CP v2

Tag: Litvakai

  • Palangoje paminėta Šavuot šventė: giesmės sinagogoje ir pažintis su žydų kulinariniu paveldu

    Gegužės 20 dieną Palangoje surengtas renginys, skirtas vienai svarbiausių judaizmo švenčių Šavuot pažinti. Į susitikimą Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje pakvietė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Palangos žydų bendruomene.

    Renginys vyko tęsiant Claims Conference finansuojamą projektą Holokausto atminties ir istorinio teisingumo švietimo programa Lietuvoje 2025–2027 metais. Susitikime dalyvavo muziejininkai, edukatoriai, pedagogai ir miesto bendruomenės nariai.

    Ką reiškia Šavuot?

    Šavuot hebrajų kalboje reiškia savaitės ir minima praėjus lygiai septynioms savaitėms po Pesach. Istoriškai šventė siejama su derliaus ciklu, tačiau jos dvasinė prasmė judaizme yra esminė.

    Ši diena taip pat vadinama Toros dovanojimo laiku, nes tradicija sieja Šavuot su Toros gavimu Sinajaus kalne. Dėl to daugelyje bendruomenių akcentuojamas mokymasis, religinės apeigos ir bendras susitelkimas.

    Muzika, pasakojimai ir skoniai

    Renginio dalyviai klausėsi pasakojimo apie šventės simboliką, istoriją ir šiuolaikines tradicijų interpretacijas, kurį pristatė Natalja Cheifec. Taip pat aptarta, kaip religiniai papročiai išlaiko gyvumą skirtingose šalyse ir bendruomenėse.

    Autentišką atmosferą kūrė Vilniaus sinagogos kantorius Shmuel Yatom, atlikęs tradicines maldos giesmes. Klausytojams tai tapo proga išgirsti liturginės muzikos skambesį ir geriau suprasti religinio ritualo vaidmenį šventėje.

    Neatsiejama Šavuot dalis yra pieniškų patiekalų tradicija, todėl susitikime daug dėmesio skirta kulinariniam paveldui. Degustacijoje pristatyti pieno produktai, o avies sūrių įvairovę dalyviams aprodė „Sūrio kelias“.

    Švietimas ir istorinė atmintis

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie renginiai svarbūs ne tik kaip kultūriniai susitikimai, bet ir kaip ilgalaikio švietimo dalis. Jie padeda stiprinti tarpkultūrinį dialogą, mažinti stereotipus ir kurti gyvą ryšį su Lietuvos daugiakultūre istorija.

    Projektas, kurio kontekste vyko renginys, orientuotas į neformalųjį švietimą Holokausto ir žydų istorijos temomis. Siekiama ugdyti pedagogus ir edukatorius, kurie įgytas žinias perduotų vaikams ir jaunimui, akcentuojant žmogaus teises ir istorinio teisingumo svarbą.

    Holokausto metu buvo sistemingai nužudyta apie 6 000 000 žydų ir milijonai kitų žmonių, todėl istorinės atminties puoselėjimas išlieka jautrus ir būtinas. Pasak organizatorių, nuosekli švietimo veikla ir bendruomenių įsitraukimas yra viena svarbiausių priemonių, padedančių suprasti praeities pamokas ir stiprinti visuomenės atsparumą neapykantai.

  • Krekenavoje atidengta memorialinė lentelė: įamžintas Holokauste nužudytų litvakų atminimas

    Krekenavoje prie buvusio sinagogos pastato atidengta memorialinė lentelė, skirta 1941 metais per Holokaustą nužudytos miestelio žydų bendruomenės atminimui. Ceremonijoje dalyvavo Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius, vietos bendruomenės nariai ir iš užsienio atvykę svečiai.

    Ant pastato pritvirtintoje lentelėje įrašas pateiktas lietuvių, hebrajų ir anglų kalbomis. Toks sprendimas pasirinktas siekiant, kad žinia būtų aiški tiek vietos gyventojams, tiek iš Lietuvos kilusių litvakų palikuonims, gyvenantiems skirtingose šalyse.

    Atminimo ženklą inicijavo ir parėmė iš Johanesburgo atvykęs litvakas Bernardas Seeffas. Pasak savivaldybės, šis sugrįžimas į protėvių miestelį tapo asmenine duokle šeimos istorijai ir pastanga įamžinti Krekenavos žydų bendruomenę, kuri iki Antrojo pasaulinio karo buvo svarbi vietos gyvenimo dalis.

    „Šiandien atidengta lentelė liudija, kad gyvenimas net ir toliausiai išblaškytus kraštiečius parveda namo. Tegul šis atminimas mums visiems primena: jokia tragedija nepajėgi ištrinti bendrystės dvasios, kuri čia gyvavo šimtmečius“, – sakė rajono meras Antanas Pocius.

    B. Seeffo šeimos ryšys su Krekenava siekia tėvo Morriso ir dėdės Sydney vaikystę, praleistą šiame miestelyje. Nors šeima į Pietų Afriką emigravo 1929 metais, pasakojimai apie gimtinę, Nevėžio vingius ir vaikystės patirtis, anot svečio, liko šeimos atmintyje kaip stipri tapatybės dalis.

    Svečias taip pat priminė, kad Holokausto tragedija palietė ir jo artimuosius: viena tėvo sesuo su dviem vaikais, negavusi galimybės išvykti, žuvo okupacijos metais. Tokie asmeniniai liudijimai, pasak renginio dalyvių, suteikia atminimo iniciatyvoms papildomos prasmės ir padeda vietos istoriją matyti ne tik per datas, bet ir per konkrečių šeimų likimus.

    Vizito metu pažymėta ir kita šeimos istorijos detalė: B. Seeffo mama, kilusi iš Panevėžio, sulaukė 102 metų ir, pasak artimųjų, iki šiol brangina ryšį su Lietuva. Taip pat pabrėžta, kad ir svečio žmona yra litvakė, kurios šeimos šaknys siekia Kėdainius.

    Panevėžio rajone ir kituose Lietuvos miestuose pastaraisiais metais daugėja iniciatyvų, skirtų žydų paveldui ir Holokausto aukų atminimui: ženklinami buvę sinagogų pastatai, tvarkomos senosios kapinės, rengiami edukaciniai renginiai. Tokie atminimo ženklai padeda tiksliau įvardyti vietos bendruomenių netektis ir stiprina istorinę atsakomybę, kuri svarbi tiek vietos gyventojams, tiek litvakų diasporai.