Tag: Liragliutidas

  • Metate GLP-1 vaistus? Tyrimas parodė, kas padeda sumažinti jojo efektą po gydymo pabaigos

    GLP-1 grupės vaistai, tokie kaip semagliutidas ir liragliutidas, veikia alkio ir sotumo reguliavimo mechanizmus. Jie gali mažinti apetitą, didinti sotumo jausmą po valgio ir padėti sumažinti suvartojamo maisto kiekį, todėl naudojami 2 tipo diabetui ir nutukimui gydyti.

    Didžiausias iššūkis dažnai iškyla baigus vartojimą. Silpnėjant poveikiui apetitui, alkis gali sugrįžti, o laikytis mažesnių porcijų ir naujų įpročių tampa sunkiau, todėl daliai žmonių svoris ima augti.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus neišvengiamai susigrąžins visus prarastus kilogramus. Riziką lemia individualūs veiksniai, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, miegas, stresas ir tai, ar po gydymo išlieka nuoseklus specialistų palaikymas.

    Kas nutinka nutraukus gydymą?

    Po vaistų nutraukimo daliai pacientų grįžta didesnis alkis ir dažnesnis potraukis kaloringesniam maistui. Tokiu laikotarpiu ypač svarbūs konkretūs kasdieniai sprendimai, nes vien motyvacija ne visada kompensuoja pasikeitusius fiziologinius signalus.

    Nutukimas medicinoje vertinamas kaip lėtinė liga, todėl kai kuriems pacientams gali būti reikalingas ilgalaikis gydymas. Sprendimas baigti farmakoterapiją turėtų būti priimamas įvertinus naudą, riziką, toleravimą ir paciento situaciją, kartu numatant aiškų tolimesnį planą.

    Tyrimas: trys skirtingos strategijos

    Nedidelėje studijoje dalyvavo 39 suaugusieji, kurie, vartodami GLP-1 vaistus, jau buvo sumažinę svorį. Pasibaigus farmakoterapijai jie atsitiktinai suskirstyti į tris grupes, o stebėjimas truko keturis mėnesius.

    Mokslininkai vertino, ar papildomas palaikymas po gydymo pabaigos gali sumažinti svorio ataugimą, palyginti su įprasta priežiūra. Buvo lyginamas palaikymas per įpročių sekimo programėlę, paruošti patiekalai ir standartinė priežiūra be papildomų priemonių.

    Po keturių mėnesių įprastos priežiūros grupėje vidutinis kūno masės padidėjimas siekė 10,75 proc. Tuo metu grupėje, kuri naudojosi programėle, vidutinis prieaugis buvo 3,60 proc., o gaunant paruoštus patiekalus 3,58 proc.

    Rezultatai rodo, kad abiejose papildomą pagalbą gavusiose grupėse svoris didėjo maždaug tris kartus mažiau nei įprastos priežiūros grupėje. Skirtumai tarp programėlės ir paruoštų patiekalų pagal svorį buvo minimalūs, todėl vienos strategijos išskirti kaip aiškiai pranašesnės nepavyko.

    Ką tai reiškia pacientams?

    Tyrime taip pat vertinta mitybos kokybė, savijautos įsivertinimas, rekomendacijų laikymasis ir pasitenkinimas suteiktu palaikymu. Ryškiausias skirtumas tarp grupių matytas būtent kūno masės pokyčiuose.

    Praktinė žinutė paprasta: laikotarpį po gydymo pabaigos verta planuoti iš anksto. Vieniems labiau tinka nuolatinis įpročių sekimas ir grįžtamasis ryšys, kitiems aiškus valgymų planas, dietologo konsultacijos ar iš anksto paruoštas maistas.

    Svarbu ir tai, kad GLP-1 vaistų negalima savarankiškai nutraukti ar keisti dozės. Jei svarstote apie gydymo pabaigą, sprendimą reikėtų aptarti su gydytoju, susitarti dėl svorio stebėjimo ir pagalbos plano, kad jojo efektas būtų kuo mažesnis.

  • Netikėtas „Ozempic“ efektas: tyrėjai sako, kad lieknėjimo vaistai gali veikti Alzheimerio baltymus

    Netikėtas „Ozempic“ efektas: tyrėjai sako, kad lieknėjimo vaistai gali veikti Alzheimerio baltymus

    Didelio masto mokslinėje apžvalgoje vertinta, ar vadinamieji GLP-1 receptorių agonistai, plačiai naudojami 2 tipo diabetui ir svorio mažinimui, gali paveikti Alzheimerio ligai būdingus baltymų sankaupas smegenyse. Tyrėjai iš Anglia Ruskin universiteto analizavo 30 publikuotų darbų, daugiausia atliktų su ląstelių kultūromis ir laboratoriniais gyvūnais.

    Apžvalgoje daugiausia dėmesio skirta dviem Alzheimerio ligai siejamiems procesams: amiloido beta plokštelėms ir tau baltymo raizginiams. Iš nagrinėtų ikiklinikinių tyrimų 22 fiksavo mažesnį amiloido beta sankaupų susidarymą, o 19 – mažesnį tau baltymo patologinių darinių kiekį, tačiau rezultatų stiprumas priklausė nuo konkrečios veikliosios medžiagos ir tyrimo modelio.

    Kas yra GLP-1 vaistai

    GLP-1 receptorių agonistai veikia imituodami žarnyno hormoną, kuris padeda reguliuoti apetitą, sulėtina skrandžio išsituštinimą ir skatina insulino išsiskyrimą, kai padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Dėl šio poveikio jie tapo vienais svarbiausių pastarųjų metų vaistų, gydant nutukimą ir 2 tipo diabetą, o kartu vis dažniau tiriami ir dėl galimos naudos kitoms būklėms.

    Apžvalgoje vertintos keturios veikliosios medžiagos: semagliutidas, liragliutidas, eksenatidas ir dulagliutidas, kuriomis paremti skirtingi rinkoje esantys preparatai. Tyrėjų vertinimu, nuosekliausi signalai dėl abiejų baltymų mažėjimo dažniau fiksuoti tiriant liragliutidą, o eksenatido poveikis daugelyje darbų buvo silpnesnis, nors kai kur taip pat matytas teigiamas ryšys.

    Ką rodo žmonių tyrimai

    Nors ikiklinikiniai rezultatai atrodo viltingi, įrodymai iš žmonių tyrimų kol kas riboti. Apžvalgoje paminėti du nedideli klinikiniai tyrimai, kuriuose rezultatai buvo nevienareikšmiai: viename stebėtas palankesnis smegenų ląstelių medžiagų apykaitos išsaugojimas, kitame – tam tikri pokyčiai su amiloido beta susijusiuose žymenyse.

    Vis dėlto abiejuose nedideliuose tyrimuose nebuvo aiškaus patvirtinimo, kad šios grupės vaistai reikšmingai mažina amiloido beta kaupimąsi pačiose smegenyse ar patikimai lėtina kognityvinį blogėjimą. Dėl to mokslininkai pabrėžia, kad apie demencijos rizikos mažinimą ar Alzheimerio prevenciją kalbėti dar per anksti.

    Kodėl ryšys apskritai svarstomas

    Mokslininkai aiškina, kad galimi mechanizmai siejami su uždegimo mažinimu, geresniu insulino signalų perdavimu smegenyse ir fermentų, dalyvaujančių amiloido beta gamyboje, veiklos pokyčiais. Šie keliai domina todėl, kad lėtinis uždegimas ir metaboliniai sutrikimai yra dažnai minimi kaip veiksniai, galintys prisidėti prie neurodegeneracinių procesų.

    Be to, nutukimas ir 2 tipo diabetas patys siejami su didesne demencijos rizika, todėl dalis galimo teigiamo efekto, jei jis pasitvirtintų, galėtų būti netiesioginis. Kitaip tariant, geresnė medžiagų apykaitos kontrolė, mažesnis kūno svoris ir geresni širdies bei kraujagyslių rodikliai teoriškai gali mažinti ir ilgalaikę smegenų pažaidos tikimybę.

    „Ši apžvalga yra viena iš išsamiausių, nagrinėjančių, kaip GLP-1 vaistai gali veikti Alzheimerio ligos mechanizmus, įskaitant uždegimo mažinimą ir insulino signalų gerinimą smegenyse“, – sakė fiziologas Simonas Corkas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad dabar labiausiai trūksta didesnių, ankstyvos stadijos klinikinių tyrimų, kurie leistų patikimai įvertinti, ar ikiklinikiniai signalai virsta realia nauda žmonėms. Iki tol GLP-1 vaistai išlieka perspektyvia kryptimi mokslui, tačiau ne pagrindu keisti Alzheimerio prevencijos ar gydymo praktiką.