Po Izraelio parlamento rinkimų ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vadovaujama partija „Likud“ pareiškė įtarianti kišimąsi ir sukčiavimą, kai preliminarūs rezultatai parodė, kad jo blokui pritrūko daugumos. Galutinis balsų skaičiavimas turėtų patvirtinti, ar 61 vietos riba Knesete iš tiesų nepasiekta.
Skaičiuojant apie 90 proc. biuletenių, Netanyahu blokui prognozuotos 53 vietos, opozicijai, kurią veda Gadi Eisenkot, 48, o arabų vadovaujamoms partijoms 19. Toks pasiskirstymas reiškia, kad būtent arabų partijos gali įgyti realią galimybę nulemti, kas formuos kitą Vyriausybę.
Šie rinkimai išsiskyrė itin dideliu Izraelio arabų piliečių aktyvumu. Kampanijos metu Netanyahu ir dalis jo sąjungininkų ne kartą akcentavo, kad arabų partijos esą kelia grėsmę, o dabar, jų sustiprėjus, politinė įtampa dar labiau išaugo.
Kaltinimai be viešų įrodymų
Netanyahu tvirtino, kad arabų partijos galėjo gauti naudos iš užsienio kišimosi ir finansavimo, tačiau viešai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų šiuos teiginius. Jo retorika nukreipta į tariamus rinkimų pažeidimus, pradedant papirkinėjimu ir grasinimais, baigiant klastotėmis ir draudžiamos programinės įrangos naudojimu rinkėjų mobilizavimui.
„Izraelio valstybės rinkimai buvo pavogti dėl rimtų nusikalstamų veikų: papirkinėjimo, grasinimų, smurto, klastojimo ir draudžiamos programinės įrangos naudojimo“, – sakė „Likud“ pareiškimą pacitavęs Benjaminas Netanyahu.
Vėliau jis viešai kėlė klausimą, kodėl keturios dienos iki rinkimų Katarą lankė politikas Ahmadas Tibi, siejamas su partija Ta’al. Tuo pat metu Kataras kaltinimus atmetė, pabrėždamas, kad nesikišo į Izraelio rinkimus ir nefinansavo jokių pastangų daryti įtaką rezultatui.
„Šie kaltinimai vienodai absurdiški ir pavojingi“, – sakė Kataro Užsienio reikalų ministerijos atstovas Majed Al Ansari.
Tyrimas ir politinės pasekmės
Izraelio centrinė rinkimų komisija paprašė saugumo tarnybos Shin Bet ištirti galimo užsienio kišimosi aplinkybes. Kartu buvo pabrėžta, kad komisija neturi duomenų apie sisteminius rinkimų integralumo pažeidimus, o pats kreipimasis, kiek skelbta, tiesiogiai neapkaltino arabų partijų neteisėtais veiksmais.
Arabų vadovaujamas politinis blokas kaltinimus atmetė ir teigė, kad Netanyahu stovykla mėgina delegitimizuoti arabų balsą, kai šis įgauna daugiau politinės įtakos. Ra’am lyderis Mansour Abbas tikino, kad tyrimą vertina kaip normalų procesą, tačiau pabrėžė, jog jo partija su galimais pažeidimais nesusijusi.
Papildomo jautrumo situacijai suteikia ir ankstesnės žinios apie Netanyahu aplinką: buvo skelbta, kad du jo padėjėjai pernai buvo sulaikyti, įtariant ryšiais su mokėjimais iš Kataro. Tai tapo vienu iš argumentų, kurį oponentai pasitelkia ginčuose dėl politinės įtakos ir interesų.
Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas paragino atlikti visapusišką tyrimą, kartu perspėdamas nevirsti visos arabų bendruomenės stigmatizavimu. Jo vaidmuo bus lemiamas ir formuojant kitą valdančiąją daugumą.
Kas vyks toliau?
Numatoma, kad galutinis balsų skaičiavimas bus baigtas spalio 29 dieną vakare, o oficialūs rezultatai turėtų būti patvirtinti lapkričio 4 dieną. Tuomet prezidentas spręs, kuriam politikui suteikti mandatą bandyti suformuoti Vyriausybę.
Naujoji Kneseto kadencija turėtų prasidėti lapkričio 10 dieną. Jei per kelis bandymus nepavyktų sudaryti koalicijos, šalis gali atsidurti dar vienų rinkimų kelyje jau kitų metų pradžioje.
Politines derybas apsunkina ir saugumo fonas regione: viešojoje erdvėje aptariama ir galimų Izraelio ar JAV smūgių Iranui rizika. Tokios aplinkybės dažnai daro tiesioginę įtaką koalicijų deryboms, ypač kai parlamente nelieka aiškios daugumos.