CP v2

Tag: Link 16

  • Lenkai jau turi dronų naikintoją: „PZL Mielec“ M28 Bryza gali tapti nauju ginklu

    Lenkai jau turi dronų naikintoją: „PZL Mielec“ M28 Bryza gali tapti nauju ginklu

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos ieško greitų ir palyginti nebrangių sprendimų kovai su masiškai naudojamais dronais. Į šį poreikį atsiliepė gamykla „PZL Mielec“, pristačiusi priešdroninę populiaraus lėktuvo M28 „Bryza“ koncepciją.

    Gamintojo teigimu, modernizuota platforma būtų skirta aptikti, identifikuoti ir naikinti bepiločius orlaivius, o pritaikymas galėtų vykti etapais. Toks modulinis požiūris leistų derinti įrangą pagal biudžetą, užduotis ir terminus, kurių reikalauja kariuomenė.

    Patirtis iš Ukrainos karo

    Koncepcija remiasi viešai prieinama informacija apie Ukrainos naudojamus An-28 tipo orlaivius, kurie, kaip skelbta, pasitelkiami medžiojant bepiločius. „PZL Mielec“ atstovai akcentuoja, kad papildomai atliko ir savo analizę, vertindami, kaip M28 galėtų būti integruojamas į C-UAS užduotis.

    „Remdamiesi turima informacija ir savo skaičiavimais matome, kad M28 yra tinkama platforma sistemoms, leidžiančioms aptikti ir naikinti dronus“, – sakė „PZL Mielec“ verslo plėtros biuro vadovas Tomaszas Kieć.

    Ką galėtų gauti kariuomenė

    Pirmame etape siūlomas sprendimas būtų pragmatiškas: optoelektroninė stebėjimo galvutė ir vamzdinis ginklas, minimi 7,62 ir 12,7 milimetro kalibrai. Tokia konfiguracija orientuota į lėtesnius taikinius, ypač vadinamąją Shahed klasę, kurių skrydžio greitis dažnai artimas lengvųjų turbopropelerinių lėktuvų galimybėms.

    Vėlesnėse fazėse, priklausomai nuo užsakovo poreikių, būtų svarstoma platesnė integracija, įskaitant papildomas priemones greitesniems taikiniams. Gamintojas mini galimybę pritaikyti kitas priešdronines ar raketines priemones, tačiau pabrėžia, kad tai jau priklausytų nuo konkretaus užsakymo.

    Kada galėtų pakilti pirmasis?

    Jei užsakovas jau turi M28 parką ir perduotų lėktuvus modernizacijai, gamintojas kalba apie keliasdešimties savaičių terminą iki bazinės konfigūracijos parengimo. Jei būtų pasirinkta sudėtingesnė integracija, terminai galėtų išsitęsti iki keliolikos mėnesių.

    Naujo orlaivio gamyba naujam klientui, priklausomai nuo komplektacijos, realistiškai galėtų užtrukti 24–36 mėnesius. Esminis veiksnys – sertifikavimo ir bandymų apimtis, kuri taikos metu paprastai yra griežtesnė nei karo sąlygomis.

    „Mūsų tikslas yra greitai suteikti bazinį pajėgumą, o vėliau jį nuosekliai auginti“, – sakė T. Kieć.

    Kur M28 būtų naudingiausias

    Priešdroninis M28 pirmiausia matomas kaip papildymas antžeminėms oro gynybos priemonėms, o ne jų pakaitalas. Jo pranašumas būtų mobilumas ir galimybė veikti iš trumpų, neparuoštų ar neasfaltuotų pakilimo takų, kas padidina dislokavimo lankstumą.

    Dar viena svarbi kryptis – situacinio vaizdo kūrimas. Integravus karinio ryšio sprendimus, tokius kaip taktiniai radijo ryšio įrenginiai ar Link 16, orlaivis galėtų perduoti duomenis apie aptiktus taikinius kitoms oro gynybos grandims ir taip pagreitinti reagavimą.

    Analitikai pažymi, kad dronų grėsmė Europoje sparčiai keičiasi: daugėja pigių vienkartinių platformų, auga spiečių taktika, o dalis bepiločių tampa greitesni ir sudėtingiau aptinkami. Dėl to valstybės ieško ir nestandartinių, greitai diegiamų sprendimų, kurie užpildytų spragas tarp labai trumpųjų nuotolių priemonių ir brangesnių sistemų.

  • Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Kas pristatyta ir kodėl tai svarbu

    Ukrainos gynybos pramonė pranešė apie naują žingsnį kuriant vietinę priešbalistinę gynybą: bendrovė „Fire Point“ paskelbė sėkmingai išbandžiusi raketą FP-7.X. Ji kuriama kaip projekto „Freya“ pagrindas ir, pasak kūrėjų, skirta didinti miestų apsaugą nuo balistinių grėsmių, tarp jų – rusiškų Iskander tipo raketų.

    Bendrovės vadovė Iryna Terekh nurodė, kad bandymų metu raketa atliko valdomą, manevringą skrydį. Toks etapas paprastai laikomas būtinu, kad perėmėjas galėtų patikimai koreguoti trajektoriją ir taikyti į greitai judantį taikinį.

    Techniniai parametrai ir planuojamos galimybės

    Pagal paskelbtą informaciją, FP-7.X sukurta remiantis anksčiau bandyta FP-7 raketa, tačiau konstrukcija esą iš esmės perprojektuota perėmimo užduočiai. Nurodoma, kad raketos ilgis siekia 7,25 metro, išorinis skersmuo – 1,15 metro, o korpuso skersmuo – 0,53 metro.

    „Fire Point“ teigia, kad plačiai naudotos kompozitinės medžiagos, turinčios sumažinti masę ir gamybos kaštus. Tai svarbu, nes priešraketinėje gynyboje vieno perėmimo kaina ir galimybė greitai pagaminti didesnius kiekius dažnai tampa ne mažiau reikšmingos nei maksimalūs techniniai rodikliai.

    Skelbiama, kad FP-7.X gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, t. y. maždaug 5–6,7 Mach. Kūrėjai akcentuoja, jog tai artima balistinių raketų galutinės fazės greičiams, todėl perėmimo scenarijuose kritinis tampa ne tik greitis, bet ir tikslus taikymas bei manevringumas.

    Teigiama, kad dabartinėje versijoje naudojama infraraudonųjų spindulių vaizdinė savitaikė galvutė. Ateityje numatoma pridėti pusiau aktyvų radarą, o šią kryptį „Fire Point“ sieja su bendradarbiavimu su Vokietijos bendrove „Diehl Defence“.

    Integracija su radarais ir NATO standartais

    Pasak projekto aprašymo, „Freya“ būtų derinama su kelių Europos gamintojų radarais, minimi „Saab“ „Giraffe“, „Thales“ „Ground Master 400“ ir „Hensoldt“ „TRML-4D“. Taip pat nurodoma, kad valdymas būtų organizuojamas per „Kongsberg“ kovos valdymo centrą, palaikant atvirą architektūrą ir „Link 16“ ryšio standartą.

    Tokios integracijos idėja reikšminga tuo, kad oro gynybos sistemos efektyvumas dažnai priklauso nuo visos grandinės: ankstyvo aptikimo, taikinio sekimo, sprendimo priėmimo, duomenų perdavimo ir perėmėjo nukreipimo. Kuo sklandžiau veikia ši grandinė, tuo daugiau šansų perimti taikinį ribotu laiko langu.

    „Fire Point“ taip pat pristato mobilios, lengvos paleidimo platformos koncepciją. Mobilumas karo sąlygomis didina išgyvenamumą, nes leidžia greitai keisti pozicijas ir mažina riziką tapti priešui numatoma bei pažeidžiama taikinių grupe.

    „Per bandymus raketa atliko visiškai kontroliuojamą, manevringą skrydį“, – sakė Iryna Terekh.

    Galiausiai pabrėžiama, kad didelė dalis komponentų, pasak „Fire Point“, gaminami Ukrainoje, o užsienio tiekimo poreikis kol kas siejamas tik su viena dalimi, dėl kurios esą jau pasirašyta sutartis. Anksčiau bandyta FP-7 versija, kaip teigiama, turėjo 200–300 kilometrų nuotolį ir apie 150 kilogramų kovinę dalį, tačiau FP-7.X kuriama kitai užduočiai – perėmimui.

    Nors viešai pateikiama informacija apie FP-7.X dar ribota ir neleidžia galutinai vertinti realių pajėgumų, pats bandymų faktas rodo, kad Ukraina, spaudžiama nuolatinių raketinių smūgių, ieško ne tik importuojamų sprendimų, bet ir spartina vietinę priešraketinės gynybos plėtrą. Jei „Freya“ pasieks operacinę brandą, tai galėtų sustiprinti daugiasluoksnę oro gynybą ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų perėmėjų atsargų.