CP v2

Tag: Liudas Mikalauskas

  • Kazlų Rūdos kultūros centras tapo įrašų studija: unikali akustika pritraukė Grammy lygį

    Kazlų Rūdos kultūros centras šiandien veikia ne tik kaip renginių erdvė ar kino salė, bet ir kaip netikėta profesionalių garso įrašų vieta. Po rekonstrukcijos paaiškėjo, kad didžioji salė turi natūraliai palankią akustiką, leidžiančią įrašyti gyvo garso įspūdį be dirbtinių efektų.

    Kultūros centro direktorius Valdas Andriuškevičius sako, kad mintis apie galimybę įrašinėti gimė dar vykstant remontui. Vis dėlto tada nebuvo aišku, ar salėje neatsiras pernelyg stiprus aidas arba, priešingai, ar garsas nebus pernelyg slopinamas.

    Kaip salė virsta studija

    Baigus darbus ir sustačius kėdes tapo akivaizdu, kad erdvė tinka ne tik koncertams, bet ir įrašams su natūraliu reverberacijos efektu. Kad įrašai būtų kokybiški, teko išspręsti ir praktinius dalykus: garso operatoriui įrašo metu reikia dirbti atskiroje patalpoje, kad girdėtų garsą taip, kaip jį girdi klausytojas salėje.

    Pasak vadovo, šie techniniai sprendimai leido sukurti modelį, kai prireikus koncertinė erdvė greitai pritaikoma įrašams. Jis pabrėžia, kad svarbią dalį sudarė ir finansavimas rekonstrukcijai, prie kurios prisidėjo Kazlų Rūdos savivaldybė bei Vyriausybės investicijų programos lėšos.

    Projektas su Justino Marcinkevičiaus kūryba

    Pradėti įrašų istoriją Kazlų Rūdoje buvo nuspręsta nuo projekto, susijusio su Justino Marcinkevičiaus tekstais. Operos solistas Liudas Mikalauskas siekė įdainuoti dainas, sukurtas pagal poeto eiles, ir taip gimė sumanymas parengti įrašus bei išleisti vinilinę plokštelę ir kompaktinį diską.

    Prie projekto organizavimo prisidėjo Prienų biblioteka, nes Prienai yra Justino Marcinkevičiaus gimtasis kraštas, o Prienų rajono savivaldybė įsigijo dalį vinilinės plokštelės tiražo reprezentacinėms reikmėms. Tokia partnerystė padėjo užtikrinti, kad idėja neliktų vien kūrybiniu sumanymu.

    Į Kazlų Rūdą atvyko „Baltic Mobile Recordings“

    Vienu svarbiausių šios istorijos akcentų tapo tai, kad įrašams buvo pasitelkta mobili studija „Baltic Mobile Recordings“. Kultūros centro vadovo teigimu, ši komanda yra pelniusi Grammy apdovanojimą už klasikinės muzikos įrašus, o jų darbų geografija siejasi su aukščiausio lygio orkestrų ir teatrų projektais.

    V. Andriuškevičius sako, kad garso režisieriai atvyko, įvertino salę praktiškai ir liko patenkinti jos skambesiu. Tokie įvertinimai, anot jo, rodo, kad mažesnių miestų infrastruktūra gali tapti konkurencinga, jei turi tinkamas akustines savybes ir paruoštą techninį pagrindą.

    Kitas kultūros centro privalumas – iš pagrindų atnaujintas fortepijonas. Pasak vadovo, instrumentu jau grojo žinomi pianistai, o tai leidžia drąsiau planuoti ne tik koncertus, bet ir aukštesnio lygio įrašus su akustiniu instrumentu.

    Vinilinės plokštelės pristatymas Kazlų Rūdos kultūros centre numatytas rugsėjo 22 dieną. Tą vakarą dainos turėtų skambėti gyvai, koncertuos Liudas Mikalauskas ir pianistė Beata Vingraitė, o renginys sutaps ir su tarptautinės Kultūros dienos minėjimu bei tarptautinio Rimvydo Žigaičio menų festivalio uždarymu.

  • Jonavoje Joninių slėnyje skambėjo tarptautinis chorų ir šokių festivalis „Čia mes laimingi“

    Jonavoje Joninių slėnyje skambėjo tarptautinis chorų ir šokių festivalis „Čia mes laimingi“

    Gegužės 30 dieną Jonavoje, Joninių slėnyje, surengtas keturioliktasis tarptautinis chorinės muzikos ir liaudies šokių festivalis „Čia mes laimingi“. Nuo popietės čia skambėjo chorų kūriniai, keitėsi šokių programos, o renginys sutraukė tiek vietos gyventojus, tiek svečius iš kitų miestų.

    Festivalio pradžią tradiciškai pažymėjo dalyvių eisena nuo Jonavos arenos iki Joninių slėnio. Žiūrovus pasitiko Jonavos kultūros centro simbolis jonvabalis Liucijonas, renginį vedė Liudas Mikalauskas, o šventišką toną eisenai ir atidarymui suteikė Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas“, diriguojamas Martyno Bražo.

    Šių metų programoje ryškiai išsiskyrė užsienio kolektyvai, atnešę skirtingų tradicijų ir skambesio spalvų. Scenoje pasirodė Ukrainos vaikų choras „Gloria“, Čekijos folkloro ansamblis „Lučinka“ ir Latvijos mišrus choras „Nāc līdzās!“, kurių pasirodymai pabrėžė festivalio tarptautiškumą ir kultūrinį dialogą.

    Renginio metu dalyvius ir žiūrovus sveikino Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Festivalio žinutė rėmėsi bendrystės idėja, o pavadinimas „Čia mes laimingi“ tapo ne tik šūkiu, bet ir aiškiai juntama renginio nuotaika viso vakaro metu.

    Be svečių iš užsienio, Joninių slėnyje pasirodė ir gausus būrys Lietuvos chorų bei liaudiškų šokių kolektyvų iš įvairių šalies miestų, tarp jų iš Ukmergės, Kėdainių, Kauno rajono, Vilniaus, Panevėžio, Kupiškio, Kaišiadorių ir kitur. Programoje chorinės muzikos numerius nuolat keitė šokio pasirodymai, todėl žiūrovai galėjo matyti skirtingų regionų tradicijas ir sceninę interpretaciją.

    Finaliniu akcentu tapo visų festivalio dalyvių kartu atlikta daina „Mūsų dienos kaip šventė“. Organizatoriai padėkojo kolektyvams, vadovams ir žiūrovams, o Jonavos publika palydėjo pasirodymus ilgais aplodismentais, palikdama aiškią žinutę, kad šis renginys mieste tapo laukiamu kultūriniu susitikimu.

    Festivalį organizavo Jonavos kultūros centras, pabrėždamas tęstinumą ir norą kasmet stiprinti chorinės muzikos bei liaudies šokių tradicijas. Joninių slėnis, jau seniai tapęs didžiųjų Jonavos renginių erdve, ir šįkart patvirtino savo vaidmenį kaip vieta, kur susitinka skirtingos kartos, miestai ir šalys.