Tag: Ligoninių infekcijos

  • Ligoninėje per 6 metus užsikrėtė 40 pacientų: mokslininkai atskleidė šokiruojančią priežastį

    Ligoninių vandentiekio sistema, kuri pacientams ir personalui atrodo savaime suprantama kasdienybės dalis, gali tapti rimtų infekcijų šaltiniu. Tai parodė tyrimas, kuriame nagrinėtas užsikrėtimų protrūkis vienoje gydymo įstaigoje. Per šešerius metus ten fiksuota 40 su vandeniu siejamų infekcijos atvejų.

    Tyrėjai nustatė, kad protrūkį galėjo lemti bakterija Mycobacterium abscessus, galinti sukelti sunkias infekcijas. Didžiausia rizika kyla žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, taip pat pacientams po operacijų ar turintiems sunkių gretutinių ligų. Tokie sukėlėjai ypač pavojingi, kai infekcija įsivelia į kvėpavimo takus, žaizdas ar po invazinių procedūrų.

    Didelį susirūpinimą sukėlė tai, kad problema tęsėsi ilgai ir kartojosi banguojančiais epizodais. Genetinė analizė leido susieti pacientams nustatytas bakterijas su mikroorganizmais, aptiktais ligoninės vandens sistemoje. Tai sustiprino prielaidą, kad užsikrėtimai nebuvo pavieniai ar atsitiktiniai.

    Infekcija galėjo plisti ne vien geriant vandenį, bet ir per kontaktą su juo ar įkvėpus vandens aerozolio. Aerozolis susidaro, pavyzdžiui, prausiantis duše, naudojant čiaupus, kai kurią medicininę įrangą ar atliekant higienos procedūras. Ligoninėse, kur daug pažeidžiamų pacientų, toks perdavimo kelias tampa ypač svarbus.

    Mokslininkai pabrėžia, kad Mycobacterium abscessus geba formuoti bioplėveles ir išlikti vamzdynuose, filtrų ar maišytuvų viduje. Dėl to mikroorganizmas gali išvengti įprastų dezinfekcijos priemonių ir ilgai išlikti nepastebėtas. Įprastiniai vandens kokybės tyrimai ne visada yra pritaikyti laiku aptikti tokio tipo sukėlėjus.

    Protrūkis turėjo skaudžių pasekmių: du mirčių atvejai buvo siejami su infekcija. Dar viena mirtis buvo vertinta tyrimo metu, tačiau tyrėjai jos su protrūkiu nesusiejo. Šie duomenys pabrėžia, kad ligoninių infrastruktūros rizikos kartais gali būti ne mažiau svarbios nei tiesioginė pacientų priežiūra.

    Tyrimo autoriai ragina sveikatos priežiūros įstaigas nuosekliau vertinti vandens sistemų saugą, ypač ten, kur gydomi didelės rizikos pacientai. Pasak jų, būtina ne tik reaguoti į atvejus, bet ir taikyti prevenciją: stebėseną, tikslinius mikrobiologinius tyrimus, bioplėvelių kontrolę ir aiškias higienos procedūras. Tokie protrūkiai rodo, kad paslėptas infekcijos šaltinis gali veikti metų metus, jei neaptinkamas laiku.

  • Atsparumas antibiotikams Europoje: ES planas mažinti vartojimą 20 proc. ir skatinti naujus vaistus

    Atsparumas antibiotikams Europoje: ES planas mažinti vartojimą 20 proc. ir skatinti naujus vaistus

    Tylioji grėsmė, kuri auga

    Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, dažniausiai vadinamas atsparumu antibiotikams, vis dažniau įvardijamas kaip viena rimčiausių šiuolaikinių sveikatos krizių Europoje. Kai bakterijos prisitaiko ir vaistai nebeveikia, įprastos infekcijos tampa sunkiai gydomos, o gydymas ligoninėse ilgėja ir brangsta.

    Europos Komisijos vertinimu, Europos Sąjungoje dėl šio reiškinio kasmet miršta apie 35 000 žmonių. Taip pat skaičiuojama, kad sveikatos sistemos kaštai ir prarastas produktyvumas bendrai sudaro apie 1,5 milijardo eurų per metus.

    Problema apima ne vien ligonines ar šeimos gydytojų kabinetus. Atsparumas formuojasi ir dėl netikslaus antibiotikų vartojimo žmonėms, ir dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvūnų auginime, o aplinkoje atsparios bakterijos gali plisti per vandenį ar dirvožemį.

    Paciento istorija atskleidžia kainą

    Ispanas Iñaki Morán pasakojo, kad su atsparių bakterijų sukeltomis infekcijomis susiduria jau daugiau nei dešimtmetį. Jis teigė ne kartą gulėjęs ligoninėje skirtingais metais, kaskart dėl kitų sukėlėjų.

    63 metų vyras serga lėtine obstrukcine plaučių liga, taip pat buvo gydytas dėl storosios žarnos ir plaučių vėžio. Atsparių bakterijų sukeltos infekcijos, pasak jo, smarkiai pablogino kasdienę savijautą ir net kėlė grėsmę planuotai plaučių transplantacijai.

    „Mano gyvenimo kokybė labai suprastėjo. Planas dėl plaučių transplantacijos buvo pakibęs ant plauko: jei plaučiai nuolat infekuoti, transplantacija gali būti atšaukta. Man pasisekė, atliko dvigubą plaučių transplantaciją, blogiausio pavyko išvengti“, – sakė Iñaki Morán.

    Ką siūlo Europos Komisija?

    Europos Komisija atsparumą antibiotikams vadina sudėtinga ir skubiai spręstina problema. Vienas iš įvardytų tikslų yra iki 2030 metų sumažinti antimikrobinių vaistų vartojimą 20 proc., stiprinant atsakingą skyrimą, infekcijų prevenciją ir kontrolę.

    Lygiagrečiai siekiama spręsti kitą silpną grandį: naujų antibiotikų rinkoje atsiranda per mažai. Komisija siūlo papildomas paskatas kūrėjams, tarp jų ir ilgesnę reguliacinės informacijos apsaugą, kad investicijos į naujus antimikrobinius vaistus būtų patrauklesnės.

    „Nuo 1980-ųjų neturėjome naujos klasės antimikrobinių vaistų, todėl reikėjo stiprių paskatų, kad atsirastų nauji sprendimai“, – sakė už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stella Kyriakides.

    Viena iš diskutuojamų priemonių yra perleidžiami išskirtinumo kuponai, kurie turėtų suteikti papildomą komercinę naudą inovatoriams. Kritikai tokias priemones vertina atsargiai, nes būtina suderinti paskatas su vaistų prieinamumu ir tvariu sveikatos biudžetų planavimu.

    Kodėl vien vaistų neužteks?

    Medicinos specialistai pabrėžia, kad atsparumo mažinimas prasideda nuo prevencijos: rankų higienos, skiepijimo, infekcijų kontrolės ligoninėse ir tikslesnės diagnostikos. Intensyviosios terapijos skyriuose atsparios infekcijos ypač pavojingos, nes pacientai dažnai būna sunkios būklės, o gydymo pasirinkimai riboti.

    „Yra dideli epidemiologiniai tyrimai, apimantys daugiau nei 1 000 intensyviosios terapijos skyrių, rodantys, kad tam tikrą dieną daugiau nei 50 proc. paguldytų pacientų turi aktyvią infekciją“, – sakė Madrido viešosios ligoninės vidaus ligų skyriaus vadovė María Cruz Soriano Cuesta.

    Jos teigimu, maždaug pusė atvejų gali būti susiję su ligoninėje įgytomis infekcijomis, o intensyviosios terapijos skyriuose dažnai nustatomos daugeliui vaistų atsparios bakterijos. Tai didina komplikacijų riziką ir verčia taikyti sudėtingesnį, brangesnį gydymą.

    Farmacijos pramonės atstovai taip pat pabrėžia, kad vienkartinės iniciatyvos problemos neišspręs. Europos farmacijos pramonės federacija yra sakiusi, kad reikalingas nuoseklus paskatų modelis, o kartu būtina didinti visuomenės informuotumą apie atsakingą antibiotikų vartojimą.

    Pacientų patirtis rodo, kad informuotumas gali turėti tiesioginę praktinę naudą. Žmonės, kurie supranta, kada antibiotikai reikalingi, o kada jie nepadės, rečiau spaudžia gydytojus dėl receptų ir dažniau laikosi paskirto gydymo režimo, taip mažindami riziką, kad atsparumas toliau stiprės.