama su darbo vietų kūrimu, gyvenamosios aplinkos gerinimu ir paslaugų prieinamumu.

    Valstybinės žemės valdymas nuo 2027 metų

    Viena esminių temų buvo pasirengimas nuo 2027 metų savivaldybėms perduoti valstybinės žemės valdymo funkcijas. Merai ir Vyriausybės atstovai aptarė, kokių teisinių ir administracinių sprendimų prireiks, kad perdavimas vyktų sklandžiai ir nekurtų papildomos biurokratinės naštos.

    Tokie pokyčiai savivaldybėms svarbūs dėl plėtros planavimo, investicinių teritorijų formavimo ir greitesnių procedūrų. Tikimasi, kad aiškesnės taisyklės padėtų sparčiau spręsti klausimus, susijusius su sklypų panaudojimu infrastruktūrai ar verslo projektams.

    Gynybos infrastruktūra ir susitarimas

    Dar vienas aptartas blokas buvo visuotinei gynybai reikalingos infrastruktūros plėtra ir savivaldybių vaidmuo šiuose procesuose. Savivaldai svarbu aiškiai žinoti, kokie projektai bus įgyvendinami, kaip jie finansuojami ir kokios atsakomybės tenka vietos institucijoms.

    Susitikimo metu Mindaugas Sinkevičius ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis pasirašė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos susitarimą dėl tolesnio dvišalio bendradarbiavimo. Dokumentu siekiama užtikrinti nuoseklų dialogą dėl savivaldai aktualių teisėkūros ir finansavimo sprendimų.

  • LSA perspėja dėl naujos tvarkos: užimtumo programa neaprėps visų, o pašalpų gavėjų daugės

    Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) teigia, kad užimtumo politika Lietuvoje turi padėti žmonėms grįžti į darbo rinką, o ne sudaryti sąlygas socialinei paramai tapti ilgalaike alternatyva darbui. Asociacijos vertinimu, nuo birželio įsigaliosianti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta tvarka gali susilpninti motyvaciją dirbti ir sumažinti savivaldybių galimybes taikyti efektyvias priemones.

    Šiuo metu nedirbantiems asmenims, siekiantiems gauti socialinę pašalpą, savivaldybės gali pasiūlyti dvi kryptis: dalyvauti Užimtumo didinimo programoje arba atlikti visuomenei naudingą veiklą. Pasak LSA, naujos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos keičia praktiką, nes dalyvavimas programoje taps privalomas.

    Kur kyla pagrindinė problema?

    LSA pabrėžia, kad Užimtumo didinimo programos apimtis, savivaldybių vertinimu, neatitinka realaus poreikio. Teigiama, jog dėl riboto finansavimo vietų programoje gali užtekti tik maždaug trečdaliui nedirbančių asmenų, todėl dalis žmonių negaus jokios aktyvios užimtumo priemonės.

    Asociacijos vertinimu, jei savivaldybės nebegalės pasiūlyti visuomenei naudingos veiklos tiems, kurie nepatenka į programą, šie gyventojai automatiškai liks socialinės pašalpos sistemoje. Tai, LSA teigimu, mažina paskatas keisti situaciją ir didina ilgalaikės priklausomybės nuo paramos riziką.

    „Taip kuriamas uždaras ratas – nedirbančiajam nesuteikiama nei galimybė, nei motyvacija keisti situaciją. Jis ir toliau gauna pašalpą, o socialinės problemos ir bendruomenių nepasitenkinimas tik gilėja“, – sakė LSA prezidentas Audrius Klišonis.

    LSA kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę

    LSA nurodo gegužės 19 dieną kreipusis į Seimą, Vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Finansų ministeriją. Savivaldybės ragina palikti joms teisę lanksčiai taikyti visuomenei naudingą veiklą kaip alternatyvą tais atvejais, kai dėl riboto vietų skaičiaus žmonių neįmanoma įtraukti į Užimtumo didinimo programą.

    LSA pateikia ir savivaldybių pavyzdžius, rodančius apimčių skirtumus: Anykščių rajone programoje galėtų dalyvauti 120 iš maždaug 1 800 socialinę pašalpą gaunančių gyventojų, Zarasų rajone – 98 iš panašaus skaičiaus. Savivaldybių teigimu, būtent visuomenei naudinga veikla daugeliui iki šiol buvo vienintelė reali alternatyva.

    Kodėl visuomenei naudinga veikla svarbi?

    Savivaldybės pabrėžia, kad finansinė parama yra reikalinga, tačiau vien išmokos, jų vertinimu, problemos neišsprendžia. Ilgalaikis nedarbas dažnai susijęs su socialinės atskirties didėjimu, prarandamais įgūdžiais ir silpstančiais socialiniais ryšiais, todėl svarbios priemonės, kurios padeda palaikyti darbinę rutiną.

    „Finansinė parama darbo neturintiems žmonėms yra reikalinga, tačiau vien išmokos problemos neišsprendžia. Visuomenei naudinga veikla – tai ne tik darbas bendruomenės labui, bet ir galimybė žmonėms išlaikyti įgūdžius, socialinius ryšius bei motyvaciją“, – sakė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.

    LSA taip pat akcentuoja praktinę naudą: visuomenei naudinga veikla dažniausiai apima aplinkos tvarkymą, pagalbą švietimo ir kultūros įstaigose, globos namuose ar savivaldybės struktūrose. Savivaldybių duomenimis, ši priemonė taikyta plačiai: Anykščių rajone 2025 metais joje dalyvavo 951 gyventojas, Zarasų rajone – 433, Jurbarko rajone – 427, Kupiškio rajone – 320, Skuodo rajone – 167.

    LSA teigimu, savivaldybių tikslas nėra mažinti paramą tiems, kuriems jos reikia, tačiau norima išsaugoti mechanizmus, kurie skatina aktyvumą ir grįžimą į darbo rinką. Asociacija tikina, kad be lankstumo ir adekvataus programų finansavimo padaugės žmonių, kurie liks sistemoje be aiškaus kelio į užimtumą.

  • Savivaldybių vadovams Birštone – mokymai apie mobilizaciją ir karo padėtį: ką turės daryti krizės metu

    Savivaldybių vadovams Birštone – mokymai apie mobilizaciją ir karo padėtį: ką turės daryti krizės metu

    Birštone gegužės 21–22 dienomis vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos kasmetiniai specializuoti mokymai, skirti savivaldybių merams ir administracijų direktoriams. Juose dalyvavo ir Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius bei administracijos direktorė Dovilė Daudaitė.

    Šių metų programos ašis buvo praktinis savivaldybių pasirengimas mobilizacijai ir karo padėčiai, kai vietos valdžiai tenka užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą ir aiškų sprendimų priėmimą. Mokymų turinys parengtas kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Nacionaliniu krizių valdymo centru.

    Nuo strategijos iki konkrečių veiksmų

    Mokymuose aptarti savivaldai svarbūs Nacionalinės gynybos strategijos aspektai, taip pat mobilizacijos paskelbimo ir perėjimo į karo padėtį veiksmų seka. Dėmesys skirtas tam, kaip savivaldybės turi susiplanuoti atsakomybes, ryšio kanalus ir sprendimų priėmimo grandinę, kad krizės metu neliktų neaiškumų.

    Diskusijose taip pat nagrinėtos naujausios grėsmių nacionaliniam saugumui tendencijos, kurios gali paveikti savivaldybių darbą. Praktiniu lygmeniu tai reiškia poreikį vertinti ne tik fizines rizikas, bet ir paslaugų tęstinumą, gyventojų informavimą bei atsparumą dezinformacijai.

    Bendradarbiavimas su komendantūromis ir NVO

    Reikšminga mokymų dalis skirta bendradarbiavimui su karo komendantūromis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios krizės metu gali prisidėti prie pagalbos gyventojams, logistinių sprendimų ar savanoriškos veiklos koordinavimo. Akcentuota, kad iš anksto sutarti veiksmai ir aiškūs kontaktai leidžia greičiau mobilizuoti resursus, kai laikas tampa kritiniu faktoriumi.

    Nagrinėti ir kiti savivaldybių pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms aktualūs klausimai, susiję su institucijų tarpusavio sąveika ir atsakomybių pasidalijimu. Tokios temos savivaldybėms tampa ypač svarbios, nes krizinėse situacijose vietos lygmens sprendimai dažnai turi tiesioginę įtaką kasdieniam gyventojų saugumui.

    Pratybos: teorija tikrinama realiais scenarijais

    Organizatoriai pabrėžė praktinių pratybų svarbą, nes jos leidžia patikrinti, kaip veikia sutarti algoritmai ir ar sprendimų priėmimo grandinė yra pakankamai aiški. Savivaldybių vadovai, dirbdami kartu, turėjo galimybę pritaikyti mokymų metu aptartus žingsnius ir įsivertinti, kuriose vietose reikėtų papildomo pasirengimo.

    Tokio pobūdžio mokymai tampa dalimi platesnio savivaldybių pasirengimo stiprinimo, kai prioritetas teikiamas ne vien planams popieriuje, bet ir realiam gebėjimui veikti greitai. Trakų rajono savivaldybė informavo, kad savivaldybės atstovai mokymuose dalyvavo siekdami geriau pasirengti galimiems nacionalinio saugumo scenarijams.

  • Mobilizacijos ir karo padėties scenarijai: Akmenės rajono meras dalyvavo LSA mokymuose Birštone

    Mobilizacijos ir karo padėties scenarijai: Akmenės rajono meras dalyvavo LSA mokymuose Birštone

    Birštone gegužės 21 dieną ir gegužės 22 dieną vyko mokymai savivaldybių merams ir administracijų vadovams, skirti pasirengimui mobilizacijai ir karo padėčiai. Juose Akmenės rajono savivaldybei atstovavo meras Vitalijus Mitrofanovas.

    Mokymuose daug dėmesio skirta savivaldybių vaidmenims ir sprendimų grandinei, kai valstybėje įsigalioja mobilizacija ar karo padėtis. Aptarta, kuo tokiose situacijose skiriasi mero politinė lyderystė ir administracijos vadovybės praktinis krizės valdymas, kad sprendimai būtų priimami greitai ir nuosekliai.

    Taip pat nagrinėtas savivaldybių ir karo komendantūrų bendradarbiavimas, informacijos apsikeitimas bei koordinavimas, kai būtina užtikrinti viešąją tvarką ir kritinių funkcijų tęstinumą. Tokiais atvejais svarbu iš anksto sutarti atsakomybių ribas ir veiksmų seką, kad krizės metu neliktų „pilkųjų zonų“.

    Diskusijose akcentuota, jog savivaldybėms vieni jautriausių klausimų yra gyventojams būtinų paslaugų nepertraukiamumas. Vertintos priemonės, kaip užtikrinti vandens tiekimą, šildymą, socialinių paslaugų prieinamumą ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, kai išauga apkrovos ir keičiasi įprastos darbo sąlygos.

    Mokymų metu surengtos ir stalo pratybos, kuriose dalyvavo apie keturi penktadaliai Lietuvos savivaldybių vadovų. Tokios pratybos leidžia išbandyti sprendimų priėmimo praktiką, įsivertinti turimus resursus ir greičiau identifikuoti, ko trūksta, kad savivaldybės galėtų tinkamai pasirengti mobilizacijai.

    Mokymus organizavo Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Nacionaliniu krizių valdymo centru. Organizatorių teigimu, savivaldybių pasirengimas yra viena esminių grandžių, nuo kurios priklauso, kaip greitai krizės atveju veiktų gyvybiškai svarbios paslaugos ir vietos institucijų koordinavimas.