Tag: Literatūrinės premijos

  • Kan. Stanislovas Krumpliauskas pelnė 2026 metų Felikso Jakubausko premiją: įvertinta kūryba ir vertybės

    Kan. Stanislovas Krumpliauskas pelnė 2026 metų Felikso Jakubausko premiją: įvertinta kūryba ir vertybės

    2026 metais kan. Stanislovui Krumpliauskui skirta literatūrinė Felikso Jakubausko premija. Sprendimas priimtas įvertinus jo autentišką kūrybą, kuria nuosekliai puoselėjamos dvasinės ir pilietinės vertybės bei stiprinama bendruomeniškumo kultūra.

    Kandidatūrą premijai pateikė asociacija „Mintija“, akcentavusi dvasininko indėlį į Zarasų krašto kultūrinį ir dvasinį gyvenimą. Asociacijos vertinimu, jo tekstai kultūrinėje ir religinėje spaudoje išsiskiria kalbos jautrumu ir gebėjimu aktualiai kalbėti apie tikėjimą, žmogaus vidinį gyvenimą ir bendruomenės vertybes.

    Kas ir už ką įvertinta?

    Premija skirta už literatūrinės kūrybos kultūrinę ir švietėjišką vertę, taip pat už dvasinių ir pilietinių nuostatų puoselėjimą. Vertinant pabrėžtas ir platesnis kontekstas: reikšmingas indėlis į Utenos regiono atminties, Zarasų krašto istorijos ir Lietuvos katalikybės puoselėjimą.

    Rekomendacijas kandidatūrai parengė UAB „Anykštos redakcija“ ir UAB „Utenos Indra“. Galutinį sprendimą, Zarasų rajono savivaldybės tarybos Kultūros ir meno premijų komisijai rekomendavus, priėmė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Biografija ir tarnystės kelias

    Kan. Stanislovas Krumpliauskas gimė Zarasų krašte, Ciciliškių kaime, kilęs iš bajoriškos Krumplevskių giminės. 1974 metais Panevėžyje jis įšventintas kunigu, vėliau tarnavo Biržų, Kupiškio, Papilio ir Anykščių parapijose.

    Nuo 2012 metų jis yra Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas ir Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos administratorius. Ši ilgalaikė tarnystė dažnai minima kaip viena priežasčių, kodėl jo tekstuose ryškiai atsispindi vietos žmonių patirtys ir bendruomenės atmintis.

    Knygos ir ankstesni įvertinimai

    Už veiklą ir kūrybą kan. S. Krumpliauskas yra pelnęs ne vieną įvertinimą: 2015 metais jam suteiktas Dusetų krašto garbės piliečio vardas, 2023 metais – Zarasų krašto garbės piliečio vardas. 2021 metais įteikta Dominyko Bukonto premija, o 2025 metais jis apdovanotas Emilijos Pliaterytės atminimo medaliu.

    Kartu su literate Giedre Mičiūniene jis parengė ir išleido knygas „Žmogaus rankos daro stebuklus“ (2021 metais), „Dusetų Švč. Trejybės parapijos šimtmečiai“ (2021 metais), „Kunigas – žmogus“ (2022 metais), „Laiškai – dvasinis lobynas“ (2024 metais) ir „Duotybės“ (2025 metais).

    Asociacija „Mintija“ pabrėžia, kad ši kūryba glaudžiai susijusi su Zarasų krašto kultūrinio identiteto stiprinimu, pagarba vietos istorijai, žmonėms ir tradicijoms. Knygose ir publikacijose įamžinamos Dusetų ir aplinkinių vietovių bendruomenės patirtys, kultūrinė atmintis ir dvasinės vertybės.

    Premijos skyrimas laikomas ir reikšmingu dėmesiu regioninei kultūrai, kai vietos istorijos, parapijų metraščiai ir asmeninės bendruomenių patirtys tampa ne tik atminties saugojimu, bet ir gyvu švietėjišku pasakojimu. Šis žanras Lietuvoje išlieka svarbus, nes padeda užfiksuoti mažesnių miestų ir kaimų istoriją bei perduoti ją platesniam skaitytojų ratui.

    Laureatui linkima stiprios sveikatos ir kūrybinės energijos, o jo darbai, pasak teikėjų, ir toliau išliks svarbiu šaltiniu Zarasų krašto kultūrinei atminčiai ir bendruomenių savivokai.

  • Vytautui Kazielai skirta Jono Aisčio literatūrinė premija: įvertinta knyga Juodi išbaidyti žvėrys

    Vytautui Kazielai skirta Jono Aisčio literatūrinė premija: įvertinta knyga Juodi išbaidyti žvėrys

    Tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris renginyje Kaišiadorių rajono savivaldybėje paskelbtas Jono Aisčio literatūrinės premijos laureatas. 2026 metais apdovanojimas atiteko uteniškiui poetui Vytautui Kazielai.

    Jono Aisčio literatūrinę premiją 2004 metais įsteigė Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba. Ji skiriama už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą, taip pat už aistiškos dvasios puoselėjimą šiuolaikinėje literatūroje.

    Premijai svarstomos per pastaruosius dvejus metus pasirodžiusios poezijos, prozos, eseistikos ir literatūros mokslo knygos. Toks laikotarpis leidžia komisijai vertinti ne vien momentinį populiarumą, o kūrinio brandą ir jo vietą bendrame literatūros lauke.

    Šiemet Vytautas Kaziela įvertintas už eilėraščių knygą „Juodi išbaidyti žvėrys“, kurią 2025 metais Vilniuje išleido leidykla „Slinktys“. Komisija pabrėžė ir autoriaus kūryboje nuosekliai puoselėjamą aistiškos lyrikos tradiciją, kurioje svarbi santūri emocija, vidinė įtampa ir ryšys su lietuviškos poezijos klasika.

    Apdovanojimą poetui įteikė Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna ir premijos skyrimo komisijos pirmininkė, Savivaldybės tarybos narė Ieva Mažulienė. Jono Aisčio premija kasmet tampa ir proga priminti paties Aisčio kūrybos aktualumą bei įvardyti autorius, kurie klasikines poetines nuostatas pratęsia šiuolaikiniu balsu.

    Vytautas Kaziela Lietuvos literatūroje vertinamas kaip nuosekliai kuriantis poetas, kurio darbai ne kartą sulaukė nacionalinių ir regioninių apdovanojimų. Tarp jų minimos Kazio Umbraso literatūrinės premijos, Antano Miškinio premija, Utenos rajono meno ir kultūros premija, Antano Baranausko literatūrinė premija, o 2024 metais autorius tapo Poezijos pavasario laureatu.

    Literatūrinės premijos regionuose pastaraisiais metais vis dažniau siejamos ne tik su apdovanojimo ceremonija, bet ir su platesne kultūros sklaida. Jos skatina susitikimus su autoriais, skaitymus bibliotekose, mokyklose ir festivaliuose, todėl apdovanojimas tampa ilgiau trunkančiu dialogu su skaitytojais, o ne vien simboliniu įvertinimu.

  • Bitės premija šiemet atitenka Nijolei Marytei Šerniūtei: įvertintas romanas „Julijonas Vilkas“

    Panevėžio rajono savivaldybės skiriama Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija 2026 metais atiteks prozininkei Nijolei Marytei Šerniūtei. Laureate ji tapo už 2025 metais išleistą romaną „Julijonas Vilkas“, kuriuo komisija įvertino autorės pasakojimo brandą ir literatūrinę įtaigą.

    Premijos įteikimo šventė vyks Puziniškio dvarelyje Panevėžio rajone, kur gimė rašytoja ir visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Renginys numatytas gegužės 25 dieną, o N. M. Šerniūtė taps 38-ąja šios premijos laureate.

    Už ką skiriama premija

    Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija skiriama autoriui už per pastaruosius dvejus metus išleistą knygą. Esminiai kriterijai siejami su menišku Lietuvos žmogaus gyvenimo vaizdavimu, moralinių ir dvasinių klausimų kėlimu bei humanistinių idėjų tęstinumu.

    Šių metų laureatę išrinko komisija balsų dauguma, įvertinusi kandidatūras, kurias tradiciškai teikia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Tokia atrankos schema leidžia suderinti nacionalinį literatūros lauko matymą su regiono kultūrinėmis iniciatyvomis.

    „Julijonas Vilkas“: istorija ir atmintis

    Komisijos dėmesį patraukęs romanas „Julijonas Vilkas“ kalba apie XX amžiaus istorinių lūžių patirtis ir jų paliekamus pėdsakus asmens bei bendruomenės gyvenime. Kūrinys aktualizuoja okupacijos, pasipriešinimo ir tremties temas, tačiau pasakojimą remia ne vien faktų registravimas, o žmogaus pasirinkimų ir vertybių drama.

    Literatūriniame lauke pastaraisiais metais ryškėja tendencija istorines patirtis pasakoti per intymią, šeimos ar vieno žmogaus perspektyvą, o ne per didžiąsias istorines schemas. „Julijonas Vilkas“ į šią kryptį įsilieja autentiška kalba ir dėmesiu kasdienybės detalei, kuri dažnai tampa raktu į platesnę atminties ir tapatybės temą.

    Daugiau nei keturi dešimtmečiai tradicijos

    Premija Panevėžio rajone įsteigta 1983 metais, siekiant puoselėti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimą ir skatinti humanistines, pilietiškas literatūros kryptis. Per daugiau nei keturis dešimtmečius apdovanojimas tapo vienu ryškiausių regioninių literatūrinių įvykių, nuosekliai primenančių, kad reikšminga kultūra kuriama ne tik didmiesčiuose.

    Šių metų sprendimas apdovanoti N. M. Šerniūtę rodo, kad premija išlieka jautri kūriniams, kurie jungia literatūrinę kokybę, istorinės atminties refleksiją ir vertybinį stuburą. Tokie kūriniai dažnai tampa tiltu tarp kartų ir kvietimu į atsakingą pokalbį apie tai, kas mus suformavo.

  • Pirmoji Rolando Rastausko premija: kas gali siūlyti kandidatus ir iki kada laukiama paraiškų

    Palangos miesto savivaldybė kartu su Lietuvos rašytojų sąjunga paskelbė kvietimą teikti kandidatus pirmajai Rolando Rastausko vardo literatūrinei premijai. Premija įsteigta 2025 metais ir bus skiriama konkurso būdu lietuvių autoriui už per pastaruosius dvejus pasibaigusius kalendorinius metus išleistus kūrinius.

    Premija skiriama prozininkui, eseistui, dramaturgui arba poetui, kurio tekstuose išsiskiria graži, elegantiška kalba ir atviras, nuoširdus požiūris į pasaulį bei jo kultūrų įvairovę. Taip pat gali būti vertinami kūriniai, skirti Rolando Rastausko asmenybei ir kūrybai.

    Kandidatus premijai gali siūlyti tik juridiniai asmenys: mokslo, švietimo ir kultūros institucijos, knygų leidyklos, kūrybinės asociacijos ir kitos organizacijos. Paraiškos Lietuvos rašytojų sąjungai priimamos iki 2026 metų birželio 15 dienos.

    Teikiant kandidatūrą prašoma pateikti kandidato gyvenimo ir veiklos aprašymą, aiškiai nurodant knygą ar knygas, už kurias siūloma skirti premiją. Taip pat būtina viena rekomendacija iš profesionalaus literatūros kritiko arba atitinkamų kultūros, mokslo ir studijų institucijų, asociacijų ar organizacijų.

    Organizatoriai nurodo, kad kartu turi būti pateikti trys kandidato knygų egzemplioriai ir jų elektroninė versija. Premijos laureatui numatytas diplomas ir 5 000 eurų piniginė premija, kurią skiria Palangos miesto savivaldybė.

    Premija bus įteikiama kasmet minint Rolando Rastausko gimimo dieną, spalio 13 dieną. Nuostatuose taip pat numatyta, kad tam pačiam autoriui premija pakartotinai gali būti skiriama tik praėjus penkeriems kalendoriniams metams nuo ankstesnio apdovanojimo, o po autoriaus mirties premija neskiriama.

    Premijos konkursą organizuoja Lietuvos rašytojų sąjunga, o bendrasteigėjai yra Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos rašytojų sąjunga. Detalius reikalavimus ir pateikimo tvarką organizatoriai skelbia savo oficialiuose dokumentuose ir komunikacijoje.