Ukrainos miškuose gamtos stebėtojai užfiksavo neįprastą organizmą, kuris lėtai ropoja per pūvančią medieną, o vėliau virsta mažais apvaliais „rutuliukais“. Tai likogala (Lycogala epidendrum) – gleivūnų grupei priskiriamas organizmas, dažnai painiojamas su grybais.
Nors vaisiakūniai miške atrodo kaip smulkūs rožiniai ar rausvi karoliukai, įdomiausia stadija vyksta anksčiau. Jaunas likogalos organizmas yra tarsi gyvas plazmos lašas, galintis judėti ir ieškoti maisto mikrolygmeniu, daugiausia ten, kur drėgna ir gausu irti pradėjusios medienos.
Kodėl tai ne grybas?
Likogala yra gleivūnas, todėl jis nepriskiriamas nei augalams, nei gyvūnams, nei tikriesiems grybams, nors iš išorės gali priminti grybo vaisiakūnius. Gleivūnų gyvenimo cikle svarbi judri stadija, kai organizmas keliauja paviršiumi ir minta bakterijomis bei kitais smulkiais mikroorganizmais.
Tokia sandara paaiškina, kodėl miško paklotėje kartais randami „staiga atsiradę“ apvalūs kūneliai. Kai ateina metas daugintis, judrusis etapas pereina į nejudrų vaisiakūnį: išlenda į labiau apšviestas vietas, sukietėja ir tampa lengvai pastebimas ant kelmų ar rąstų.
Kaip atrodo likogala ir kur ją rasti?
Likogalos vaisiakūniai dažniausiai būna 0,5–1,5 centimetro skersmens, apvalūs, kartais susitelkę į grupes. Jauni jie gali būti rožiniai ar rausvi, vėliau tamsėja ir įgauna rusvą, gelsvą ar pilkšvą atspalvį.
Subrendę vaisiakūniai viršuje prasiveria plyšiu ir išleidžia sporas, kurios padeda organizmui plisti. Dažniausia buveinė – pūvanti mediena, kelmai, rąstai ir drėgnos vietos, kur vyksta intensyvus irimo procesas.
Ką tai reiškia miško ekosistemai?
Likogala priskiriama saprotrofams, nes dalyvauja skaidant negyvą organinę medžiagą. Tokie organizmai yra svarbūs miško „perdirbėjai“: jų veikla padeda grąžinti maistines medžiagas į dirvožemį ir palaikyti natūralią ekosistemos apytaką.
Tyrimuose taip pat minima, kad likogala gali būti biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis, o kai kurie junginiai laboratorinėmis sąlygomis siejami su antibakteriniu poveikiu. Vis dėlto tai nereiškia, kad miške randamus vaisiakūnius reikėtų rinkti ar naudoti praktiniais tikslais.