CP v2

Tag: Lietuvos verslo konfederacija

  • Šiauliai pasirinko minimalų NT mokestį verslui: kodėl šis savivaldybės sprendimas išskirtinis

    Šiauliai pasirinko minimalų NT mokestį verslui: kodėl šis savivaldybės sprendimas išskirtinis

    Lietuvos verslo konfederacija Šiaulių miesto savivaldybei skyrė simbolinį įvertinimą už sprendimą, kurį verslo bendruomenė vadina realiai mažinančiu mokestinę naštą. Šiauliai nusprendė taikyti minimalų įstatymo leidžiamą 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui.

    Konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad diskusijose dėl mokesčių reformos nebuvo iki galo įvertinta, kaip pasikeitusios nekilnojamojo turto vertės paveiks įmones. Organizacijos skaičiavimai rodė, jog vien dėl vertės perskaičiavimų, nekeičiant tarifų, verslui visoje Lietuvoje būtų tekusi apie 100 000 000 eurų papildoma našta.

    Dėl to Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi į savivaldybes, ragindama peržiūrėti tarifus ir ieškoti būdų sušvelninti augančius mokesčius. Pasak A. Romanovskio, Šiauliai buvo viena pirmųjų savivaldybių, kuri į kvietimą sureagavo praktiškai ir pasirinko mažiausią galimą tarifą.

    Toks sprendimas Lietuvoje išlieka gana retas: dalis savivaldybių tarifus mažino, tačiau maždaug trečdalis jų tarifų nekeitė, o kai kuriais atvejais taikomi ir didesni nekilnojamojo turto mokesčio dydžiai. Dėl to skirtinguose miestuose verslo sąlygos gali pastebimai skirtis net ir panašias patalpas bei sklypus turinčioms įmonėms.

    Apdovanojimo žinutė verslui

    Šiauliams įteiktas apdovanojimas yra vidinis Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimas, tradiciškai teikiamas kartą per metus už sprendimus, kurie, konfederacijos vertinimu, stiprina verslo aplinką. Statulėlė pagaminta iš plastiko, o pasirinkta medžiaga, pasak organizatorių, simbolizuoja lengvesnę mokestinę naštą.

    Konfederacija pabrėžia, kad nekilnojamojo turto mokestis verslui yra vienas iš kaštų, kurie tiesiogiai veikia investicijų planus, nuomos kainas, plėtros tempą ir konkurencingumą. Mažesnis tarifas savivaldybėms dažnai reiškia sudėtingesnę biudžeto balansavimo užduotį, tačiau verslas tai vertina kaip signalą, kad miestas suinteresuotas pritraukti ir išlaikyti investuotojus.

    Biurokratija ir žemės klausimai

    Vizito Šiauliuose metu A. Romanovskis akcentavo ir kitą verslui jautrią temą – žemės valdymo bei teritorijų planavimo biurokratiją. Anot jo, net ir tada, kai savivaldybė nori greičiau judėti su investiciniais projektais, procesai gali strigti dėl privalomų derinimų ir ilgo sprendimų grandinės.

    Jis priminė, kad Lietuvos verslo konfederacija yra įsteigusi Efektyvios valstybės komisiją, kuri rinko verslininkų patirtis ir analizavo dažniausiai pasitaikančias administracines kliūtis. Komisijos išvadose viena ryškiausių problemų įvardytos būtent žemės naudojimo ir teritorijų planavimo procedūros.

    Pasak konfederacijos, praktikoje nemažai klausimų vis dar priklauso nuo derinimų su Nacionaline žemės tarnyba, todėl kai kuriuose miestuose investiciniai projektai ir verslo iniciatyvos užtrunka metus ar net ilgiau. Organizacija siūlo savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo priimant sprendimus dėl jų valdomos žemės ir mažinti perteklinių derinimų apimtį.

    „Jeigu savivalda yra žemės savininkai, tai jie neturėtų su niekuo derinti, tai turėtų būti jų atsakomybė, taip turėtų būti, kaip yra dabar statybų derinimo procese“, – sakė A. Romanovskis.

    Konfederacija nurodo, kad siūlymus dėl procedūrų supaprastinimo artimiausiu metu ketinama pristatyti premjerės vadovaujamos biurokratijos mažinimo komisijos posėdyje. Verslo atstovai tikisi, kad pokyčiai padėtų greičiau įgyvendinti projektus ir sumažintų laiką, kurį investuotojai šiandien praranda laukdami sprendimų.

    Meras: kryptis išlieka ta pati

    Atsiimdamas apdovanojimą Šiaulių miesto meras Artūras Visockas padėkojo už įvertinimą ir pabrėžė, kad savivaldybė sieks ir toliau priimti sprendimus, kurie skatintų ekonominį augimą. Pasak jo, miesto tikslas – didinti investicijų pritraukimą ir sudaryti sąlygas vietos verslui plėstis.

    Šiaulių pasirinktas minimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas tampa ne tik finansiniu sprendimu, bet ir politiniu signalu rinkai. Konfederacija pabrėžia, kad tokie sprendimai savivaldybėse gali turėti ilgalaikį poveikį – nuo darbo vietų kūrimo iki didesnio miesto patrauklumo naujiems projektams.

  • Vilkaviškis mažina NT mokesčio tarifą verslui: Lietuvos verslo konfederacija įteikė padėką

    Vilkaviškis mažina NT mokesčio tarifą verslui: Lietuvos verslo konfederacija įteikė padėką

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje apsilankė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Vizito metu savivaldybei įteikta padėka už sprendimą sumažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui.

    LVK teigimu, toks žingsnis prisideda prie palankesnės verslo aplinkos kūrimo ir suteikia įmonėms daugiau aiškumo planuojant išlaidas. Organizacija taip pat pabrėžė, kad sprendimas stiprina verslo ir savivaldos bendradarbiavimą bei didina mokestinės aplinkos stabilumą.

    Kas dalyvavo susitikime

    Susitikime su LVK vadovu dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė ir administracijos direktorius Vitas Gavėnas. Savivaldybės atstovai dėkojo už įvertinimą ir akcentavo, kad dialogas su verslo bendruomene išlieka vienu svarbiausių prioritetų.

    Pasak savivaldybės vadovų, sprendimai, susiję su vietos mokesčiais, gali tapti praktiniu įrankiu siekiant rajono ekonominio augimo. Tikimasi, kad palankesnės sąlygos prisidės prie investicijų pritraukimo ir darbo vietų kūrimo.

    Kodėl svarbus NT mokestis

    Nekilnojamojo turto mokestis yra viena iš verslo sąnaudų, kuri tiesiogiai priklauso nuo savivaldybės nustatomų tarifų. Dėl to tarifų pokyčiai dažnai vertinami kaip signalas investuotojams apie savivaldybės požiūrį į verslo plėtrą ir ilgalaikį stabilumą.

    Praktikoje mažesnis tarifas gali būti reikšmingas ypač toms įmonėms, kurių veikla susijusi su didelėmis patalpomis ar sandėliavimu. Tuo pačiu savivaldybėms svarbu rasti balansą tarp biudžeto pajamų ir priemonių, skatinančių vietos ekonomikos augimą.

    Mero komentaras

    „Verslas kuria darbo vietas, prisideda prie rajono augimo ir bendruomenės gerovės, todėl savivaldybės pareiga yra ieškoti sprendimų, kurie padėtų jam augti. Dėkojame už šį įvertinimą, kuris patvirtina, kad pasirinkome teisingą kryptį. Taip pat dėkoju Savivaldybės tarybai, palaikiusiai šį sprendimą“, – sakė meras Algirdas Neiberka.

    Savivaldybė nurodo ir toliau sieksianti sprendimų, kurie didintų rajono patrauklumą verslui. Anot jos, nuoseklus bendradarbiavimas su verslo organizacijomis padeda greičiau identifikuoti realius įmonių poreikius ir pritaikyti priemones vietos mastu.

  • Klaipėdos rajonas mažina NT mokestį verslui: sprendimas pelnė Lietuvos verslo konfederacijos padėką

    Klaipėdos rajonas mažina NT mokestį verslui: sprendimas pelnė Lietuvos verslo konfederacijos padėką

    Padėka už sprendimą verslui

    Klaipėdos rajone pirmadienį lankėsi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Vizito metu savivaldybei jis įteikė padėką už, organizacijos vertinimu, verslui palankius ir prognozuojamą aplinką stiprinančius sprendimus.

    Padėkoje akcentuota, kad savivaldos sprendimai, susiję su mokesčių politika, tiesiogiai veikia įmonių planavimą ir investicijų tempus. Tokie signalai, pasak verslo atstovų, ypač svarbūs laikotarpiu, kai kaštai išlieka aukšti, o konkurencija dėl darbo vietų ir investicijų regionuose aštrėja.

    NT mokesčio tarifas sumažintas iki 0,5 proc.

    Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą sumažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui nuo 0,8 iki 0,5 proc. Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, tai žingsnis, stiprinantis savivaldos ir verslo bendradarbiavimą bei mažinantis mokestinį neapibrėžtumą.

    Savivaldybė ir verslo atstovai pabrėžia, kad net ir nedidelis tarifo pokytis gali turėti apčiuopiamą finansinį efektą įmonėms, turinčioms daugiau komercinio nekilnojamojo turto. Mokesčių stabilumas ypač aktualus planuojant ilgalaikes investicijas ir prisiimant įsipareigojimus finansuotojams.

    Ką tai reiškia vietos įmonėms

    Jeigu tarifas nebūtų sumažintas, per artimiausius metus verslui būtų tekusi papildoma finansinė našta. Savivaldybės ir konfederacijos komunikacijoje akcentuojama, kad šios lėšos įmonėms gali būti nukreiptos į plėtrą, atlyginimus, investicijas ar naujų darbo vietų kūrimą.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad savivaldybių mokesčių politika tampa vienu iš instrumentų konkuruojant dėl investicijų tarp regionų. Mažesni kaštai gali būti argumentas įmonėms, svarstančioms, kur plėsti gamybą, sandėliavimą ar paslaugų centrus.

    Susitikimo metu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas ir Andrius Romanovskis taip pat aptarė savivaldos sprendimų poveikį vietos verslui bei kitus aktualius klausimus. Abi pusės akcentavo dialogo svarbą priimant sprendimus, kurie vienu metu leistų užtikrinti biudžeto tvarumą ir išlaikyti patrauklias sąlygas verslui.

  • Verslo konfederacijos vadovas Pagėgiuose: ką regionui reiškia 0,5 proc. NT mokesčio tarifas 2025 metais

    Verslo konfederacijos vadovas Pagėgiuose: ką regionui reiškia 0,5 proc. NT mokesčio tarifas 2025 metais

    Susitikimas savivaldybėje

    Pagėgių savivaldybėje apsilankė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Susitikime su meru Vaidu Bendaravičiumi, administracijos vadovybe ir seniūnijų seniūnais aptarti sprendimai, turintys tiesioginę įtaką investicinei aplinkai.

    Pagrindinės temos buvo verslo aplinkos stiprinimas, regionų konkurencingumo didinimas ir savivaldos sprendimų nuspėjamumas. Akcentuota, kad investuotojams svarbu ne tik mokesčių lygis, bet ir aiškios, iš anksto suprantamos taisyklės.

    Dėmesys nekilnojamojo turto mokesčiui

    Didelė pokalbio dalis skirta nekilnojamojo turto mokesčio politikai ir jos reikšmei verslo plėtrai regionuose. Savivaldybės nustatomi tarifai dažnai tampa vienu iš kriterijų, vertinant, kur įmonei labiau apsimoka plėsti veiklą ar įgyvendinti naujus projektus.

    Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu 2025 metų mokestiniam laikotarpiui nustatytas 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas nuo mokestinės vertės. Šis tarifas įvardijamas kaip pagrindinis ir taikomas daugumai apmokestinamo nekilnojamojo turto.

    Verslo atstovų vertinimu, regionuose ypač svarbu, kad mokesčių našta būtų subalansuota ir nekurtų papildomų kliūčių investicijoms. Kartu pabrėžiama, jog savivaldybėms reikalingos stabilios pajamos infrastruktūrai ir paslaugoms, todėl sprendimai turi išlaikyti pusiausvyrą.

    Signalas investuotojams ir vietos verslui

    Vizito metu A. Romanovskis įteikė padėką Pagėgių savivaldybei už sprendimus, kuriais siekiama kurti palankesnę aplinką verslui ir investicijoms. Anot susitikimo dalyvių, konkurencingi tarifai gali būti viena priemonių, padedančių pritraukti įmones ir skatinti darbo vietų kūrimą.

    Taip pat akcentuota, kad vien tarifų nepakanka, jei trūksta aiškaus ilgalaikio planavimo. Investuotojai paprastai vertina ir kitus veiksnius, įskaitant susisiekimą, darbuotojų prieinamumą, sklypų ir patalpų pasiūlą bei savivaldybės reakcijos greitį derinant projektus.

    Susitikimo pabaigoje sutarta, jog nuoseklūs ir verslui palankūs savivaldos sprendimai prisideda prie tvarios regionų plėtros. Pagėgių atveju 0,5 proc. tarifas įvardytas kaip vienas iš elementų, formuojančių savivaldybės patrauklumą tiek vietos, tiek naujai besikuriančiam verslui.

  • Kretingos rajono savivaldybė įvertinta už teisingus sprendimus verslui: mažino NT mokesčio tarifus

    Kretingos rajono savivaldybė sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimo už verslui palankius sprendimus. Kretingos rajono merui Antanui Kalniui įteikta padėka ir simbolinė statulėlė, pabrėžianti savivaldos ir verslo partnerystę.

    Apdovanojimas skirtas už sprendimą taikyti vienus mažiausių nekilnojamojo turto mokesčio tarifų verslui. Savivaldybė teigia taip siekianti sudaryti palankesnes sąlygas kurti ir plėsti verslą bei pritraukti investicijas Kretingos rajone.

    Komercinės paskirties nekilnojamajam turtui, įskaitant administracinės, maitinimo, paslaugų, viešbučių, poilsio, kultūros, švietimo, mokslo ir sporto paskirties objektus, tarifas sumažintas nuo 0,7 iki 0,5 proc. Kitam turtui tarifas mažintas nuo 1 iki 0,8 proc.

    Praktikoje tokie sprendimai reiškia mažesnę mokestinę naštą įmonėms, ypač toms, kurios veikia didesnėse patalpose ar investuoja į naujus objektus. Savivaldybės dažnai konkuruoja tarpusavyje dėl investuotojų, todėl NT mokesčio dydis tampa vienu iš kriterijų, lemiančių, kur planuojama plėtra.

    Verslo aplinkai svarbus ne tik mokesčių lygis, bet ir sprendimų stabilumas bei aiškumas, nes tai leidžia tiksliau planuoti kaštus ir investicijų grąžą. Savivaldybė pabrėžia, kad sieks išlaikyti dialogą su vietos verslu ir ieškoti priemonių, kurios skatintų darbo vietų kūrimą bei ekonominį aktyvumą rajone.

    „Verslas yra svarbi rajono augimo ir gyvybingumo dalis – jis kuria darbo vietas, skatina investicijas ir stiprina vietos ekonomiką. Savivaldybės tikslas – būti patikimu partneriu verslui, priimant sprendimus bei kuriant palankią aplinką“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.

    „Gautas apdovanojimas rodo, kad judame teisinga linkme“, – pridūrė jis.

  • Tauragės savivaldybę įvertino Lietuvos verslo konfederacija: kas lėmė NT mokesčio mažinimą

    Tauragės savivaldybę įvertino Lietuvos verslo konfederacija: kas lėmė NT mokesčio mažinimą

    Tauragės rajono savivaldybė sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimo už sprendimus, kurie, verslo atstovų teigimu, gerina investicinę aplinką. Savivaldybei įteiktas apdovanojimas už teisingus sprendimus verslui, o padėką perdavė konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

    Pagrindinis akcentas – komerciniam nekilnojamajam turtui taikomo mokesčio tarifo sumažinimas. Savivaldybė pažymi, kad toks žingsnis prisideda prie aiškesnių taisyklių verslui ir gali padėti įmonėms tiksliau planuoti sąnaudas bei plėtrą.

    Kas pasikeis nuo 2026 metų

    Sprendimas dėl tarifo sumažinimo priimtas Tauragės rajono savivaldybės taryboje 2025 metų gruodžio 1 dieną. Nuo 2026 metų komercinio nekilnojamojo turto savininkams numatytas 0,5 proc. tarifas nuo mokestinės vertės – mažiausias, kokį leidžia taikyti įstatymas.

    Verslo organizacijos argumentuoja, kad mažesnis tarifas gali paskatinti investicijas ir didinti rajono patrauklumą įmonėms, kurios renkasi vietą gamybai, sandėliavimui ar paslaugų veiklai. Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai vertinami kaip signalas, kad savivaldybė siekia konkuruoti dėl darbo vietų ir kapitalo.

    Kodėl tai svarbu verslui ir savivaldai

    Nekilnojamojo turto mokestis yra viena iš savivaldybių nustatomų dedamųjų, kuri tiesiogiai veikia įmonių veiklos kaštus, ypač turinčių didesnius pastatus ar infrastruktūrą. Net ir nedidelis tarifo pokytis gali turėti apčiuopiamą poveikį įmonėms, kurios dirba mažesnėmis maržomis.

    Savivaldybė tikisi, kad sprendimas ilgainiui prisidės prie vietos ekonomikos stiprinimo: daugiau investicijų gali reikšti augančią paklausą paslaugoms, naujas darbo vietas ir didesnį gyventojų užimtumą. Kartu pabrėžiama, kad mokesčių politika turi išlikti stabili, kad verslas galėtų planuoti ne vienerius metus į priekį.

    „Šis sprendimas padeda kurti palankesnę ir stabilesnę aplinką investicijoms bei verslo plėtrai“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

    Tauragės rajono savivaldybės teigimu, gautas įvertinimas laikomas patvirtinimu, kad pasirinkta kryptis – konkurencingesnės sąlygos verslui – gali būti viena iš priemonių siekiant tvaresnio rajono augimo.

  • Neringa prieš vasaros sezoną: Mero pusryčiai su verslu „Agiloje“ ir nauja „GoNeringa“ programėlė

    Neringa prieš vasaros sezoną: Mero pusryčiai su verslu „Agiloje“ ir nauja „GoNeringa“ programėlė

    Gegužės 15 dieną 10 valandą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks tradicinis Neringos savivaldybės susitikimas Mero pusryčiai su verslu. Renginio tikslas – prieš vasaros piką aptarti pasirengimą sezonui ir aktualiausius klausimus, su kuriais susiduria vietos verslas.

    Susitikime numatoma kalbėti apie praktinius kurortinio sezono iššūkius: paslaugų kokybę, darbo jėgos poreikį, lankytojų srautų valdymą ir bendradarbiavimą tarp savivaldybės, įstaigų bei privataus sektoriaus. Tokie susitikimai Neringoje tampa svarbiu formatu derinti sprendimus dar iki prasidedant didžiausiam turistų antplūdžiui.

    Renginyje dalyvaus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Jo įžvalgos turėtų padėti plačiau įvertinti sezoniškumo keliamas rizikas pajūrio verslams ir tai, kaip nacionalinės verslo aplinkos tendencijos persikelia į kurortus.

    Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento patarėjas Virginijus Andriušis ir paslaugų darbdaviams konsultantė Ieva Stulpinienė pristatys darbo rinkos situaciją Neringoje. Taip pat bus aptartos Užimtumo tarnybos priemonės darbdaviams, kurios ypač aktualios vasarą, kai trumpam laikotarpiui išauga darbuotojų paklausa apgyvendinimo, maitinimo, prekybos ir pramogų srityse.

    Dar viena susitikimo tema – naujas įrankis veiklų planavimui ir rezervavimui. Neringos sporto mokyklos direktorius Norbertas Airošius pristatys „GoNeringa“ programėlę, kuri sukurta tam, kad vienoje vietoje būtų galima planuoti ir užsisakyti įvairias veiklas Neringoje.

    Pasak organizatorių, „GoNeringa“ sprendimas orientuotas ne tik į gyventojus ir svečius, bet ir į verslą, įstaigas bei organizacijas, kurios siūlo paslaugas ar renginius. Pristatymo metu ketinama aptarti, kaip programėlė gali prisidėti prie aiškesnės pasiūlos komunikacijos sezono metu ir patogesnio rezervavimo, kai išauga užklausų skaičius.

    Neringos savivaldybė kviečia dalyvauti kurortinio verslo atstovus, kuriems aktualus pasirengimas vasarai ir bendri sprendimai dėl sezono organizavimo. Dalyvavimas numatytas po išankstinės registracijos.