Tag: Lietuvos žydų bendruomenė

  • Nemenčinės miške sužibo 85 žvakės: minėjime įspėjimas dėl augančio radikalizmo

    Nemenčinės miške sužibo 85 žvakės: minėjime įspėjimas dėl augančio radikalizmo

    Nemenčinės miške prie memorialinio paminklo Lietuvos žydų genocido aukoms atminti uždegtos 85 žvakės, išdėliotos Dovydo žvaigždės forma. Minėjimas skirtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimui ir 85-osioms Holokausto Lietuvoje pradžios metinėms pažymėti.

    Renginyje dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, Izraelio ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Nemenčinės gimnazijų mokiniai ir vietos bendruomenė. Organizatoriai pabrėžė, kad atminties renginiai svarbūs ne tik istorijai pagerbti, bet ir visuomenės atsparumui neapykantos ideologijoms stiprinti.

    „Prieš 85 metus Nemenčinės krašte vykę brutalūs įvykiai sunaikino mūsų bendruomenės žmones, kaimynus ir šeimas. Šiandien, pasaulyje vėl augant radikalizmui, privalome ne tik saugoti istorinę atmintį, bet ir būti stipri, susitelkusi bendruomenė“, – sakė Robert Duchnevič.

    Minėjimą lydėjo smuikininko Boriso Kinznerio atliekama muzika, o moksleiviai skaitė eiles. Laikantis žydų tradicijos, dalyviai buvo pakviesti prie memorialo padėti po atminties akmenėlį, simbolizuojantį pagarbią, laike neišnykstančią atmintį.

    Rugsėjo 23 dienos prasmė

    Seimas 1994 metais rugsėjo 23 dieną, Vilniaus geto likvidavimo dieną, paskelbė Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Ši data siejama su vienu tragiškiausių okupacijos etapų, kai buvo sistemingai naikinamos žydų bendruomenės, o didelė dalis žmonių žudomi masinių egzekucijų vietose.

    Istorikų vertinimu, nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje buvo nužudyta daugiau kaip 90 proc. čia gyvenusių žydų. Holokaustas Lietuvoje vyko itin sparčiai, o daugybė nusikaltimų buvo įvykdyta ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse gyvenvietėse, kur bendruomenės buvo neatsiejama vietos gyvenimo dalis.

    Nemenčinė kaip atminties vieta

    Nemenčinės miško memorialas kasmet sutraukia ne tik vietos gyventojus, bet ir žydų bendruomenės narius, diplomatus bei istorine atmintimi besidominčius žmones. Šalia taip pat išlikusios senosios žydų kapinės, primenančios ilgametę žydų gyvenimo šiame krašte istoriją.

    2025 metų rugsėjį Nemenčinės centrinėje aikštėje buvo atidengtas atminimo ženklas, žymintis sunaikintos sinagogos vietą. Iniciatyva įamžinti nuo XIX amžiaus vidurio iki 1941 metų veikusių maldos namų istoriją siejama su Vilniaus rajono savivaldybe ir Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondu.

    Kodėl atmintis svarbi šiandien

    Minėjimuose dažnai akcentuojama, kad Holokausto atminimas nėra vien praeities įvykis, o ir vertybinė laikysena dabartyje. Europa pastaraisiais metais susiduria su antisemitizmo, dezinformacijos ir radikalėjimo rizikomis, todėl istorinis švietimas, bendruomenių dialogas ir pagarba žmogaus teisėms laikomi esminėmis prevencijos priemonėmis.

    Renginio dalyviai pabrėžė jaunimo vaidmenį perduodant istorinę tiesą, nes būtent per mokyklas, šeimas ir vietos bendruomenes formuojamas ilgalaikis supratimas apie tai, kuo baigiasi neapykantos kurstymas. Nemenčinėje minėjimas tapo ir simboliniu įsipareigojimu rūpintis atminties vietomis bei neleisti išblėsti sunaikintų bendruomenių vardams.

  • Palangoje paminėta Šavuot šventė: giesmės sinagogoje ir pažintis su žydų kulinariniu paveldu

    Gegužės 20 dieną Palangoje surengtas renginys, skirtas vienai svarbiausių judaizmo švenčių Šavuot pažinti. Į susitikimą Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje pakvietė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Palangos žydų bendruomene.

    Renginys vyko tęsiant Claims Conference finansuojamą projektą Holokausto atminties ir istorinio teisingumo švietimo programa Lietuvoje 2025–2027 metais. Susitikime dalyvavo muziejininkai, edukatoriai, pedagogai ir miesto bendruomenės nariai.

    Ką reiškia Šavuot?

    Šavuot hebrajų kalboje reiškia savaitės ir minima praėjus lygiai septynioms savaitėms po Pesach. Istoriškai šventė siejama su derliaus ciklu, tačiau jos dvasinė prasmė judaizme yra esminė.

    Ši diena taip pat vadinama Toros dovanojimo laiku, nes tradicija sieja Šavuot su Toros gavimu Sinajaus kalne. Dėl to daugelyje bendruomenių akcentuojamas mokymasis, religinės apeigos ir bendras susitelkimas.

    Muzika, pasakojimai ir skoniai

    Renginio dalyviai klausėsi pasakojimo apie šventės simboliką, istoriją ir šiuolaikines tradicijų interpretacijas, kurį pristatė Natalja Cheifec. Taip pat aptarta, kaip religiniai papročiai išlaiko gyvumą skirtingose šalyse ir bendruomenėse.

    Autentišką atmosferą kūrė Vilniaus sinagogos kantorius Shmuel Yatom, atlikęs tradicines maldos giesmes. Klausytojams tai tapo proga išgirsti liturginės muzikos skambesį ir geriau suprasti religinio ritualo vaidmenį šventėje.

    Neatsiejama Šavuot dalis yra pieniškų patiekalų tradicija, todėl susitikime daug dėmesio skirta kulinariniam paveldui. Degustacijoje pristatyti pieno produktai, o avies sūrių įvairovę dalyviams aprodė „Sūrio kelias“.

    Švietimas ir istorinė atmintis

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie renginiai svarbūs ne tik kaip kultūriniai susitikimai, bet ir kaip ilgalaikio švietimo dalis. Jie padeda stiprinti tarpkultūrinį dialogą, mažinti stereotipus ir kurti gyvą ryšį su Lietuvos daugiakultūre istorija.

    Projektas, kurio kontekste vyko renginys, orientuotas į neformalųjį švietimą Holokausto ir žydų istorijos temomis. Siekiama ugdyti pedagogus ir edukatorius, kurie įgytas žinias perduotų vaikams ir jaunimui, akcentuojant žmogaus teises ir istorinio teisingumo svarbą.

    Holokausto metu buvo sistemingai nužudyta apie 6 000 000 žydų ir milijonai kitų žmonių, todėl istorinės atminties puoselėjimas išlieka jautrus ir būtinas. Pasak organizatorių, nuosekli švietimo veikla ir bendruomenių įsitraukimas yra viena svarbiausių priemonių, padedančių suprasti praeities pamokas ir stiprinti visuomenės atsparumą neapykantai.