Tag: Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

  • Vilniaus rajono mokiniai nustebino: lyderystę augino per sportą, o ryšiai tęsiasi ir po projekto

    Vilniaus rajono mokiniai nustebino: lyderystę augino per sportą, o ryšiai tęsiasi ir po projekto

    Vilniaus rajono mokiniai šiemet įsitraukė į jau aštuntą kartą vykstantį lyderystės projektą, globojamą pirmosios ponios Dianos Nausėdienės. Į veiklas įsijungė Nemenčinės Konstanto Parčevskio, Nemėžio Rapolo Kalinausko, Lavoriškių Stepono Batoro bei Maišiagalos kunigo Juzefo Obremskio gimnazijų bendruomenės.

    Projektas orientuotas į jaunų žmonių pasitikėjimo savimi stiprinimą, gebėjimą veikti komandoje ir atsakingą sprendimų priėmimą. Praktiniai užsiėmimai buvo grindžiami sportu, komandinėmis užduotimis ir situacijomis, kuriose svarbus ne rezultatas, o bendradarbiavimas ir tarpusavio pasitikėjimas.

    Lyderystė per sportą

    Organizatorių teigimu, sportas šioje programoje pasirinktas neatsitiktinai: jis greitai atskleidžia komandinio darbo spragas, išryškina komunikacijos įpročius ir leidžia saugiai mokytis iš klaidų. Dalyviai per kelias intensyvias dienas turėjo progą išbandyti skirtingus vaidmenis, mokėsi pasiskirstyti atsakomybėmis ir tartis, kai nuomonės išsiskiria.

    Tokio tipo patirtinis mokymasis laikomas vienu veiksmingiausių ugdymo metodų, kai siekiama ne tik perduoti žinias, bet ir formuoti įgūdžius. Švietimo ekspertai pabrėžia, kad socialinės ir emocinės kompetencijos, tokios kaip savikontrolė, empatija ar konfliktų sprendimas, tiesiogiai susijusios su mokinių mokymosi motyvacija ir vėlesne sėkme darbo rinkoje.

    Kas lieka pasibaigus veikloms

    Viena ryškiausių šių metų projekto išvadų tapo mokinių tarpusavio bendrystė, nes ryšiai nenutrūko pasibaigus išvykai. Jaunuoliai palaiko kontaktą, bendrauja tarpusavyje ir toliau ieško progų susitikti, įsitraukti į bendras iniciatyvas ar pasidalyti patirtimis.

    Praktikoje tai reiškia, kad projektas veikia ne kaip vienkartinis renginys, o kaip ilgiau trunkantis impulsas, skatinantis mokinius imtis iniciatyvos savo mokyklose. Tokios patirtys ypač svarbios paauglystėje, kai formuojasi tapatybė, stiprėja savarankiškumas, o bendraamžių įtaka tampa vienu svarbiausių veiksnių priimant sprendimus.

    Partnerystės ir tęstinumas

    Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžia partnerystę su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu ir Britų taryba, kurie prisideda prie galimybių mokiniams plėtros. Bendradarbiavimas su tokiomis organizacijomis padeda užtikrinti, kad veiklos apimtų ne tik sportą, bet ir pilietiškumą, tarpkultūrinį supratimą bei bendruomeniškumą.

    „Lyderystė prasideda ne nuo pareigų ar titulo – ji prasideda nuo gebėjimo veikti kartu, išgirsti kitą žmogų ir nebijoti prisiimti atsakomybės. Ypač smagu matyti, kad projekto metu užsimezgę ryšiai tęsiasi ir jam pasibaigus“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Ernestas Stelmach.

    Pasak savivaldybės, tikslas ir toliau išlaikyti programos tęstinumą, kad kuo daugiau jaunuolių galėtų išeiti iš įprastos mokyklos rutinos, patirti bendradarbiavimo iššūkius ir stiprinti lyderystės įgūdžius realiose situacijose. Tokios iniciatyvos dažnai tampa ir atspirties tašku mokinių savanorystei, mokinių savivaldai ar bendruomeniniams projektams, kurie kuria ilgalaikę vertę visam rajonui.

  • Kupiškio mokykla „Varpelis“ Šiauliuose prisijungė prie LTMŽ 2026 festivalio: ką išbandė vaikai

    Kupiškio mokykla „Varpelis“ Šiauliuose prisijungė prie LTMŽ 2026 festivalio: ką išbandė vaikai

    Kupiškio mokyklos „Varpelis“ ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai gegužės 17 dieną dalyvavo Lietuvos mažųjų žaidynių (LTMŽ) 2026 didžiajame festivalyje Šiauliuose. Į šį renginį komanda pateko burtų keliu – taip mokyklai nusišypsojo proga prisijungti prie vieno svarbiausių sezono susitikimų.

    Šiauliuose vykęs festivalis buvo ketvirtasis iš penkių šio sezono didžiųjų LTMŽ festivalių. Tokia renginių struktūra leidžia skirtingų Lietuvos miestų vaikams patirti bendrą šventę ir išbandyti paruoštas užduotis, o kartu – paskatina ugdymo įstaigas nuosekliai dirbti viso projekto metu.

    Kas yra Lietuvos mažųjų žaidynės?

    LTMŽ projektą nuo 2014 metais organizuoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija. Projekto esmė – įtraukti 1,5–7 metų vaikus į patrauklias fizinio aktyvumo veiklas, kad judėjimas taptų natūrali kasdienybės dalis dar ankstyvame amžiuje.

    Šio projekto veiklos orientuotos ne į rezultatą ar varžymąsi, o į patirtį: judėjimo džiaugsmą, pozityvias emocijas ir socialinius įgūdžius. Tokia kryptis atitinka ir šiuolaikines ikimokyklinio ugdymo tendencijas, kuriose fizinis aktyvumas siejamas su vaiko savijauta, bendravimu ir pasitikėjimu savimi.

    Dešimt užduočių ir daugiau bendradarbiavimo

    Renginyje Šiauliuose vaikai atliko dešimt žaismingų užduočių, kurios buvo parengtos taip, kad lavintų pagrindinius judėjimo įgūdžius. Dalyviai demonstravo projekto metu įgytas fizines kompetencijas, o užduotys buvo pritaikytos amžiui ir saugiam, smagiam išbandymui.

    Šiemet, kaip pabrėžia projekto dalyviai, akcentas buvo skiriamas ne tik fiziniam aktyvumui, bet ir bendravimui bei bendradarbiavimui. Tokia kryptis ypač svarbi ikimokykliniame amžiuje, kai vaikai mokosi veikti komandoje, išklausyti, palaukti savo eilės ir palaikyti draugus.

    Mokyklos „Varpelis“ komanda šį festivalį įvardijo kaip įdomią ir įtraukiančią patirtį, kuri sustiprino motyvaciją judėti. Ugdymo įstaiga taip pat jau planuoja dalyvauti ir kitų metų, jubiliejiniame, penktajame projekto sezone, tikėdamasi vėl patekti į didįjį respublikinį festivalį.

    Informaciją parengė LTMŽ projekto koordinatorės įstaigoje Virginija Šemetienė ir Edita Kareivienė.

  • Olimpiniame forume Kaune – kaip Kauno rajono sporto investicijos duoda apčiuopiamų rezultatų

    Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos manieže, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinis forumas šiemet daug dėmesio skyrė klausimui, kaip valstybės ir savivaldybių sprendimai realiai keičia žmonių fizinį aktyvumą. Diskusijoje Sportas augina valstybę ar valstybė augina sportą? ryškiai išsiskyrė Kauno rajono pristatyti sporto politikos pavyzdžiai.

    Diskusijoje dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Ministrės Pirmininkės patarėjas Povilas Saulevičius, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis. Pašnekovai sutarė, kad sporto infrastruktūra ir fizinio aktyvumo programos vis dažniau tampa ne vien sporto, bet ir sveikatos, švietimo bei socialinės politikos dalimi.

    Sportas kaip gyvenimo kokybė

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad sporto salės, stadionai, baseinai ar dviračių takai nėra prabanga, o kasdienės gyvenimo kokybės elementas. Jo teigimu, infrastruktūrą svarbiausia planuoti taip, kad ji būtų kuo arčiau gyventojų: mokyklose, darželiuose, gyvenvietėse ir bendruomenių erdvėse.

    Pasak mero, toks principas padeda judėjimą paversti įpročiu, o ne epizodiniu pasirinkimu. Savivaldybės praktika rodo, kad patogiai pasiekiamos erdvės didina sportuojančių žmonių srautus ir kartu mažina atotrūkį tarp aktyviai sportuojančių bei tų, kuriems trūksta motyvacijos ar galimybių.

    Skaičiai, kurie parodo kryptį

    Kauno rajonas šiandien dažnai minimas kaip vienas gerųjų savivaldos pavyzdžių, kai sportas auginamas nuo ankstyvo amžiaus. Čia fizinis aktyvumas skatinamas darželiuose, veikia sportinės klasės, organizuojamos plaukimo pamokos, o sveikatingumo projektai planuojami kaip ilgalaikės programos, o ne vienkartinės iniciatyvos.

    Forume meras pateikė ir konkrečius rodiklius: savivaldybė sportui kasmet skiria apie 3 proc. biudžeto, rajone įrengti 32 futbolo stadionai, veikia 26 sporto salės, nuosekliai plečiamas dviračių takų tinklas. Kauno–Kačerginės–Zapyškio kryptimi per praėjusius metus fiksuota apie 110 000 dviratininkų kelionių.

    Kodėl tai svarbu valstybei?

    Diskusijoje akcentuota, kad investicijos į sportą dažnai grąžą duoda ne tik per medalius ar aukšto meistriškumo atletų rengimą. Nuosekliai kuriama infrastruktūra ir programos prisideda prie geresnės visuomenės sveikatos, mažesnės lėtinių ligų rizikos bei didesnio vaikų ir jaunimo užimtumo.

    Forumo dalyviai pabrėžė, kad savivaldybių patirtys, paremtos aiškiais prioritetais ir pamatuojamais rezultatais, gali tapti orientyru planuojant platesnę sporto ir fizinio aktyvumo politiką. Tokie pavyzdžiai leidžia aiškiau atsakyti į diskusijos klausimą: dažniausiai sportą augina nuoseklūs sprendimai, kuriuos palaiko ir valstybė, ir vietos bendruomenės.