Tag: Lionas

  • Liono „Lumière“ festivalis 2026: 450 seansų ir žvaigždžių prisiminimai, nuo ko prasidėjo kinas

    Liono „Lumière“ festivalis 2026: 450 seansų ir žvaigždžių prisiminimai, nuo ko prasidėjo kinas

    Lione prasidėjo 18-asis „Lumière“ festivalis, kuris devynias dienas miestą paverčia klasikinio kino centru. Organizatoriai skelbia, kad programoje numatyta apie 450 seansų maždaug 50-tyje vietų visoje Liono metropolinėje zonoje.

    Šių metų festivalio dėmesio centre atsidūrė broliai Joelis ir Ethanas Coenai, kuriems numatyta įteikti „Lumière“ apdovanojimą. Greta retrospektyvų ir specialių seansų žiūrovams siūlomi susitikimai, pokalbiai bei filmai, sugrąžinantys į skirtingas kino epochas.

    Atidarymo vakarą raudonuoju kilimu žengusių svečių buvo klausiama vieno paprasto dalyko: koks yra ankstyviausias jų kino prisiminimas. Vokiečių režisierius Fatihas Akinas pasakojo, kad jam viskas prasidėjo nuo Bruce’o Lee filmo, kurį vaikystėje matė „Super 8“ juostoje.

    „Man turėjo būti apie šešerius, o tas filmas atrodė tarsi grynas greitis“, – sakė Fatihas Akinas.

    JAV režisierius Toddas Haynesas prisiminė „Mary Poppins“ ir teigė, kad šis filmas jį lydėjo nuo trejų metų, palikdamas ryškų pėdsaką vaizduotėje. Honkongo režisieriui Tsui Harkui lemtingas buvo Akira Kurosawos „Yojimbo“, kurį jis, būdamas keturiolikos, pamatė vienas kino teatre.

    „Supratau, kad tai nepaprastas filmas, ir jis vėliau darė įtaką mano pačiam kinui“, – sakė Tsui Harkas.

    Tarp festivalio viešnių minima ir kinų aktorė Zhang Ziyi, į Lioną atvykusi pristatyti Ango Lee filmo „Crouching Tiger, Hidden Dragon“. Festivalis kviečia filmą iš naujo atrasti restauruotoje versijoje, kuri Prancūzijoje rodoma pirmą kartą.

    Programos akcentai ir pagerbimai

    „Lumière“ festivalis tradiciškai orientuojasi į kino paveldą: restauruotas klasikas, specialius seansus ir diskusijas su kūrėjais bei kino istorikais. Šiemet programoje numatytos retrospektyvos, skirtos broliams Coenams, taip pat režisieriui Normanui Jewisonui ir italų kino kūrėjui Ettore Scola.

    Organizatoriai taip pat skiria vietos nebyliajam kinui ir kino koncertams, kuriuose filmai rodomi gyvai akompanuojant muzikantams. Tokie renginiai pastaraisiais metais vėl populiarėja Europos festivaliuose, nes žiūrovams suteikia progą klasiką patirti nauju, teatrui artimu formatu.

    Kodėl Lionas vadinamas kino miestu

    Lionas „Lumière“ festivaliui yra simbolinė vieta: būtent su Lumière brolių vardu siejami vieni ankstyviausių viešų kino seansų, o miestas ilgainiui tapo svarbiu kino kultūros tašku Prancūzijoje. Festivalis šią tapatybę išnaudoja kurdamas programą, kurioje dera istorija, autorinis kinas ir didžiojo ekrano patirtis.

    Festivalis vyksta iki spalio 18 dienos, o apdovanojimo ceremonija broliams Coenams numatyta spalio 16 dieną. Kitą dieną suplanuota ir naktinė jų filmų pagerbimo programa, žadanti ilgiausią kino maratoną ištvermingiausiems žiūrovams.

  • Atrodo kaip tinginiai, bet tai prancūziškas hitas: šiuose quenelles varškės nerasite

    Lietuvoje „tinginiai“ dažniausiai asocijuojasi su varške, saldžiu padažu, sviestu ir džiūvėsėliais. Prancūzijoje panašios formos patiekalas neretai keliauja į visiškai kitą pusę: quenelles dažniau pateikiami kaip sotus, nesaldus valgis su padažu.

    Šis patiekalas ypač siejamas su Liono apylinkėmis, kur quenelles laikomi vietinės virtuvės klasika. Pavadinimas siejamas su būdinga ovalia forma, kuri tradiciškai suformuojama dviem šaukštais, todėl patiekalas atrodo tvarkingai ir „restoraniškai“.

    Skirtingai nei lietuviškoje versijoje, varškė čia nėra būtina, o namuose dažnai pasirenkama paprastesnė bulvių bazė. Tokie kukuliai ypač gerai sugeria padažą, todėl skonis labiausiai priklauso ne nuo priedų gausos, o nuo teisingos tekstūros.

    Svarbiausia taisyklė – bulvės turi būti gerai nusausintos ir kiek įmanoma sausesnės. Jei masėje liks per daug vandens, ją teks „gelbėti“ miltais, tačiau kuo daugiau miltų, tuo quenelles bus sunkesni ir mažiau purūs.

    Virtas bulves verta dar šiltas pertrinti per spaudyklę ar labai smulkiai sutrinti, o tada trumpai atvėsinti, kad masė sutvirtėtų. Praktikoje tai padeda išlaikyti formą ir sumažina riziką, kad verdant kukuliai ims irti.

    Verdant svarbu nepersistengti su temperatūra: vanduo turėtų tik lengvai judėti, o ne smarkiai burbuliuoti. Quenelles geriausia virti dalimis, kad jie nesusispaustų puode ir tolygiai išvirtų.

    Patiekti rekomenduojama iš karto, kol kukuliai karšti ir elastingi. Prie jų tinka gausus padažas, o skonį galima paryškinti smulkintais žalumynais, pavyzdžiui, laiškiniais česnakais, petražolėmis ar čiobreliu.

  • Yann Arthus-Bertrand „Vivre Ensemble“ paroda Lione: 40 000 portretų ir žinia apie vieną planetą

    Yann Arthus-Bertrand „Vivre Ensemble“ paroda Lione: 40 000 portretų ir žinia apie vieną planetą

    Portretai, fiksuojantys šiuolaikinę Prancūziją

    Prancūzų fotografas Yann Arthus-Bertrand Lione pristato projektą „Vivre Ensemble“, kuriame šimtai portretų pasakoja apie žmones ir bendruomenes, kuriančias šiandienos Prancūziją. Autorius sako, kad keliaudamas ir fotografuodamas sutiko šalį, kuri jam pasirodė laiminga, džiugi ir savimi pasitikinti.

    Parodos idėja, pasak kūrėjo, paprasta: parodyti ne abstrakčią statistiką, o gyvą visuomenę per veidus, profesijas ir šeimas. Projektą jis pradėjo kartu su demografu Hervé Le Bras, siekdamas aprėpti skirtingas socialines grupes ir kasdienybės realijas.

    40 000 žmonių prieš objektyvą

    Fotografas teigia, kad šiam projektui jau įamžino apie 40 000 žmonių. Vien Lione per tris dienas, anot jo, buvo nufotografuota beveik 1 500 dalyvių, o tai rodo ir vietos susidomėjimą, ir projekto mastą.

    „Man vis labiau rūpi veidai, nes tarp fotografo ir žmogaus atsiranda ryšys, o su juo ir empatija“, – sakė Yann Arthus-Bertrand.

    Nuo vaizdų iš oro prie žmogaus

    Yann Arthus-Bertrand plačiau žinomas dėl apdovanojimų sulaukusio projekto apie Žemę, fotografuotą iš oro, tačiau dabar, jo žodžiais, jis sąmoningai renkasi artimesnį žvilgsnį. Portretuose svarbiausia tampa ne fonas, o asmens istorija ir tai, kas jungia skirtingus žmones.

    Parodos centre autorius iškelia meilės žmonėms idėją ir teigia, kad žvelgiant į pasaulį iš aukštai sienos išnyksta. „Iš viršaus nematai sienų ar sienų linijų, matai tik vieną planetą, kuria visi dalijamės“, – sakė Yann Arthus-Bertrand.

  • Šikšnosparnių invazija Prancūzijoje: šeima 5 metus kovoja, bet ir 20 000 eurų remontas nepadėjo

    Prancūzijos miestelyje netoli Liono gyvenanti šeima jau kelerius metus susiduria su neįprasta, bet labai varginančia problema: jų namo stoge ir sienų ertmėse įsikūrė didelė šikšnosparnių kolonija. Pasak šeimos, triukšmas ir kvapas tapo kasdienybe, o situacija labiausiai paaštrėja vasarą, kai prasideda karščiai.

    Šeimininkai skaičiuoja, kad šiltuoju sezonu prie namo gali būriuotis keli šimtai šikšnosparnių, o jų judėjimas girdimas beveik visą parą. Šeima teigia, kad nemalonūs kvapai skverbiasi net į vidų per smulkias angas ir elektros lizdų vietas, todėl gyvenimas namuose tapo psichologiškai sunkus.

    „Triukšmas nesiliovė nei dieną, nei naktį, o kvapas pasiekdavo net per elektros lizdus“, – sakė šeimos tėvas Benžamenas Teijonas.

    Bandydami išspręsti problemą, šeimininkai investavo apie 20 000 eurų į remontą: buvo perdarytas stogas, užsandarintos galimos landos, papildomai įrengta šilumos izoliacija. Tačiau, šeimos teigimu, pastangos nedavė laukto rezultato: po kurio laiko, ypač per karščio bangas, šikšnosparniai sugrįžo.

    Specialistai pažymi, kad tokios situacijos Europoje nėra retos, nes šikšnosparniai dažnai renkasi šiltas, nuo plėšrūnų apsaugotas vietas, pavyzdžiui, palėpes, stogų konstrukcijas ar sienų tuštumas. Kolonijos paprastai sustiprėja šiltuoju metų laiku, kai jaunikliai dar nemoka skraidyti ir gyvūnai ilgiau būna slėptuvėse.

    Šeimos padėtį apsunkina tai, kad Prancūzijoje šikšnosparniai yra saugomi įstatymų, todėl jų negalima naikinti, gaudyti ar savavališkai iškeldinti be specialių leidimų. Dėl to, pasak šeimos, kreipimaisi į įvairias organizacijas ir vietos valdžią kol kas neatnešė konkrečios pagalbos, o savarankiškas problemos sprendimas turi griežtas ribas.

    „Kreipėmės į kelias organizacijas ir į savivaldybę, bet aiškaus sprendimo kol kas nesulaukėme“, – pasakojo Benžamenas Teijonas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad veiksmingiausios priemonės tokiais atvejais paprastai yra prevencinės ir taikomos tinkamu laiku. Dažniausiai rekomenduojama iš pradžių tiksliai nustatyti, pro kur gyvūnai patenka į pastatą, o užsandarinimą atlikti tik tada, kai kolonija laikinai pasitraukusi ir nėra jauniklių, kad nebūtų pažeistos gyvūnų apsaugos taisyklės.

    Šeima tikina, kad šiuo metu jaučia įtampą ne tik dėl diskomforto, bet ir dėl sveikatos bei gyvenimo kokybės. Parduoti būstą, pasak jų, praktiškai neįmanoma, todėl jie viešai kalba apie situaciją tikėdamiesi sulaukti institucijų ir specialistų dėmesio bei rasti teisėtą, ilgalaikį sprendimą.

  • Fête de la Musique 2026: kai visa Prancūzija virsta koncertų scena, o karštis kelia iššūkių

    Fête de la Musique 2026: kai visa Prancūzija virsta koncertų scena, o karštis kelia iššūkių

    Birželio 21 dieną Prancūzijoje vyks Fête de la Musique, šiemet rengiama jau 45-ąjį kartą. Per vasaros saulėgrįžą miestų aikštės, parkai ir gatvės tradiciškai tampa atviromis scenomis, kur muzika skamba nuo popietės iki vėlyvos nakties.

    Šventę koordinuoja Prancūzijos kultūros ministerija, tačiau jos esmė išlieka ta pati: muzika išeina iš salių į viešąsias erdves, o pasirodymai skirti plačiai auditorijai. Dalis koncertų būna profesionalūs, kita dalis labiau bendruomeniniai, todėl programos tonas skirtinguose miestuose gali smarkiai kisti.

    Kas šiemet laukia miestuose

    Paryžiuje šiemet išskiriamas džiazas, o vienas ryškesnių akcentų numatomas prie Palais-Royal. Tuo pat metu įvairiuose rajonuose tradiciškai pasirodo ir gatvės muzikantai, ir DJ, ir chorai, tad renkantis maršrutą dažnai tenka spręsti ne ką pamatyti, o ko nespėsi.

    Didmiesčiuose programa driekiasi per keliasdešimt lokacijų, todėl praverčia iš anksto pasitikrinti, ar kai kuriems pasirodymams nereikia registracijos. Nors šventė dažniausiai nemokama, dalis renginių vyksta ribotoje erdvėje arba su įėjimo kontrole.

    Nemokama, bet ne visada paprasta

    Organizatoriai kasmet pabrėžia prieinamumą, tačiau praktikoje patogumą lemia ir logistika. Viešasis transportas pagrindiniuose miestuose paprastai kursuoja ilgiau nei įprastai, kad žmonėms būtų paprasčiau grįžti po naktinių koncertų.

    Vis dėlto 2026 metais dėmesį papildomai traukia orai: prognozuojama, kad Paryžiuje temperatūra gali siekti apie 38 laipsnius, o Lione apie 40 laipsnių. Tokios sąlygos reiškia didesnę perkaitimo ir dehidratacijos riziką, ypač ten, kur žmonės ilgai būna minioje ir saulėje.

    Kodėl šventė tapo tarptautinė

    Fête de la Musique seniai peržengė vienos šalies ribas ir tapo patraukli turistams, planuojantiems savaitgalį Prancūzijoje. Šventės sėkmę stiprina ir platesnė tendencija: prancūziška muzika pastaraisiais metais vis labiau girdima tarptautinėse platformose.

    „Spotify“ „Loud and Clear“ ataskaitoje nurodoma, kad 2025 metais prancūzų kalbos turinys pasiekė rekordus, o pasaulyje jį vartojo daugiau nei 148 000 000 naudotojų. Tarp dažniausiai klausomų atlikėjų minimi Stromae, Aya Nakamura, Videoclub ir GIMS, o tai rodo, kad rinka auga ne tik vietoje.

    „Ši banga padėjo muzikos industrijai atsitiesti po krizės“, – sakė „Spotify“ vadovas Prancūzijai, Belgijai ir Liuksemburgui Antoine Monin.

    Norintiems patirti šventę paprasčiausias patarimas išlieka senas: pasirinkti vieną rajoną ar kelias artimas vietas ir leisti muzikai vesti, o ne bandyti aprėpti viską. Karščio sąlygomis ypač svarbu turėti vandens, dėvėti patogią avalynę ir vengti ilgo buvimo atviroje saulėje.

  • Aplankiusi per 120 miestų keliautoja išrinko 6 Europos vietas vasaros solo poilsiui mieste

    Autorė pabrėžia, kad vasarą daugelis automatiškai renkasi paplūdimius, tačiau miesto atostogos vienam žmogui gali būti ne mažiau vertingos. Ypač tada, kai miestas kompaktiškas, patogus vaikščioti pėsčiomis ir siūlo gerą kainos bei kokybės santykį nakvynei.

    Pasak keliautojos, solo kelionėms svarbūs keli praktiški dalykai: aiški viešojo transporto sistema, saugūs rajonai, galimybė lengvai rasti apgyvendinimą ir vietas, kur patogu valgyti vienam. Ji taip pat išskiria miestus, kuriuose yra parkų, žaliųjų erdvių, pėsčiųjų maršrutų ar paplūdimių netoliese.

    „Iš daugiau nei 120 miestų, kuriuos aplankiau per 21 metų kelionių patirtį, daugiau nei pusę aplankiau viena. Mano mėgstami solo kelionių miestai dažniausiai būna nedideli, patogūs tyrinėti pėsčiomis ir turi nebrangių, gerai suplanuotų apgyvendinimo variantų“, – teigia keliautoja.

    Keliautoja šį miestą vadina vienu mėgstamiausių dėl kūrybinės atmosferos: gausu ryškių grafičių, o buvusios tekstilės gamyklos virtusios kultūros ir pramogų erdvėmis. Lodzė, jos vertinimu, ypač patogi vaikščiojimui ir ramiai kelionei be skubos.

    Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad mieste lengviau rasti nebrangių apartamentų, o muziejų ir galerijų pasirinkimas leidžia turiningai praleisti laiką net ir keliaujant vienam. Tarp minimų krypčių dažniausiai akcentuojami meno ir tekstilės istorijos muziejai.

    Lioną keliautoja siūlo rinktis tiems, kuriems svarbi gastronomija. Miestas dažnai vadinamas vienu svarbiausių Prancūzijos kulinarijos centrų, o tai solo keliautojui reiškia paprastą dalyką: čia natūralu užsukti į mažą kavinę ar bistro ir vakarieniauti vienam.

    Ji pabrėžia, kad Lionas neretai atrodo mažiau chaotiškas nei Paryžius, bet išlaiko didmiesčio privalumus. Be restoranų, verta skirti laiko maisto turgums ir regioniniams patiekalams, kurie čia yra svarbi kasdienybės dalis.

    Valensiją autorė rekomenduoja dėl žalumos ir galimybės derinti miestą su gamta. Ji pasakoja, kad čia patogu gyventi miesto centre, o kasdienius maršrutus planuoti taip, kad į programą tilptų ir parkai, ir vietiniai turgūs.

    Kartu ji įspėja, kad populiariausiuose turistiniuose paplūdimiuose vasarą pasitaiko vagysčių, todėl solo keliautojams verta labiau pasidomėti ramesnėmis alternatyvomis. Viena tokių – gamtos parkas Albufera, kur paplūdimiai dažnai atrodo mažiau perpildyti ir natūralesni.

    Nors Atėnai dažnai lieka Graikijos salų šešėlyje, keliautoja sako, kad būtent sostinė gali būti puikus pasirinkimas solo kelionei. Jai svarbu tai, kad svarbiausios lankytinos vietos neretai pasiekiamos pėsčiomis, o miestas tinka tiek istorijai, tiek šiuolaikinei kultūrai.

    Pirmą kartą atvykstantiems ji siūlo rinktis centrinius rajonus, kad būtų lengviau orientuotis. Taip pat rekomenduoja užkilti į Likavito kalną, nuo kurio atsiveria plati miesto panorama.

    Neapolį autorė vadina miestu, kuris dažnai nepelnytai praleidžiamas, kai keliautojai renkasi Romą ar Florenciją. Jos akimis, solo kelionei Neapolis patrauklus dėl ryškios virtuvės, gyvos kasdienybės ir galimybės patogiai suplanuoti dienos išvykas.

    Miestas patogus ir kaip bazė trumpoms kelionėms į netoliese esančias vietas, o istorijos bei architektūros sluoksniai suteikia daug temų lėtam, savarankiškam tyrinėjimui. Kalbant apie maistą, ji pataria nepraleisti vietinių klasikų, įskaitant picą.

    Sofiją keliautoja išskiria kaip biudžetui draugišką pasirinkimą vasarai. Ji sako, kad net ir būdama sostinė, Sofija gali pasirodyti mažiau perpildyta, o tai leidžia lengviau spontaniškai planuoti maršrutus ir paskutinę minutę ieškoti apgyvendinimo.

    Jos patirtyse minimos vyno degustacijos, jaukios vakarienės ir pasivaikščiojimai, padedantys geriau suprasti miesto istoriją. Keliaujantiems vieniems Sofija gali būti patraukli ir dėl to, kad daug įdomių vietų pasiekiama pėsčiomis arba trumpais viešojo transporto maršrutais.