CP v2

Tag: Literatūra

  • Po Notre-Dame tiltu Paryžiuje atidarytas plūduriuojantis knygynas: 5 000 knygų ir vakarai su DJ

    Po Notre-Dame tiltu Paryžiuje atidarytas plūduriuojantis knygynas: 5 000 knygų ir vakarai su DJ

    Plaustas-knygynas prie Senos

    Paryžiuje, prie pat Notre-Dame katedros, šį mėnesį atidarytas plūduriuojantis knygynas „Nanna“. Jis įrengtas baržoje Quai de Montebello krantinėje ir, organizatorių teigimu, čia veiks artimiausius dešimt metų.

    Sumanymas išsiskiria ne tik vieta, bet ir formatu: tai savitarnos knygų erdvė, kur lankytojai gali laisvai vartyti leidinius ir pasiimti juos skaityti. Kūrėjai pabrėžia, kad knygos skolinamos be įsipareigojimo jas grąžinti.

    5 000 knygų be kasos

    Baržoje sukaupta daugiau nei 5 000 knygų, suskirstytų pagal temas ir žanrus. Kolekcijoje daug dėmesio skiriama moterų autorėms, tačiau čia taip pat galima rasti prancūzų literatūros klasikos, pasaulio literatūros, poezijos ir dramos.

    Lankytojai gali ne tik pasiimti patikusią knygą, bet ir palikti savo atsineštų leidinių. Taip kuriama nuolat kintanti lentyna, kurioje pasiūla priklauso ir nuo pačių skaitytojų.

    „Senos upė visada buvo didžiulis įkvėpimo šaltinis menininkams ir poetams. Todėl atrodė visiškai natūralu literatūrinę baržą įkurdinti ant vandens“, – sakė vienas projekto įkūrėjų Nicolas Laugero Lasserre.

    Vakare knygynas virsta klubu

    Dieną „Nanna“ veikia kaip rami skaitymo ir knygų mainų vieta, o vakare keičia ritmą. Organizatoriai skelbia, kad baržoje vyks DJ pasirodymai, literatūriniai renginiai, susitikimai su autoriais, taip pat veiks baras.

    Toks modelis atliepia platesnę tendenciją, kai knygynai ir bibliotekos Europoje vis dažniau tampa daugiafunkcėmis bendruomenių erdvėmis. Jos konkuruoja ne tik knygų pasirinkimu, bet ir patirtimi, kuri skatina užsukti net tuos, kurie paprastai knygynuose neužsibūna.

    Knygynams Prancūzijoje – sudėtingas metas

    „Nanna“ startuoja tuo metu, kai Prancūzijos knygynų sektorius susiduria su spaudimu: auga veiklos kaštai, stiprėja internetinės prekybos konkurencija, o daliai mažų knygynų vis sunkiau išlaikyti stabilų lankytojų srautą.

    Centre national du Livre duomenimis, 2025 metais Prancūzijoje pirmą kartą per pastarąjį laiką užsidarė daugiau knygynų, nei atsidarė: fiksuotos 85 uždarymo ir 83 atidarymo atvejai. Todėl naujos, netradicinės iniciatyvos Paryžiuje vertinamos ir kaip bandymas pritraukti skaitytojus naujais būdais.

    „Tai suteikia vilties, nes gali paskatinti daugiau žmonių įsitraukti į knygas ir literatūrą“, – sakė atidarymo savaitę apsilankiusi vizualioji menininkė Aurore Chevalier.

  • Ar žmogaus parašytos knygos taps retenybe? Olga Tokarczuk pasisakymai apie DI kelia diskusiją

    Skaitmeninių įrankių banga keičia leidybą, o generatyvaus DI galimybės per kelerius metus tapo kasdienybe ir rašytojams, ir leidykloms. Kartu stiprėja klausimas, ar netrukus atsiras aiškus skirtumas tarp kūrybos, kuri gimsta iš žmogaus vaizduotės, ir tekstų, kuriuos sugeneruoja modeliai.

    Diskusiją įkaitino Nobelio literatūros premijos laureatės Olgos Tokarczuk pasisakymai konferencijoje Poznanėje. Ji kalbėjo apie tai, kad naudojasi pažangiu kalbos modeliu kaip kūrybinio mąstymo plėtimo įrankiu ir jam pateikia idėjas analizei.

    „Esu įsigijusi pažangiausią vieno kalbos modelio versiją ir kartais būnu nuoširdžiai nustebusi, kaip jis praplečia akiratį ir pagilina kūrybinį mąstymą. Dažnai tiesiog duodu mašinai idėją analizei ir klausiu: brangioji, kaip galėtume tai gražiai išplėtoti?“, – sakė Olga Tokarczuk.

    Šie žodžiai socialiniuose tinkluose sulaukė kritikos, nes daliai skaitytojų DI kūryboje siejasi su autentiškumo praradimu. Netrukus rašytoja paskelbė paaiškinimą, pabrėždama, kad jos tekstai nėra rašomi DI, o technologijas ji traktuoja kaip pagalbinę priemonę informacijos paieškai.

    „Nė vienas mano tekstas, taip pat ir romanas, kuris pasirodys šių metų rudenį, nebuvo parašytas pasitelkiant dirbtinį intelektą, išskyrus jo naudojimą kaip greitesnės informacijos paieškos įrankį“, – teigė Olga Tokarczuk.

    Leidybos rinkoje DI įrankiai jau naudojami redagavimo, santraukų, anotacijų ir vertimų darbams spartinti, tačiau kūrybinė autorystė išlieka jautriausia sritis. Daugelyje šalių vis dažniau keliami klausimai dėl skaidrumo, kai tekstui ar jo dalims kurti pasitelkiami generavimo modeliai, ir dėl to, kaip tai turėtų būti atskleidžiama skaitytojui.

    Autentiškumo dilema literatūroje nėra vien techninė. Skaitytojui svarbi ne tik siužeto kokybė ar stiliaus „sklandumas“, bet ir ryšys, kurį sukuria autoriaus patirtis, vertybės ir atsakomybė už parašytą tekstą.

    Kai DI sugeneruoti kūriniai tampa vis labiau panašūs į žmogaus rašyseną, gali atsirasti poreikis aiškesniam žymėjimui ir leidybos standartams. Tokia praktika padėtų apsaugoti skaitytojo teisę žinoti, kokiu būdu sukurtas kūrinys, o tuo pačiu išlaikyti pasitikėjimą literatūros lauku.

  • Tarptautinis Booker prizas atiteko Taivanui: Yáng Shuāng-zǐ romanas ir Lin King vertimas

    Tarptautinis Booker prizas atiteko Taivanui: Yáng Shuāng-zǐ romanas ir Lin King vertimas

    Istorinis romanas apie kolonijinį Taivaną

    2026 metais Tarptautinį Booker prizą pelnė taivanietė rašytoja Yáng Shuāng-zǐ ir vertėja Lin King už romaną „Taiwan Travelogue“. Kūrinys – istorinis pasakojimas, nukeliantis į 1930-uosius, kai Taivanas buvo Japonijos okupuotas.

    Komisija pabrėžė, kad knyga vienu metu veikia ir kaip romantiška istorija, ir kaip įžvalgi pokolonijinė proza. Pasak vertintojų, tai pasakojimas apie kalbą, galią ir tai, kaip vertimas gali pakeisti santykį tarp žmonių bei kultūrų.

    Ką pasakoja „Taiwan Travelogue“

    Romane žaidžiama kelionių memuarų forma: pasakotoja pristatoma kaip japonų novelistė, keliaujanti po Taivaną kulinariniu maršrutu. Kelionės fone ryškėja sudėtingi jos santykiai su vietine vertėja, kuri tampa ne tik gide, bet ir tarpininke tarp skirtingų pasaulių.

    Žiuri dėmesį patraukė tai, kaip knygoje atskleidžiama komunikacijos kaina, kai susiduria skirtingos kalbos ir nelygiavertės galios. Vertėja Lin King įvertinta už tai, kad vertimu į anglų kalbą suteikė kūriniui papildomą sluoksnį, padedantį skaitytojui pajusti potekstes.

    Premija, vertimas ir platesnis kontekstas

    Tarptautinis Booker prizas teikiamas už į anglų kalbą išverstą grožinę literatūrą, o prizinis fondas dalijamas autoriui ir vertėjui. Šįkart 57 000 eurų atiteko Yáng Shuāng-zǐ ir Lin King.

    Organizatoriai nuolat akcentuoja, kad apdovanojimas skirtas didinti kitomis kalbomis parašytos grožinės literatūros matomumą Jungtinėje Karalystėje ir įvertinti vertėjų darbą, kuris dažnai lieka šešėlyje. Šis laimėjimas taip pat išryškina augantį susidomėjimą Rytų Azijos istorijomis, kur asmeninės patirtys persipina su kolonijiniu palikimu.

    Pati Yáng Shuāng-zǐ yra pasakojusi, kad rašydama siekė išnarplioti sudėtingas Taivano kolonijinio laikotarpio aplinkybes. Autorė kuria ne tik prozą, bet ir esė, mangą bei vaizdo žaidimų scenarijus, o „Taiwan Travelogue“ tapo pirmuoju jos kūriniu, išverstu į anglų kalbą.

    „Tyrimai apie keliones ir maistą mano gyvenimą pakeitė dviem akivaizdžiais būdais: mano santaupos sumažėjo, o svoris padidėjo“, – sakė Yáng Shuāng-zǐ.

    Knyga pirmą kartą išleista 2020 metais originalo kalba, o pastaraisiais metais jos tarptautinė sklaida augo: leidybos teisės parduotos daugelyje rinkų. Tai rodo, kad vertimai tampa nebe nišiniu reiškiniu, o svarbia pasaulinės leidybos grandimi, padedančia literatūrai keliauti greičiau nei bet kada anksčiau.

  • Tarptautinės „Booker“ premijos 2026 metų trumpasis sąrašas: nuo kolonijinio Taivano iki nacių kino

    Tarptautinės „Booker“ premijos 2026 metų trumpasis sąrašas: nuo kolonijinio Taivano iki nacių kino

    Kas pateko į trumpąjį sąrašą

    Tarptautinės „Booker“ premijos 2026 metų nugalėtojas bus paskelbtas jau šią savaitę, o komisija pristatė šešių knygų trumpąjį sąrašą. Tai vertimų į anglų kalbą konkursas, į kurį atrenkami Jungtinėje Karalystėje arba Airijoje išleisti kūriniai.

    Pagrindinis prizas siekia 57 000 eurų, o jis dalijamas autoriui ir vertėjui. Kiekvienam į trumpąjį sąrašą patekusiam autoriui ir vertėjui taip pat numatyta beveik 3 000 eurų išmoka.

    Komisijos pirmininkė, rašytoja Natasha Brown teigė, kad atrinktos knygos „fiksuoja praėjusio šimtmečio akimirkas ir skamba istorijos aidu“. Pasak jos, iš naujo perskaičius kūrinius atsivėrė „viltis, įžvalgos ir degantis žmogiškumas“.

    Šių metų sąraše dominuoja moterys: penkios iš šešių atrinktų autorių yra moterys, taip pat moterys yra keturios iš šešių vertėjų. Knygos parašytos penkiomis skirtingomis kalbomis, o autoriai ir vertėjai kartu atstovauja aštuonioms tautybėms.

    Temos: istorija, tapatybė, valdžia

    Trumpasis sąrašas išsiskiria plačia geografija ir skirtingomis istorinėmis patirtimis: nuo 1930-ųjų kolonijinio Taivano iki propagandos formuojamų nacių Vokietijos kino studijų. Knygose daug dėmesio skiriama tapatybei, prievartai, atminčiai ir galios santykiams, tačiau kartu ieškoma ir žmogiško artumo.

    Tarptautinės „Booker“ premijos kontekste tai atliepia pastarųjų metų tendenciją stiprinti vertimų matomumą anglakalbėje rinkoje. Komisijos pasirinkimai dažnai tampa orientyru leidėjams ir skaitytojams, ieškantiems literatūros, kuri peržengia nacionalines ribas.

    Šeši kūriniai ir jų siužetai

    Taiwan Travelogue, Yáng Shuāng-zǐ, vertė Lin King, nukelia į 1930-uosius Taivaną, kai sala buvo Japonijos valdžioje. Romane pasakojama apie japonų rašytoją ir jos taivanietę vertėją, keliaujančias po salą, o istorijos centre atsiskleidžia jų artumas ir kolonijinio gyvenimo įtampa.

    She Who Remains, Rene Karabash, vertė Izidora Angel, vyksta nykstančioje Albanijos bendruomenėje, kur gyvenimą reguliuoja Kanun kodeksas. Pagrindinė veikėja, 33 metų Bekija, bandydama išvengti priverstinės santuokos pasirenka tapti vadinamąja prisiekusia mergele ir socialiai pereiti į vyro vaidmenį.

    The Witch, Marie NDiaye, vertė Jordan Stump, iš naujo iškelia 1996 metais prancūziškai publikuotą romaną apie Lucie, save laikančią vidutine ragana, įstrigusią slegiančioje santuokoje. Kūrinyje susipina kasdienybė, sapniškumas ir nerimas, o motinystė ir moteriškumas paverčiami centrine pasakojimo ašimi.

    The Nights Are Quiet In Tehran, Shida Bazyar, vertė Ruth Martin, pradeda pasakojimą Irano revoliucijos 1979 metais fone ir aprėpia keturis dešimtmečius. Knyga sudėliota iš keturių dalių, kurias pasakoja skirtingi vienos šeimos nariai, patiriantys tremtį, pasipriešinimą ir laisvės ilgesį.

    The Director, Daniel Kehlmann, vertė Ross Benjamin, pasitelkia 1930-ųjų Europą ir kino pasaulį, kai naciams perėmus valdžią režisierius G. W. Pabstas mėgina išsigelbėti bėgdamas į Holivudą. Tačiau Kalifornijoje jis nebeatrodo kaip žvaigždė, o romanas tyrinėja kūrėjo kompromisus, meno ir valdžios sandorius bei iliuzijų kainą.

    On Earth As It Is Beneath, Ana Paula Maia, vertė Padma Viswanathan, vyksta atokioje kolonijoje, pastatytoje vietoje, kur anksčiau buvo kankinami ir žudomi pavergti žmonės. Artėjant kalėjimo pabaigai paleidžiamas naujas siaubas: per pilnatį kaliniai išleidžiami, prižiūrėtojai ginkluojami, o prasideda medžioklė.

    Nugalėtojas bus paskelbtas gegužės 19 dieną per ceremoniją Londone, Tate Modern erdvėje. Tarptautinė „Booker“ premija laikoma vienu svarbiausių apdovanojimų, padedančių vertėjams ir autoriams pasiekti platesnę auditoriją.

  • Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė ir prancūzų kultūra: ką atskleis paskaita Čiurlionio namuose

    1930-ųjų pavasarį Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė pirmąjį laišką rašytojui ir Nobelio literatūros premijos laureatui Romainui Rollandui pasirašė „Nepažįstamoji“. Tuo metu ji jam buvo mažai žinoma autorė su įsimintina pavarde, o Rollandas domėjosi Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu ir jo kūrybos recepcija Europoje.

    Šis, platesnei auditorijai menkiau pažįstamas, Čiurlionienės ryšys su prancūzų kultūra, literatūra ir to meto intelektualų tinklais tampa aktualus minint jos 140-ąsias gimimo metines. Lietuvių kultūros istorijoje ji dažnai prisimenama kaip rašytoja, pedagogė ir visuomenės veikėja, tačiau jos tarptautiniai kontaktai ir prancūziškasis kontekstas iki šiol aptariami rečiau.

    Paskaita Vilniuje ir monografijos įžvalgos

    Gegužės 14 dieną 18 valandą M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje (Savičiaus g. 11) vyks vieša paskaita, kurią skaitys monografijos apie Sofiją Čiurlionienę-Kymantaitę autorė dr. Nida Gaidauskienė. Renginyje žadama nuosekliai parodyti, kaip Čiurlionienė susipažino su prancūzų literatūra, kokie autoriai formavo jos skaitymo ir idėjų lauką bei kaip mezgėsi pažintys su Prancūzijos kultūros žmonėmis.

    Paskaitoje numatoma aptarti ir tai, ką Čiurlionienei reiškė Paryžius: ne tik kaip simbolinis Europos kultūros centras, bet ir kaip asmeninių siekių bei profesinių galimybių erdvė. Prancūzų kalbos mokėjimas anuomet dažnai tapdavo raktu į tarptautinius leidinius, korespondenciją, renginius ir platesnę idėjų apytaką, o tai ypač svarbu vertinant aktyvių XX amžiaus pradžios Lietuvos visuomenininkių veiklos mastą.

    Tarptautiniai ryšiai ir pripažinimas

    Organizatoriai primena, kad Čiurlionienės indėlis matomas ne vien literatūroje ar pedagogikoje: ji dalyvavo tarptautiniuose susitikimuose ir atstovavo Lietuvą platesniuose forumuose, tarp jų ir Tautų Sąjungos bei moterų organizacijų veiklose. Tokia veikla buvo svarbi kuriant jaunos valstybės kultūrinį matomumą ir stiprinant ryšius su Vakarų Europa.

    Tarp jos tarptautinio pripažinimo ženklų minimas vardinis „Société des Gens de Lettres“ atminimo medalis. Šis faktas išryškina, kad Čiurlionienės veikla buvo pastebima ir už Lietuvos ribų, o jos kultūriniai ryšiai turėjo konkretų, institucijomis paremtą atgarsį.

    Muzikinė programos dalis

    Renginio programoje numatyta ir muzika: pianistas, tarptautinių konkursų laureatas Joris Sodeika skambins Claude Debussy ir M. K. Čiurlionio kūrinius. Toks derinys organiškai pratęs paskaitos temą, leisdamas sugretinti prancūzų modernizmo ir lietuvių simbolizmo muzikines nuotaikas.

    Paskaita ir koncertinė dalis kviečia į Čiurlionienės pasaulį pažvelgti ne vien per biografijos faktus, bet ir per kultūrinių ryšių audinį, kuriame susitinka literatūra, diplomatija, visuomeninė veikla ir muzika. Tai proga iš arčiau suprasti, kaip asmeninės iniciatyvos ir kalbų mokėjimas galėjo atverti Lietuvai duris į Europos kultūros lauką.