GLP-1 grupės vaistai, tokie kaip semagliutidas ir liragliutidas, veikia alkio ir sotumo reguliavimo mechanizmus. Jie gali mažinti apetitą, didinti sotumo jausmą po valgio ir padėti sumažinti suvartojamo maisto kiekį, todėl naudojami 2 tipo diabetui ir nutukimui gydyti.
Didžiausias iššūkis dažnai iškyla baigus vartojimą. Silpnėjant poveikiui apetitui, alkis gali sugrįžti, o laikytis mažesnių porcijų ir naujų įpročių tampa sunkiau, todėl daliai žmonių svoris ima augti.
Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus neišvengiamai susigrąžins visus prarastus kilogramus. Riziką lemia individualūs veiksniai, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, miegas, stresas ir tai, ar po gydymo išlieka nuoseklus specialistų palaikymas.
Kas nutinka nutraukus gydymą?
Po vaistų nutraukimo daliai pacientų grįžta didesnis alkis ir dažnesnis potraukis kaloringesniam maistui. Tokiu laikotarpiu ypač svarbūs konkretūs kasdieniai sprendimai, nes vien motyvacija ne visada kompensuoja pasikeitusius fiziologinius signalus.
Nutukimas medicinoje vertinamas kaip lėtinė liga, todėl kai kuriems pacientams gali būti reikalingas ilgalaikis gydymas. Sprendimas baigti farmakoterapiją turėtų būti priimamas įvertinus naudą, riziką, toleravimą ir paciento situaciją, kartu numatant aiškų tolimesnį planą.
Tyrimas: trys skirtingos strategijos
Nedidelėje studijoje dalyvavo 39 suaugusieji, kurie, vartodami GLP-1 vaistus, jau buvo sumažinę svorį. Pasibaigus farmakoterapijai jie atsitiktinai suskirstyti į tris grupes, o stebėjimas truko keturis mėnesius.
Mokslininkai vertino, ar papildomas palaikymas po gydymo pabaigos gali sumažinti svorio ataugimą, palyginti su įprasta priežiūra. Buvo lyginamas palaikymas per įpročių sekimo programėlę, paruošti patiekalai ir standartinė priežiūra be papildomų priemonių.
Po keturių mėnesių įprastos priežiūros grupėje vidutinis kūno masės padidėjimas siekė 10,75 proc. Tuo metu grupėje, kuri naudojosi programėle, vidutinis prieaugis buvo 3,60 proc., o gaunant paruoštus patiekalus 3,58 proc.
Rezultatai rodo, kad abiejose papildomą pagalbą gavusiose grupėse svoris didėjo maždaug tris kartus mažiau nei įprastos priežiūros grupėje. Skirtumai tarp programėlės ir paruoštų patiekalų pagal svorį buvo minimalūs, todėl vienos strategijos išskirti kaip aiškiai pranašesnės nepavyko.
Ką tai reiškia pacientams?
Tyrime taip pat vertinta mitybos kokybė, savijautos įsivertinimas, rekomendacijų laikymasis ir pasitenkinimas suteiktu palaikymu. Ryškiausias skirtumas tarp grupių matytas būtent kūno masės pokyčiuose.
Praktinė žinutė paprasta: laikotarpį po gydymo pabaigos verta planuoti iš anksto. Vieniems labiau tinka nuolatinis įpročių sekimas ir grįžtamasis ryšys, kitiems aiškus valgymų planas, dietologo konsultacijos ar iš anksto paruoštas maistas.
Svarbu ir tai, kad GLP-1 vaistų negalima savarankiškai nutraukti ar keisti dozės. Jei svarstote apie gydymo pabaigą, sprendimą reikėtų aptarti su gydytoju, susitarti dėl svorio stebėjimo ir pagalbos plano, kad jojo efektas būtų kuo mažesnis.
