CP v2

Tag: Litgrid

  • 330 kV linijos Ignalinos AE–Utena rekonstrukcija Zarasų rajone: kaip ir iki kada teikti pasiūlymus

    Zarasų rajono savivaldybėje pradedamas visuomenės informavimas apie numatomą inžinerinių tinklų projektą – 330 kV elektros oro linijos Ignalinos AE–Utena rekonstravimą. Projektą inicijuoja „Litgrid“, o projektinius pasiūlymus rengia UAB „Energetikos projektavimo institutas“.

    Numatoma statybos rūšis – esamo statinio rekonstravimas, todėl darbai daugiausia bus susiję su esamos infrastruktūros atnaujinimu ir pritaikymu eksploatacijos bei patikimumo reikalavimams. Skelbiama, kad projektas apima Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje esančius ruožus, kuriuose yra žemės ūkio, miškų ūkio ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių paskirties sklypai.

    Kur susipažinti su pasiūlymais?

    Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti Kaune, Islandijos plente 67, darbo dienomis nuo 7.30 iki 16.30 valandos. Savivaldybės informacijoje taip pat nurodyta, kad pateikiamos pagrindinės projekto dalys, įskaitant bendrąją, sklypo plano ir architektūrinę dalis.

    Gyventojams ir suinteresuotiems asmenims svarbu įvertinti, ar planuojami sprendiniai gali turėti įtakos žemės naudojimui, privažiavimui, servitutams ar apsaugos zonoms. Elektros oro linijoms taikomi specialieji žemės naudojimo reikalavimai, todėl praktikoje dažniausiai aktualūs klausimai susiję su darbų organizavimu ir apribojimais greta linijos.

    Kaip pateikti pasiūlymus?

    Pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų galima teikti raštu arba elektroniniu paštu projektuotojui. Terminas pasiūlymams pateikti nurodytas iki 2026 metų birželio 22 dienos.

    Projektuotojo įgaliotu asmeniu įvardijamas Algis Virbalas, taip pat pateikiami kontaktiniai duomenys, kuriais gyventojai gali kreiptis dėl informacijos ir dokumentų peržiūros. Praktikoje rekomenduojama pasiūlymuose aiškiai nurodyti konkretų vietos ruožą ar situaciją, kuri kelia klausimų, ir pridėti motyvus ar faktines aplinkybes.

    Kada vyks viešasis susirinkimas?

    Viešasis susirinkimas vyks nuotoliniu būdu 2026 metų birželio 22 dieną 16.10 valandos. Savivaldybė nurodo, kad prisijungus prašoma pateikti vardą, pavardę ir kontaktą, kad dalyvis būtų įtrauktas į viešojo susirinkimo dalyvių sąrašą.

    Toks nuotolinis formatas pastaraisiais metais taikomas vis dažniau, nes leidžia dalyvauti platesniam gyventojų ratui, ypač kai projektai apima dideles teritorijas ir kelias gyvenamąsias vietoves. Vis dėlto gyventojams svarbu pasiruošti iš anksto, peržiūrėti projektinius dokumentus ir susiformuluoti klausimus dėl sprendinių, darbų etapų bei galimos įtakos aplinkai ir sklypų naudojimui.

  • 330 kV linijos Ignalinos AE–Utena rekonstrukcija Visagine: kur susipažinti ir iki kada teikti pastabas

    330 kV linijos Ignalinos AE–Utena rekonstrukcija Visagine: kur susipažinti ir iki kada teikti pastabas

    Koks projektas planuojamas?

    Visagino savivaldybės teritorijoje pradedamas visuomenės informavimas apie numatomą 330 kV elektros oro linijos Ignalinos AE–Utena rekonstravimo projektą. Darbų tikslas – atnaujinti esamą aukštos įtampos infrastruktūrą, užtikrinant patikimesnį perdavimą ir ilgesnį tinklo tarnavimo laiką.

    Projekto užsakovas – AB „Litgrid“. Pagal pateiktą informaciją, numatoma statybos rūšis yra statinio rekonstravimas, o ne naujos linijos tiesimas, todėl vertinama esama trasa ir jos elementų modernizavimas.

    Kur vyks darbai ir kas rengia pasiūlymus?

    Projektas apima 330 kV elektros oro liniją Ignalinos AE–Utena, esančią Visagino savivaldybės teritorijoje. Nurodoma, kad darbai siejami su konkrečiais žemės sklypais ir koordinatėmis, o teritorijų naudojimo paskirtys įvairios – nuo susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių iki miškų ūkio bei pramonės ir sandėliavimo teritorijų.

    Projektinius pasiūlymus parengė UAB „Energetikos projektavimo institutas“. Projekto įgaliotas atstovas nurodomas Algis Virbalas, o gyventojai ir suinteresuotos institucijos kviečiami teikti pastabas dėl sprendinių, jų poveikio aplinkai ir kaimynystei.

    Kaip susipažinti ir kada teikti pastabas?

    Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti Kaune, Islandijos pl. 67, darbo dienomis nuo 7.30 iki 16.30 valandos. Taip pat numatyta galimybė peržiūrėti projektinę medžiagą nuotoliniu būdu, tačiau publikacijoje pateiktos internetinės nuorodos šiame tekste nėra skelbiamos.

    Pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų galima teikti raštu UAB „Energetikos projektavimo institutas“, Islandijos pl. 67, LT-49171, Kaunas, taip pat elektroniniu paštu projekto įgaliotam atstovui. Pasiūlymus galima teikti iki 2026 metų birželio 23 dienos.

    Viešasis susirinkimas numatytas 2026 metų birželio 23 dieną 15.00 valandą ir vyks nuotoliniu būdu. Organizatoriai prašo prisijungus nurodyti vardą, pavardę bei kontaktus, kad dalyvis būtų įtrauktas į susirinkimo dalyvių sąrašą.

    Tokie projektai paprastai yra svarbūs ne tik energetikos sektoriui, bet ir vietos bendruomenėms, nes aukštos įtampos linijų rekonstrukcija gali reikšti laikinus ribojimus darbų zonoje, technikos judėjimą ir trumpalaikius nepatogumus. Viešas derinimo etapas skirtas tam, kad pastabos būtų įvertintos dar iki galutinių sprendinių tvirtinimo.

    Informacija apie projektą ir vizualinė medžiaga pateikiama Visagino savivaldybės administracijos skelbime. Dėl konkrečių sprendinių, terminų ir projektinių brėžinių apimties rekomenduojama kreiptis į nurodytus projekto rengėjus.

  • „Litgrid“ 330 kV linijos Ignalinos AE–Utena rekonstrukcija: pradėta atranka dėl poveikio aplinkai

    „Litgrid“ 330 kV linijos Ignalinos AE–Utena rekonstrukcija: pradėta atranka dėl poveikio aplinkai

    Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, susijusią su AB „Litgrid“ planuojama 330 kV elektros perdavimo oro linijos Ignalinos AE–Utena rekonstrukcija. Atrankos dokumentus parengė UAB „Corpi“.

    Planuojama ūkinė veikla numatyta Utenos, Zarasų ir Ignalinos rajonų bei Visagino savivaldybės teritorijose. Rekonstruojamos linijos trasos ilgis siekia apie 64,21 kilometro.

    Ką reiškia atranka dėl PAV?

    Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra procedūra, kurios metu vertinama, ar planuojamai veiklai privalomas pilnas poveikio aplinkai vertinimas. Tokia atranka dažnai taikoma didelės apimties infrastruktūros projektams, kai poveikis gali priklausyti nuo darbų apimties, vietovės jautrumo ir taikomų aplinkosauginių priemonių.

    Elektros perdavimo linijų rekonstrukcija paprastai apima esamų atramų, laidų ar kitų elementų atnaujinimą bei darbų organizavimą taip, kad būtų užtikrintas sistemos patikimumas. Kartu vertinama, ar darbai gali turėti reikšmingą poveikį kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, triukšmui ar gyventojų interesams konkrečiose vietovėse.

    Kur ir kada galima teikti pasiūlymus?

    Informacijos paskelbimo data Aplinkos apsaugos agentūroje yra 2026 metų gegužės 12 dieną. Nuo kitos darbo dienos skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas, per kurį visuomenė gali teikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir, jei aktualu, dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo.

    Pasiūlymai teikiami Aplinkos apsaugos agentūrai nurodytais kontaktais. Agentūra taip pat skelbs priimtą atrankos išvadą, o jei atrankos informacija bus tikslinama ar pildoma, visuomenei bus pateikta ir atnaujinta medžiaga susipažinti.

    Kodėl tai aktualu regionui?

    330 kV perdavimo tinklas yra viena svarbiausių elektros sistemos dalių, todėl linijų rekonstrukcija paprastai siejama su patikimumo didinimu ir gedimų rizikos mažinimu. Tokie projektai taip pat vertinami platesniame energetikos modernizavimo kontekste, kai prioritetu tampa saugus sistemos darbas ir stabilus elektros perdavimas.

    Visagino savivaldybės administracija nurodo, kad informacija ir vizualinė medžiaga pateikiama visuomenei susipažinti, o suinteresuoti gyventojai kviečiami aktyviai dalyvauti procedūroje ir teikti argumentuotus pasiūlymus nustatytais terminais.

  • Ignalinos AE–Utena 330 kV linijos rekonstrukcija: ką žinoti gyventojams ir kaip teikti pastabas

    Ignalinos AE–Utena 330 kV linijos rekonstrukcija: ką žinoti gyventojams ir kaip teikti pastabas

    Kas planuojama rekonstruoti?

    Aplinkos apsaugos agentūra 2026 metų gegužės 12 dieną paskelbė informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, susijusią su AB „Litgrid“ planuojama ūkine veikla. Ji apima 330 kV elektros perdavimo oro linijos Ignalinos AE–Utena rekonstravimą.

    Pagal pateiktą informaciją planuojamos rekonstruoti linijos trasa driekiasi per Utenos rajono, Zarasų rajono, Ignalinos rajono savivaldybių ir Visagino savivaldybės teritorijas. Nurodomas trasos ilgis siekia apie 64,21 kilometro.

    Kam skirta atranka dėl PAV?

    Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra procedūra, kuria nustatoma, ar konkrečiai planuojamai veiklai privalomas pilnas poveikio aplinkai vertinimas. Toks vertinimas paprastai siejamas su galimu poveikiu kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, triukšmui, vizualinei aplinkai ir kitais aspektais, kurie aktualūs linijiniams infrastruktūros objektams.

    Elektros perdavimo tinklo rekonstravimas dažniausiai reiškia esamos infrastruktūros atnaujinimą, tačiau praktikoje darbai gali apimti atramų keitimą, atskirų ruožų pertvarkymą ar technologinių sprendinių modernizavimą. Dėl to suinteresuota visuomenė turi galimybę susipažinti su atrankos dokumentais ir pateikti motyvuotas pastabas.

    Kaip ir per kiek laiko teikti pasiūlymus?

    Pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir dėl to, ar planuojamai ūkinei veiklai turėtų būti taikomas poveikio aplinkai vertinimas, galima teikti Aplinkos apsaugos agentūrai. Pasiūlymai priimami per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos, terminą pradedant skaičiuoti kitą darbo dieną po paskelbimo.

    Pasiūlymai teikiami raštu Aplinkos apsaugos agentūrai adresu A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, taip pat el. paštu aaa@gamta.lt arba telefonu +370 682 92653. Teikiant pastabas rekomenduojama aiškiai nurodyti, kuri dokumento ar planuojamos veiklos dalis kelia klausimų, ir pateikti argumentus, kuo remiantis siūloma atlikti papildomą vertinimą ar patikslinimus.

    Priėmus atrankos išvadą, ji ir, kai taikoma, papildyta atrankos informacija bus paskelbta Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje. Pasiūlymus pateikusiems visuomenės atstovams agentūra praneša raštu, kaip pateiktos pastabos įvertintos priimant sprendimą.

    „Kuo konkrečiau suformuluotos pastabos, tuo lengviau įvertinti, ar planuojamai veiklai reikia papildomų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros atstovas.

  • Ukmergės rajone atnaujinamas 110 kV tinklų apsaugos zonų planas: kas keisis sklypų savininkams

    Energetikos ministerijai pateiktas tvirtinti Aukštos įtampos 110 kV elektros perdavimo tinklų, esančių Ukmergės rajono savivaldybėje, apsaugos zonų teritorijų plano dalies pakeitimo planas. Dokumentu tikslinami sprendiniai, susiję su infrastruktūros apsauga ir specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

    Plano iniciatorius yra „Litgrid“ AB, o plano rengėjas – VĮ Registrų centras. Pakeitimai rengiami vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu bei Energetikos ministro patvirtinta apsaugos zonų planų rengimo ir tvirtinimo tvarka.

    Koks pakeitimo tikslas?

    Pagrindinis tikslas – papildyti planą nurodant kitus inžinerinės infrastruktūros objektus, reikalingus elektros perdavimo tinklų veikimui užtikrinti. Konkrečiai kalbama apie elektroninių ryšių tinklų ir elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, kurie aptarnauja arba lydi elektros perdavimo linijas.

    Tokiems objektams plane numatoma nustatyti apsaugos zonas. Praktikoje tai reiškia aiškiau apibrėžtas teritorijas, kuriose gali galioti papildomi apribojimai statybai, kasinėjimo darbams, želdinių sodinimui ar kitiems veiksmams, galintiems paveikti tinklų saugą ir patikimumą.

    Ką verta žinoti žemės savininkams?

    Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paprastai įsigalioja tada, kai apsaugos zonos yra nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruojamos. Tokie apribojimai dažniausiai yra susiję ne su nuosavybės teise, o su leidžiamų veiklų apimtimi konkrečioje teritorijos dalyje.

    Jei sklypas patenka į atnaujinamą apsaugos zoną, aktualiausia iš anksto įsivertinti planuojamus darbus ir suderinimo poreikį, ypač prieš statybas ar gilesnius žemės darbus. Atnaujintas planas taip pat gali padėti išvengti situacijų, kai infrastruktūra aptinkama jau pradėjus darbus.

    Gyventojams ir verslui, kurie Ukmergės rajone planuoja naujas statybas, sklypų padalijimą ar kitus projektus, tokie pakeitimai svarbūs ir dėl projektavimo terminų. Kuo tiksliau pažymėtos apsaugos zonos, tuo paprasčiau įvertinti rizikas ir iš anksto numatyti reikalingus derinimus.

  • Marijampolėje atnaujinama melioracija: kas keisis ūkininkams ir kur jau vyksta remonto darbai

    Marijampolėje atnaujinama melioracija: kas keisis ūkininkams ir kur jau vyksta remonto darbai

    Marijampolės savivaldybėje tęsiamas melioracijos sistemų atnaujinimas, skirtas geresniam perteklinio vandens nuvedimui ir dirvožemio apsaugai. Savivaldybė teigia, kad tvarkinga melioracija tiesiogiai prisideda prie stabilesnių derlių ir mažesnės užmirkimo rizikos po intensyvių liūčių.

    Atliekamus ir planuojamus darbus apžiūrėjo savivaldybės vicemeras Artūras Visockis kartu su Savivaldybės tarybos aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komiteto nariais bei Žemės ūkio skyriaus specialistais. Pasak savivaldybės, prioritetas teikiamas labiausiai nusidėvėjusioms atkarpoms, kuriose gedimai labiausiai veikia aplinkines žemes ir infrastruktūrą.

    „Melioracijos infrastruktūra dažnai lieka nepastebėta, tačiau jos svarba – milžiniška. Tvarkingi grioviai ir drenažo sistemos reiškia ne tik geresnes sąlygas ūkininkams, bet ir saugesnę, tvaresnę aplinką visiems gyventojams“, – sakė Artūras Visockis.

    Vienas didžiausių šiuo metu vykdomų projektų susijęs su Gausbalės (Sausbalės) upelio S-1 ir S-1a melioracijos griovių bei jų statinių remontu Mokolų kadastro vietovėje. Čia tvarkoma beveik 5 kilometrai griovių, atnaujinamos 52 drenažo žiotys, remontuojamos pralaidos, valomos sąnašos ir šalinama sumedėjusi augmenija.

    Tokie darbai paprastai apima ne tik griovių valymą, bet ir nuolydžių atkūrimą bei šlaitų sutvirtinimą, kad vanduo nutekėtų tolygiai ir neskatintų erozijos. Savivaldybė pabrėžia, kad būtent užnešti grioviai ir pažeistos pralaidos dažniausiai tampa lokalių užliejimų priežastimi, ypač po staigių kritulių.

    Padažinės upelio ruože jau atlikti paruošiamieji darbai, tačiau fiksuotas invazinis Sosnovskio barštis. Dėl šio ruožo svarbos planuojamai teritorijų plėtrai numatyta parengti viso baseino griovių techninį projektą ir dar šiemet pradėti remonto darbus, kad sprendimai būtų suderinti visame vandens nuvedimo tinkle.

    Atskiras dėmesys skiriamas situacijoms, kai melioracijos statiniai nukenčia vykdant didelės apimties infrastruktūros projektus. Baraginės kadastro vietovėje, kur tiesiamos elektros linijos ir statomos vėjo jėgainės, savivaldybė nurodo, kad sunkiasvorė technika pažeidė vietos kelius ir melioracijos elementus.

    Po savivaldybės pastabų darbų atstatymo imasi ESO, „Litgrid“ ir projektų vystytojai, o remonto darbai finansuojami jų lėšomis. Savivaldybė akcentuoja, kad melioracijos sistemos pažeidimai dažnai atsiskleidžia ne iš karto, todėl svarbus nuoseklus darbų kontrolės ir atsakomybės mechanizmas.

    Tvarkant avarines situacijas Daukšių kadastro vietovėje nustatytas didelio diametro drenažo rinktuvo gedimas, kurį sukėlė į sistemą įaugusios medžių šaknys. Pašalinus susikaupusį vandenį, planuojami rinktuvo perklojimo darbai, kad būtų atkurta vandens pralaida ir sumažėtų užmirkimo rizika.

    Panaši problema, savivaldybės teigimu, jau buvo išspręsta Liudvinavo kadastro vietovėje, kur gedimą taip pat lėmė apleistuose sklypuose suvešėjusi augmenija. Savivaldybė primena, kad melioracijos patikimumui svarbi ne tik viešųjų statinių priežiūra, bet ir tvarkomi privačių sklypų pakraščiai, nes šaknys ir sąnašos yra vieni dažniausių sistemų užsikimšimo veiksnių.

    Ilgalaikėje perspektyvoje melioracijos atnaujinimas tampa vis aktualesnis dėl dažnėjančių intensyvių kritulių epizodų ir didesnių vandens svyravimų. Savivaldybė teigia siekianti, kad investicijos būtų nukreiptos ne tik į pavienius gedimus, bet ir į nuoseklų baseinų sutvarkymą, kai vandens nuvedimas vertinamas kaip vientisa sistema.

  • Istorinis rekordas: Lietuva savaitę elektros poreikį padengė atsinaujinančia energija

    Istorinis rekordas: Lietuva savaitę elektros poreikį padengė atsinaujinančia energija

    Balandžio 20–26 dienomis Lietuva pirmą kartą pasiekė istorinį rezultatą: per savaitę atsinaujinančių išteklių elektrinės pagamino daugiau elektros, nei jos reikėjo šalies vartojimui. Pagrindiniu šuolio varikliu tapo itin išaugusi vėjo elektrinių gamyba, o situacija rinkoje atnešė ir ryškų kainų kritimą.

    Per minėtą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvos „Nord Pool“ zonoje krito iki 36 eurų už megavatvalandę. Tai buvo apie 58 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vidurkis siekė 86 eurus už megavatvalandę, o tokio lygio kainos nematytos nuo praėjusių metų birželio.

    Rinkoje fiksuotos ir neigiamos kainos, kurios paprastai reiškia, kad pasiūla trumpais laikotarpiais viršija paklausą. Neigiamos kainos pasitaikė trečiadienį, šeštadienį ir sekmadienį, o savaitgalį elektra iki nulio ar žemiau kainavo iki penktadalio laiko.

    Kas nulėmė rekordą?

    Vėjo ir saulės elektrinės per savaitę pagamino 206 gigavatvalandes elektros, o kartu su kitais atsinaujinančiais šaltiniais bendras atsinaujinančios energijos kiekis pasiekė 215 gigavatvalandžių. Tuo metu Lietuvos elektros poreikis siekė 210 gigavatvalandžių, tad atsinaujinantys šaltiniai padengė apie 102 proc. paklausos.

    Lyginant su ankstesne savaite, vartojimas buvo maždaug 4 proc. mažesnis. Vis dėlto esminę įtaką padarė gamybos augimas: vėjo elektrinių gamyba šoktelėjo 78 proc. ir pasiekė 151 gigavatvalandę, sudarydama apie 58 proc. visos šalyje pagamintos elektros.

    Saulės elektrinių gamyba augo 19 proc. iki 55 gigavatvalandžių ir sudarė apie 21 proc. Hidroelektrinės pagamino 23 gigavatvalandes, šiluminės elektrinės 18 gigavatvalandžių, o kiti šaltiniai 12 gigavatvalandžių.

    Importas mažėjo, eksportas augo

    Per nagrinėjamą savaitę visos šalies elektrinės pagamino 259 gigavatvalandes, tai yra apie 124 proc. viso poreikio. Tai buvo 43 proc. daugiau nei savaitę prieš tai, kai bendra gamyba siekė 181 gigavatvalandę.

    Importo srautai traukėsi 43 proc. nuo 100 iki 57 gigavatvalandžių. Didžiausia importo dalis atėjo iš Latvijos, mažesnė iš Švedijos, o likusi dalis iš Lenkijos.

    Eksportas tuo pat metu padvigubėjo nuo 52 iki 103 gigavatvalandžių. Daugiausia elektros buvo išvežta į Švediją, taip pat į Latviją ir Lenkiją, o į Švediją Lietuva eksportavo daugiau, nei iš jos importavo.

    Ką tai reiškia vartotojams?

    Tokia savaitė rodo, kaip greitai elektros sistemos balansą gali pakeisti vėjo ir saulės generacija, ypač kai sutampa palankios meteorologinės sąlygos ir mažesnis vartojimas. Trumpalaikėje perspektyvoje tai didina kainų svyravimus, įskaitant laikotarpius, kai kaina biržoje artėja prie nulio ar tampa neigiama.

    Ilgesnėje perspektyvoje rekordai dažniausiai reiškia augantį poreikį lankstumui: tinklų plėtrai, energijos kaupimui, vartojimo valdymui ir eksporto galimybėms. Kai gamyba dažnai viršija vidaus paklausą, gebėjimas efektyviai perduoti energiją per jungtis ir subalansuoti sistemą tampa lemiamu veiksniu tiek kainoms, tiek patikimumui.