Tag: Likutinė vertė

  • Inter Cars vadovas apie kiniškus automobilius Europoje: vilioja kaina, bet kyla serviso ir vertės rizika

    Kiniškų automobilių banga Europoje

    Kiniškų markių įsitvirtinimas Europoje pastaraisiais metais akivaizdžiai įsibėgėjo: jų dalis naujų automobilių pardavimuose kai kuriais mėnesiais pasiekė rekordus. Pirkėjus dažniausiai vilioja konkurencinga kaina, gausi įranga ir greitai atnaujinamos technologijos, ypač elektriniuose modeliuose.

    Vis dėlto sparčiai auganti pasiūla kelia ir daugiau klausimų, kuriuos pirkėjai anksčiau spręsdavo rečiau: kiek ilgai konkretus prekės ženklas išliks rinkoje, kaip greitai bus sukurta serviso infrastruktūra ir ar neteks laukti dalių mėnesiais. Būtent šios temos vis dažniau tampa svarbesnės už patį pradinį kainos pranašumą.

    Inter Cars vadovo perspėjimas

    „Inter Cars“ vadovas Maciejus Oleksowiczius, kurio vadovaujama bendrovė specializuojasi automobilių atsarginių dalių prekyboje, vertindamas kiniškų automobilių perspektyvas pabrėžė rizikos elementą. Jo teigimu, jei automobilis perkamas keliems metams kasdieniam naudojimui, sprendimas gali būti mažiau nuspėjamas nei renkantis seniai Europoje įsitvirtinusius gamintojus.

    „Kaip vairuotojas, perkantis automobilį keliems metams, jaučiu, kad tai būtų gana rizikingas sprendimas“, – sakė Maciejus Oleksowiczius.

    Anot jo, viena didžiausių grėsmių pirkėjui yra ne vien dabartinė automobilio kokybė, bet ir tai, kas bus po kelerių metų: ar veiks atstovų tinklas, ar bus užtikrintos garantinės procedūros, ar dalys bus prieinamos greitai ir už prognozuojamą kainą. Tai tiesiogiai siejasi ir su likutine verte, kuri ypač svarbi keičiant automobilį ar jį parduodant.

    Greitas tobulėjimas, bet nelygios stiprybės

    Vadovo vertinimu, kinų gamintojai išsiskiria itin greitu produkto vystymu: patobulinimai ir atnaujinimai į rinką ateina dažnai, kartais kas kelis mėnesius. Tokį tempą tradiciniams Europos gamintojams pasivyti sudėtinga, nes jų kūrimo ir patvirtinimo ciklai paprastai ilgesni.

    „Kinų gamintojai mechaniką dažnai palieka antrame plane, o daugiau dėmesio skiria dizainui, salonui ir infotainment sistemoms“, – sakė Maciejus Oleksowiczius.

    Jis taip pat akcentavo, kad techninės konstrukcijos sprendimai ne visuomet atrodo tokie solidūs kaip įprastų Europos gamintojų: kai kurios detalės gali būti pagamintos paprasčiau, o tai ilgainiui gali reikšti didesnį nusidėvėjimą. Tokie vertinimai svarbūs tiems, kurie automobilį planuoja eksploatuoti ilgai ir tikisi stabilios remonto ekosistemos.

    Kas svarbiausia pirkėjui artimiausiais metais

    Ekspertai rinkoje dažniausiai išskiria kelis praktinius kriterijus, kurie taps lemiami renkantis naujas, dar tik įsitvirtinančias markes. Pirmiausia tai serviso tinklo plėtra, atsarginių dalių sandėliavimas Europoje ir aiški garantinių įsipareigojimų schema, kuri veiktų ne tik teoriškai, bet ir kasdienėje praktikoje.

    Ne mažiau svarbi ir prekės ženklo stabilumo tema: jei dalis gamintojų iš tiesų pasitrauktų, tai gali smarkiai paveikti naudotų automobilių rinką, draudimo bei remonto kaštus. Maciejus Oleksowiczius prognozavo, kad per 10–15 metų kinų gamintojai galėtų pasiekti apie 30 proc. Europos rinkos, tačiau pabrėžė, kad dinamika išlieka sunkiai nuspėjama.

  • Brangstant benzinui ir dyzelinui, elektra atrodo pigesnė: ar tai pagaliau pastums Lietuvą?

    Brangstant benzinui ir dyzelinui, vis daugiau vairuotojų iš naujo skaičiuoja, kiek kainuoja nuvažiuotas kilometras. Viena aiškiausių tendencijų Europoje – greitesnis baterinių elektromobilių rinkos augimas, tačiau Lietuvoje šis efektas kol kas juntamas silpniau.

    Didėjant degalų kainoms, elektromobilio eksploatacija dažnai tampa pigesnė, ypač jei įkrovimas vyksta namuose. Vis dėlto vien mažesnė „kuro“ sąskaita dar nereiškia, kad vairuotojai masiškai atsisakys vidaus degimo variklių.

    Kodėl Europa greitėja?

    Europos Sąjungoje bateriniai elektromobiliai pastaruoju metu sudaro vis didesnę naujų registracijų dalį, o augimą sustiprina ir degalų brangimas, ir platesnė modelių pasiūla. Kai skirtumas tarp važiavimo elektra ir benzinu didėja, ekonominis argumentas tampa paprastesnis – ypač daug važinėjantiems.

    Tačiau net ir esant didesnėms degalų kainoms, pirkimo sprendimą lemia ne vien kasdienės išlaidos. Vairuotojai pirmiausia linkę mažinti važiavimo apimtis ar rinktis taupesnį režimą, o tik vėliau svarsto automobilio keitimą.

    Pigesnis važiavimas, brangesnis automobilis

    Skaičiavimai, paremti įvairių rinkų praktika, rodo, kad skirtumas tarp važiavimo elektromobiliu ir dyzeliniu ar benzininiu automobiliu per mėnesį gali siekti kelis šimtus eurų, priklausomai nuo ridos ir įkrovimo kainos. Didžiausia nauda paprastai pasiekiama kraunant namuose, o brangiausia – naudojantis vien viešomis įkrovimo stotelėmis.

    Vis dėlto elektromobilio įsigijimo ar nuomos kaina dažnai būna aukštesnė, todėl mėnesinė įmoka gali „suvalgyti“ sutaupymą energijai. Prie to prisideda ir likutinės vertės rizika: rinkoje, kur technologijos greitai kinta, finansuotojai atsargiau vertina, kiek toks automobilis bus vertas po kelių metų.

    Įkrovimas – ne mažiau svarbus už kainą

    Kita kliūtis – infrastruktūra. Vairuotojui svarbu ne tik bendras įkrovimo taškų skaičius, bet ir tai, ar stotelė yra ten, kur realiai vyksta kelionės, ir ar ji pakankamai galinga, kad sustojimas netaptų ilgu laukimu.

    Sunkiajam transportui problema dar aštresnė: reikalinga didelės galios įkrova, tinkamas privažiavimas ir patikimas elektros tinklo pajėgumas. Kuo ilgiau vilkikas stovi, tuo labiau auga kaštai ir didėja rizika neįvykdyti užsakymų.

    Degalų brangimas keičia elektromobilumo matematiką ir Lietuvoje, tačiau vien šio faktoriaus nepakanka. Kad perėjimas prie elektros paspartėtų, reikia kelių sąlygų vienu metu: įperkamo finansavimo, prognozuojamos likutinės vertės ir tokios įkrovimo infrastruktūros, kuri realiai atitiktų kasdienius maršrutus.