Tag: Limonadas

  • 6 populiarūs gėrimai, kuriuose cukraus daugiau nei spurgyje: nuo arbatos iki limonado

    Daugelis saldintų gėrimų gali turėti daugiau pridėtinio cukraus nei glazūruota spurga – ir tai dažnai lieka nepastebėta. Nuo saldintos arbatos iki kai kurių kavos gėrimų: keli gurkšniai gali greitai „suvalgyti“ dienos cukraus normą.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ apžvalgoje, kurioje primenama, kad per didelis pridėtinio cukraus kiekis siejamas su svorio augimu ir didesne lėtinių ligų rizika.

    Amerikos širdies asociacija rekomenduoja vyrams neviršyti 36 gramų pridėtinio cukraus per dieną, o moterims – 25 gramų. Tuo metu JAV mitybos gairėse teigiama, kad viename patiekale pridėtinio cukraus neturėtų būti daugiau nei 10 gramų.

    Svarbu atskirti natūraliai produktuose esantį cukrų (pavyzdžiui, vaisiuose ar pieno produktuose) nuo pridėtinio – kai į gėrimus ar maistą įdedama cukraus, sirupų ar medaus. Būtent saldinti gėrimai dažnai tampa pagrindiniu „slaptu“ pridėtinio cukraus šaltiniu.

    Gėrimai, kuriuose cukraus – daugiau nei atrodo

    1) Saldinta arbata. Nors paprasta šviežiai užplikyta šalta arbata gali būti be cukraus, saldintos arbatos situacija kita: vienoje 8 uncijų (apie 240 ml) porcijoje gali būti 19 gramų ar daugiau pridėtinių cukrų. Rekomenduojama tikrinti etiketes, nes skirtingi gamintojai naudoja įvairius saldiklius.

    2) Arbatos „saldintos medumi“. Užrašas „saldinta medumi“ neretai sukuria sveikesnio pasirinkimo įspūdį, tačiau medus vis tiek laikomas pridėtiniu cukrumi. Minima, kad populiariose komercinėse medumi saldintose arbatose 8 uncijų porcijoje gali būti apie 18 gramų pridėtinių cukrų.

    3) Gazuoti gaivieji gėrimai. Viena 8 uncijų porcija gali suteikti apie 15 gramų pridėtinio cukraus – kartu ir papildomų kalorijų, bet be juntamos maistinės naudos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad net „dietiniai“ gėrimai, nors dažniau saldinami dirbtiniais saldikliais, tyrimuose siejami su nepageidaujamomis sveikatos sąsajomis, todėl juos taip pat siūloma riboti.

    4) Limonadas. Nepriklausomai nuo to, ar jis šviežias, iš koncentrato, miltelių, ar pirktas skardinėje ar butelyje, dažnai tokio gėrimo porcijoje būna daugiau nei 13 gramų pridėtinio cukraus. Pateikiami pavyzdžiai: 8 uncijų skardinėje gali būti 28 gramai, o iš šaldyto koncentrato paruoštame – 25 gramai pridėtinių cukrų.

    5) Sportiniai ir elektrolitų gėrimai. Nors jie sukurti situacijoms, kai reikia atsatyti skysčius ir energiją (pavyzdžiui, ištvermės treniruočių metu), daugelyje jų yra nemažai pridėtinio cukraus. Nurodoma, kad 8 uncijų porcija gali turėti 15 gramų cukraus ar daugiau – problema kyla, kai tokie gėrimai geriami nesportuojant intensyviai.

    6) Kai kurie kavos gėrimai. Juoda kava pati savaime neturi pridėtinio cukraus, tačiau saldinti sirupai, saldi „cold foam“ puta ar plakta grietinėlė jo kiekį greitai padidina. Pavyzdžiui, keturi vanilės sirupo „paspaudimai“ (apie 2 valg. šaukštai) gali pridėti daugiau nei 20 gramų cukraus.

    Ką rinktis vietoje saldintų gėrimų

    Kaip alternatyvos minimi keli paprasti sprendimai: gazuotas vanduo su trupučiu 100 proc. vaisių sulčių, nesaldintos žolelių arbatos, vaisių pagrindu paruošti glotnučiai (ypač namuose), mažiau cukraus turintys gėrimai su natūraliais saldikliais bei natūraliai aromatizuotas gazuotas vanduo be pridėtinių cukrų.

    Jei norisi kavos, cukraus kiekį galima mažinti paprašius mažiau sirupo ar saldiklio. Paprastas įprotis – perskaityti etiketę ir atkreipti dėmesį į pridėtinio cukraus gramus – dažnai padeda greitai suprasti, kiek saldumo iš tiesų yra stiklinėje.

  • Naminė gazuota limonada be sifono: šis mielių triukas sukuria burbuliukus per kelias dienas

    Natūralūs burbuliukai iš fermentacijos

    Dar gerokai prieš pramoninių gazuotų gėrimų erą namuose burbuliukai buvo išgaunami paprastu būdu: pasitelkiant natūralią fermentaciją. Tokie receptai minimi senesnėse kulinarinėse knygose, kur greta limonadų dažnai rasite ir vaisinius girų tipo gėrimus ar duonos girą.

    Principas aiškus: mielės minta cukrumi ir fermentuodamos išskiria anglies dioksidą. Jei gėrimas laikomas sandariai uždarytame inde, dujos neišsisklaido, o ištirpsta skystyje ir sukuria švelnų, natūralų putojimą.

    Kodėl recepte dažnai atsiranda razinos

    Tokiuose receptuose dažnai naudojamos razinos, nes jos ne tik papildo skonį, bet ir padeda sekti fermentacijos eigą. Praktinis signalas paprastas: kai razinos ima kilti į paviršių, tai dažnai reiškia, kad procesas įsibėgėjo ir gėrimas artėja prie tinkamo vartoti.

    Vis dėlto svarbu suprasti, kad fermentacijos greitis priklauso nuo temperatūros, cukraus kiekio ir mielių aktyvumo. Šiltesnėje aplinkoje procesas paprastai vyksta greičiau, o vėsesnėje gali užtrukti ilgiau nei kelias dienas.

    Suomijos sima ir skonis, primenantis girą

    Viena žinomiausių tokio tipo limonado versijų laikoma suomiška sima. Tai tradicinis gėrimas iš citrinų, cukraus, vandens ir mielių, fermentuojamas neilgai, todėl išlieka lengvas, gaivus ir tik švelniai gazuotas.

    Skoniu sima kiek skiriasi nuo įprasto limonado: juntama lengva fermentacijos nata, primenanti duonos girą ar kombučą. Dėl to šis gėrimas dažnai patinka tiems, kurie ieško mažiau saldaus, natūraliau atsigaivinti padedančio pasirinkimo.

    Sezoniniai variantai: rabarbarai ir spanguolės

    Naminį fermentuotą limonadą galima ruošti ir su rabarbarais: jie suteikia ryškesnį rūgštumą ir itin vasarišką, gaivų poskonį. Toks variantas ypač populiarus karštomis dienomis, kai norisi ne sunkaus saldumo, o gaivos.

    Taip pat dažnai fermentuojami ir kiti vaisiai bei uogos, pavyzdžiui, spanguolės. Po kelių dienų gėrimas gali tapti lengvai gazuotas ir įgyti malonų rūgštumą, o svarbiausia, kad natūraliems burbuliukams nereikia jokios specialios įrangos.

    „Kai gėrimas laikomas sandariai uždarytame inde, dujos ištirpsta skystyje ir sukuria putojimą“, – aiškina fermentacijos principą kulinarijos šaltiniai.

    Ruošiant tokius gėrimus svarbu nepersistengti su fermentacija ir visuomet elgtis atsargiai su sandariai uždaromais buteliais. Jei cukraus daug, o procesas aktyvus, slėgis gali smarkiai išaugti, todėl saugiausia gėrimą reguliariai patikrinti ir laikyti vėsiau, kai pasiekiamas norimas putojimas.

  • Pamiršta sodo žolė grįžta į madą: keli lapeliai ir limonadas kvepia kola

    Dar visai neseniai diemedis, liaudiškai vadinamas božės medeliu, buvo dažnas augalas sodybų darželiuose, tačiau ilgainiui jį išstūmė madingesnės prieskoninės žolelės. Dabar šis aromatingas pelyno genties augalas vėl atrandamas iš naujo, ypač dėl netikėto kvapo.

    Patrynus sidabriškai žalsvus, smulkius lapelius, juntamas salstelėjęs citrusinis aromatas, kurį daugelis lygina su kola. Būtent dėl šios savybės diemedis vis dažniau sodinamas kaip dekoratyvus ir kartu praktiškas prieskoninis augalas.

    Diemedžio auginimas paprastas

    Diemedis yra daugiametis, formuoja tankius, dekoratyvius kerus ir paprastai nereikalauja sudėtingos priežiūros. Jam labiausiai tinka saulėta vieta, o trumpalaikes sausras augalas pakelia geriau nei daugelis kitų prieskoninių žolelių.

    Jis gali augti ir skurdesnėje dirvoje, todėl tinka tiems, kurie nenori nuolat tręšti ar lepinti augalų. Kadangi diemedis yra atsparus, jis dažnai rekomenduojamas kaip patikimas pasirinkimas pradedantiesiems.

    Kvapas, kuris gali atbaidyti vabzdžius

    Stiprus diemedžio aromatas vertinamas ne tik dėl kulinarinių idėjų, bet ir dėl praktinės naudos sode. Tradiciškai kvapnūs augalai šalia terasų, pavėsinių ar daržų sodinami tikintis, kad kvapas gali būti mažiau patrauklus kai kuriems vabzdžiams.

    Vis dėlto vien diemedžio nevertėtų laikyti universalia priemone nuo visų kenkėjų, nes poveikis priklauso nuo aplinkos, augalo kiekio ir konkrečių vabzdžių rūšių. Dažniausiai jis pasitelkiamas kaip papildoma, o ne pagrindinė priemonė.

    Keli lapeliai limonade ir skonis pasikeičia

    Virtuvėje diemedis dažniausiai naudojamas kaip kvapioji detalė, o ne dominuojantis ingredientas. Į ąsotį vandens su citrina ir ledukais įmesti keli lapeliai suteikia subtilų, bet aiškiai juntamą kola primenantį aromatą.

    Jis taip pat dera su mėta, melisa ir citrusais, todėl tinka šaltoms arbatoms, sirupams ar naminiams šerbetams gardinti. Svarbiausia nepersistengti, nes intensyvus kvapas ir kartesnės natos gali greitai užgožti gėrimo skonį.

    Kaip ir su daugeliu prieskoninių augalų, saugiausia rinktis aiškiai identifikuotą diemedį, skirtą auginti sode ar prieskoniams, o ne rinkti nepažįstamus augalus gamtoje. Jei kyla abejonių dėl tinkamumo vartoti, verta pasitarti su vaistininku ar žolininkystę išmanančiu specialistu.

  • Paskutinis metas skinti juodojo šeivamedžio žiedus: iš jų gaminu sirupą vasaros limonadui

    Paskutinis metas skinti juodojo šeivamedžio žiedus: iš jų gaminu sirupą vasaros limonadui

    Juodojo šeivamedžio žiedai trumpai džiugina aromatu, todėl birželio pradžia daugelyje vietovių laikoma vienu geriausių laikų juos rinkti. Vėliau žiedynai greitai peržydi, paruduoja ir praranda dalį kvapo, o kartu ir skonį, kurio ieškoma naminiame sirupe.

    Šis sirupas vertinamas ne tik dėl ryškaus, gėliško aromato, bet ir dėl tradiciškai jam priskiriamų savybių peršalimo sezonu. Europos vaistinių augalų tradicijoje šeivamedžio žiedai dažniausiai minimi kaip priemonė, siejama su prakaitavimu ir kvėpavimo takų komfortu, tačiau kasdienybėje žmonės jį dažniau renkasi dėl skonio.

    Renkant žiedus svarbiausia vieta: geriausia skinti toliau nuo intensyvaus eismo ir pramoninių teritorijų, kad į žiedynus nepatektų kelio dulkės ar kiti teršalai. Paprastai pasirenkami visiškai išsiskleidę, šviesūs žiedynai, o namuose jie perrenkami, lengvai nupurtomi ir apdorojami kuo greičiau.

    Naminio sirupo populiarumą augina ir tai, kad parduotuvėse neretai siūlomi gėrimai būna tik iš dalies pagaminti iš šeivamedžio žiedų, o dalį skonio sukuria kvapiosios medžiagos. Dėl to namuose ruošiamas sirupas daugeliui atrodo kaip patikimesnis būdas gauti tikrą žiedų aromatą, ypač jei norima jo daugiau, o ne simbolinio kiekio.

    Dažniausiai sirupas naudojamas vasaros gėrimams: praskiedus vandeniu gaunama ryškaus skonio naminė limonada, o įpylus į arbatą ar gaivius kokteilius galima sukurti gėrimą be sudėtingų priedų. Svarbu nepamiršti saiko, nes sirupas paprastai yra saldus, todėl patogiau dozuoti mažais kiekiais ir skonį reguliuoti praskiedimu.