Tag: Liuteinas

  • Mažai kalorijų, bet stipri galia: gydytojai pataria vasarą dažniau valgyti cukinijas

    Cukinija vasarą dažnai atsiduria lėkštėje ne be priežasties: ji turi labai daug vandens, todėl yra lengva, sultinga ir tinka karščiams. Dėl mažo kaloringumo ji gali padidinti patiekalo tūrį, todėl sotumo jausmas atsiranda greičiau, nors energinės vertės pridedama nedaug.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad cukinija naudinga ne vien dėl vandens kiekio. Joje yra kalio, kuris svarbus raumenų darbui ir skysčių pusiausvyrai, taip pat vitamino C ir įvairių augalinių junginių, siejamų su antioksidacine apsauga.

    Ypatingo dėmesio cukinija sulaukia kalbant apie akis, nes jos išorinėse dalyse aptinkama karotenoidų, tarp jų liuteino ir zeaksantino. Šios medžiagos kaupiamos tinklainėje, ypač geltonojoje dėmėje, kuri svarbi ryškiam, detaliam matymui ir skaitymui.

    „Liuteinas ir zeaksantinas veikia kaip natūralūs šviesos filtrai ir padeda mažinti oksidacinį stresą akyje“, – aiškina gydytojai, vertinantys mitybos reikšmę regos funkcijoms.

    Tai aktualu žmonėms, kurie daug laiko praleidžia prie ekranų, vairuoja sutemus ar dirba ryškiai apšviestose patalpose. Nors vienas produktas nepakeis akių ligų gydymo, kasdienė mityba gali prisidėti prie reikalingų medžiagų gavimo su maistu.

    Dar viena svarbi detalė – paruošimo būdas. Tyrimai rodo, kad trumpa terminė apdorojimo trukmė padeda geriau išlaikyti tekstūrą, spalvą ir dalį jautresnių medžiagų, o kai kuriais atvejais trumpas kepinimas su nedideliu riebalų kiekiu gali pagerinti kai kurių junginių pasisavinimą.

    Kadangi liuteinas ir zeaksantinas geriau įsisavinami kartu su riebalais, cukiniją verta trumpai apkepti su trupučiu alyvuogių aliejaus, grilinti ar kepti orkaitėje. Geriausiai tinka jaunos, tvirtos cukinijos su plona odele, o sūdyti rekomenduojama tik gaminimo pabaigoje, kad daržovė neišleistų per daug vandens.

    Ilgas troškinimas ar virimas cukiniją greitai paverčia vandeninga mase, todėl ji praranda malonią struktūrą ir gali praskiesti padažus. Dėl to praktiškiausia rinktis greitus būdus: trumpą kepimą keptuvėje, garinimą ar kepimą aukštesnėje temperatūroje.

    Cukinija gali tapti ir lengvesne alternatyva garnyrams, kurie paprastai turi daugiau kalorijų, pavyzdžiui, ryžiams ar makaronams. Plonomis juostelėmis supjaustyta cukinija trumpai pašildoma keptuvėje, o tada derinama su pomidorų padažu, pesto, jogurtu, žolelėmis ar baltymų šaltiniais.

    Vis dėlto medikai pabrėžia, kad tai nėra gydymo priemonė ir ji nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų ar specializuotos papildų terapijos. Tačiau kaip kasdienis daržovių pasirinkimas cukinija gali būti paprastas būdas praturtinti mitybą ir vasarą valgyti lengviau.

  • Avokadas ar graikiniai riešutai: mokslas parodė, kas iš tiesų geriau smegenims

    Diskusija, kas labiau naudinga smegenų veiklai, avokadas ar graikiniai riešutai, turi aiškų atsakymą: abu produktai vertingi, tačiau skirtingais mechanizmais. Naujausių mitybos tyrimų apžvalgos rodo, kad ryškesni ir nuoseklesni ilgalaikiai duomenys dažniau siejami su graikiniais riešutais.

    Kaip avokadas veikia smegenis?

    Avokadas vertinamas dėl mononesočiųjų riebalų, skaidulų, kalio, folio rūgšties ir antioksidantų, kurie prisideda prie širdies ir kraujagyslių sveikatos. Tai svarbu ir smegenims, nes gera kraujotaka bei palankesni cholesterolio rodikliai siejami su mažesne kognityvinių sutrikimų rizika.

    Ypatingas avokado junginys yra liuteinas, karotenoidas, aptinkamas ir akių, ir smegenų audiniuose. Kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose pastebėta, kad reguliariai vartojant avokadą gali padidėti liuteino kiekis organizme ir pagerėti tam tikri dėmesio bei informacijos apdorojimo rodikliai, ypač žmonėms, kurių mityboje anksčiau trūko karotenoidų.

    Avokade taip pat yra glutationo, antioksidanto, padedančio mažinti oksidacinį stresą. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vienas produktas pats savaime nepakeičia bendros mitybos kokybės ir gyvenimo būdo, kurie daro didžiausią įtaką smegenų senėjimui.

    Kuo išsiskiria graikiniai riešutai?

    Graikiniai riešutai laikomi vienu geriausių augalinių omega-3 šaltinių, nes juose gausu alfa-linoleno rūgšties. Kartu su polifenoliais ir vitaminu E tai sudaro derinį, siejamą su mažesniu uždegimu ir oksidaciniu stresu, o būtent šie procesai dažnai minimi kaip svarbūs kognityvinio silpnėjimo veiksniai.

    Mokslinėje literatūroje dažniau aptinkama duomenų, kad reguliariai vartojant riešutus, įskaitant graikinius, gerėja kai kurie atminties ir pažinimo rodikliai, o ilgalaikėse stebėjimo studijose tai siejama su mažesne demencijos rizika. Svarbu tai, kad tokie ryšiai paprastai išlieka net įvertinus kitus gyvenimo būdo veiksnius, nors priežasties ir pasekmės klausimas visada reikalauja atsargumo.

    „Žvelgiant į tyrimų visumą, graikiniai riešutai turi nuoseklesnių ir ilgalaikių įrodymų, siejamų su apsauga nuo kognityvinio senėjimo ir uždegimo mažinimu“, – sakė dietologė ir mitybos specialistė Tayiba Moghal.

    Kiek ir kaip vartoti kasdien?

    Dažniausiai rekomenduojama porcija yra nedidelė sauja graikinių riešutų per dieną, maždaug 30–50 gramų. Tai patogus kiekis, kuris leidžia gauti naudingų riebalų, bet neperkrauna raciono papildomomis kalorijomis.

    Avokado atveju praktiška orientacija yra maždaug pusė avokado per dieną, ypač jei jis pakeičia mažiau palankius riebalų šaltinius. Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai abu produktai įtraukiami į subalansuotą mitybą, kurioje gausu daržovių, ankštinių ir žuvies arba kitų omega-3 šaltinių.