Tag: Liuteinas

  • Saldžiosios bulvės ar morkos: kuri oranžinė daržovė naudingesnė akims?

    Akims svarbu ne tik laikas prie ekranų ar akinių stiprumas – regėjimą ilgainiui gali palaikyti ir kasdienė mityba. Tarp dažniausiai minimų produktų išsiskiria dvi oranžinės daržovės: morkos ir saldžiosios bulvės.

    „EatingWell“ apžvalgoje dietologai ir gydytoja oftalmologė aiškina, kad abi daržovės turi regėjimui naudingų medžiagų, tačiau jų „profiliai“ šiek tiek skiriasi. Todėl vienos aiškios nugalėtojos čia nėra.

    Tiek morkos, tiek saldžiosios bulvės yra turtingos beta karoteno – augalinio junginio, kurį organizmas paverčia vitaminu A. Šis vitaminas svarbus ragenai ir padeda akims prisitaikyti prie prastesnio apšvietimo.

    Skirtumai atsiranda kalbant apie kitas medžiagas: saldžiosios bulvės išsiskiria vitaminu C, o morkos – liuteinu, kuris siejamas su papildoma tinklainės apsauga.

    Kuo akims naudingos saldžiosios bulvės

    Saldžiosios bulvės, kaip ir morkos, ryškią spalvą gauna dėl karotenoidų. Jos ypač gausios beta karoteno, o organizmui tai – svarbus vitamino A šaltinis.

    Be vitamino A, saldžiosios bulvės suteikia ir vitamino C, kuris veikia kaip antioksidantas. Straipsnyje pabrėžiama, kad antioksidantai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir taip mažinti su amžiumi siejamų akių pažeidimų riziką.

    Kuo išsiskiria morkos

    Morkos seniai turi „daržovės akims“ reputaciją, ir tai pagrįsta ne vien beta karotenu. Oftalmologė Dagny Zhu pabrėžia, kad morkose yra ir liuteino.

    Liuteinas – antioksidantas, kurio daugiausia randama geltonojoje dėmėje (makuloje), atsakingoje už ryškų centrinį matymą. Straipsnyje jis apibūdinamas kaip savotiški „vidiniai akiniai nuo saulės“, galintys filtruoti dalį žalingos mėlynos šviesos ir saugoti tinklainę.

    Kartu akcentuojama, kad vien morkų „padauginimas“ nepavers regėjimo geresniu nei įprasta, jei žmogus jau gauna pakankamai vitamino A su maistu.

    Kurią rinktis ir kaip valgyti, kad nauda būtų didesnė

    Gydytojos vertinimu, tiek morkos, tiek saldžiosios bulvės yra puikūs pasirinkimai – tiesiog jos suteikia kiek skirtingas medžiagas. Saldžiosiose bulvėse daugiau vitamino C ir šiek tiek daugiau beta karoteno, o morkose – patikimas liuteino šaltinis.

    Svarbus niuansas – vitaminas A yra tirpus riebaluose, todėl jo įsisavinimui padeda riebalų šaltinis. Pavyzdžiui, tiek morkas, tiek saldžiąsias bulves verta derinti su alyvuogių aliejumi ar kitais riebalais.

    Galiausiai siūloma orientuotis į įvairovę: valgyti skirtingų spalvų daržoves, o ne ieškoti vieno „geriausio“ produkto. Papildomai akims naudingi gali būti ir tamsiai žali lapiniai augalai bei riebi žuvis.

    Be mitybos, straipsnyje primenami ir kasdieniai įpročiai: darant pertraukas nuo ekranų galima taikyti 20-20-20 taisyklę (kas 20 minučių 20 sekundžių pažiūrėti į tolį), o lauke – rinktis akinius su 100 proc. UV apsauga.

  • Moliūgas ar saldžioji bulvė: kuris pasirinkimas suteikia daugiau antioksidantų?

    Vėsesniu metų laiku ant stalo dažniau atsiduria moliūgai ir saldžiosios bulvės – abi daržovės vertinamos ne tik dėl skonio, bet ir dėl naudingų antioksidantų. Tačiau kuri iš jų iš tiesų suteikia didesnį antioksidantų „užtaisą“?

    Kaip rašo „EatingWell“, tiek moliūgai, tiek saldžiosios bulvės yra turtingi skaidulų ir įvairių augalinių junginių. Dietistai pabrėžia, kad oranžinės spalvos produktai, tarp jų ir šios daržovės, dažnai pasižymi didesniu beta karoteno kiekiu.

    Beta karotenas organizme virsta vitaminu A – jis siejamas su regėjimo ir imuninės sistemos funkcijomis, o taip pat įvardijamas kaip svarbus junginys bendrai mitybos kokybei. Be to, abi daržovės suteikia ir kitų mikroelementų, pavyzdžiui, vitamino C bei kalio.

    Praktinis atsakymas, kuri daržovė „laimi“, nėra toks paprastas: skiriasi ne tik kiekiai, bet ir antioksidantų tipai. Todėl renkantis verta galvoti ne apie vieną nugalėtoją, o apie tai, kokių medžiagų norite daugiau savo mityboje.

    Moliūgas: ne tik sriuboms

    Moliūgas dažnai siejamas su dekoracijomis, tačiau mityboje jis gali būti labai universalus – tinka sriuboms, troškiniams, kepiniams ar košėms. Tyrimuose ir maistinės vertės duomenyse akcentuojama, kad trintuose moliūguose yra skaidulų ir geležies, taip pat jie išsiskiria karotenoidais.

    Be beta karoteno, moliūge yra liuteino ir zeaksantino – šie junginiai plačiai minimi kaip svarbūs akių sveikatai. Taip pat moliūguose aptinkami ir kiti antioksidantai, tarp jų – įvairios fenolinės rūgštys bei tokoferoliai.

    Atskirai verta prisiminti moliūgų sėklas: jos papildo racioną baltymais ir skaidulomis, o taip pat yra cinko ir magnio šaltinis. Tad, jei moliūgą valgote su sėklomis ar jas naudojate atskirai, antioksidantų ir kitų maistinių medžiagų „krepšelis“ gali dar praturtėti.

    Saldžiosios bulvės: spalva daug pasako

    Saldžiosios bulvės botaniškai nėra artimos mums įprastoms bulvėms – tai kitos augalų grupės šakniagumbiai. Jos taip pat vertinamos dėl skaidulų, geležies, kalio, o oranžinės veislės yra reikšmingas beta karoteno šaltinis.

    Vienas svarbiausių niuansų – saldžiosios bulvės spalva. Oranžinės spalvos šakniagumbiai paprastai turi daugiau beta karoteno, o violetinės spalvos veislės išsiskiria kitais antioksidantais.

    Violetinės saldžiosios bulvės pasižymi antocianinais – tais pačiais antioksidantais, kurie randami ir kituose tamsiai mėlynos ar violetinės spalvos augaliniuose produktuose. Šie junginiai tyrimuose siejami su įvairiomis galimomis naudingomis sąsajomis sveikatai, taip pat minimas ir galimas priešuždegiminis poveikis, svarbus atsistatymui po fizinio krūvio.

    Kas turi daugiau antioksidantų?

    Dietistai sutaria, kad aiškaus vieno nugalėtojo čia nėra – abi daržovės turtingos antioksidantų, tačiau jų spektras skiriasi. Vis dėlto pabrėžiama, kad saldžiosiose bulvėse vienoje porcijoje gali būti daugiau beta karoteno nei moliūge.

    Tuo metu moliūgas laikomas reikšmingesniu liuteino ir zeaksantino šaltiniu, o valgant sėklas gaunama ir papildomų junginių, pavyzdžiui, vitamino E. Kitaip tariant, saldžiosios bulvės gali „laimėti“ beta karoteno kategorijoje, o moliūgas – įvairovės.

    Jei norite kuo platesnio antioksidantų spektro, paprasčiausia išeitis – įtraukti abu produktus. O renkantis saldžiąsias bulves verta atkreipti dėmesį į spalvą: oranžinės dažniau siejamos su beta karotenu, violetinės – su antocianinais.

  • Gydytojai įvardijo 5 pigius produktus akims: įtraukite į racioną dar šią savaitę

    Gera rega priklauso ne tik nuo amžiaus ar darbo prie ekranų, bet ir nuo kasdienės mitybos. Specialistai primena, kad akims svarbiausios medžiagos yra antioksidantai, omega-3 riebalų rūgštys, cinkas ir kai kurie B grupės vitaminai, o jų galima gauti ir iš nebrangių produktų.

    Didžiausią naudą regėjimui sieja su liuteinu ir zeaksantinu, kurie kaupiasi akies tinklainėje ir padeda filtruoti dalį mėlynos šviesos. Šių medžiagų organizmas nepasigamina, todėl jos turi būti gaunamos su maistu, o geriausia tai daryti nuosekliai, kasdien.

    Špinatai ir kiti žalialapiai

    Vienas paprasčiausių pasirinkimų yra špinatai, ypač šaldyti, nes jie dažnai kainuoja mažiau ir ilgiau išsilaiko. Špinatuose gausu liuteino, o jo pasisavinimą pagerina terminis apdorojimas ir nedidelis riebalų kiekis, pavyzdžiui, šlakelis aliejaus.

    Panašų poveikį gali turėti ir kiti žalialapiai, tačiau esmė ta pati: kuo dažniau racione atsiranda tamsiai žalių daržovių, tuo daugiau apsauginių karotenoidų gauna akys.

    Riebi žuvis, kiaušiniai ir ankštinės

    Konservuotos sardinės yra patogus omega-3 šaltinis, ypač dokozaheksaeno rūgšties, kuri svarbi tinklainės funkcijai. Europos šalių mitybos rekomendacijose dažnai kartojama mintis, kad riebios žuvies verta valgyti reguliariai, o konservai gali būti praktiškas variantas.

    Kiaušiniai išsiskiria tuo, kad juose yra riboflavino, dar vadinamo vitaminu B2, o trynys taip pat suteikia ir karotenoidų. Ankštinės, pavyzdžiui, konservuotos pupelės, yra cinko šaltinis, o šis mikroelementas siejamas su normalia tinklainės veikla ir regos pigmentų apykaita.

    Kukurūzai ir vitaminas C

    Konservuoti saldieji kukurūzai gali papildyti racioną zeaksantinu, kurio taip pat yra geltonuose ir oranžiniuose vaisiuose bei daržovėse. Tuo pačiu specialistai primena ir vitamino C svarbą, nes jis prisideda prie ląstelių apsaugos nuo oksidacinio streso.

    „Kuo įvairesnis jūsų racionas, tuo daugiau skirtingų maistinių medžiagų gaus akys“, – pabrėžia akių sveikatos specialistai, ragindami neapsiriboti vienu produktu.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad mityba nepakeičia regos patikrų, ypač jei vargina akių sausumas, dažni galvos skausmai ar suprastėjęs matymas sutemus. Vis dėlto kasdieniai pasirinkimai, tokie kaip špinatai, sardinės, kukurūzai, kiaušiniai ir pupelės, gali tapti paprasta, prieinama investicija į ilgalaikę akių sveikatą.

  • Geltonieji pomidorai – švelnesni skrandžiui ir naudingi akims: kodėl juos verta valgyti dažniau

    Geltonieji pomidorai – švelnesni skrandžiui ir naudingi akims: kodėl juos verta valgyti dažniau

    Kuo skiriasi nuo raudonųjų?

    Geltonųjų pomidorų skonis dažniausiai būna švelnesnis ir saldesnis, o rūgštumo pojūtis – mažesnis. Tai siejama su mažesniu organinių rūgščių kiekiu, todėl daliai žmonių jie gali būti lengviau toleruojami.

    Dėl šios priežasties geltonieji pomidorai neretai pasirenkami, kai po įprastų pomidorų jaučiamas diskomfortas, pavyzdžiui, rėmuo ar refliukso simptomai. Visgi reakcijos individualios, todėl vieniems tinka, kitiems skirtumo gali ir nebūti.

    Nauda akims ir antioksidantai

    Raudonieji pomidorai labiausiai siejami su likopenu, tačiau geltonieji išsiskiria kitais karotenoidais. Jų spalvą dažnai lemia beta karotenas ir liuteinas – antioksidantai, svarbūs regėjimo funkcijai ir akių apsaugai nuo oksidacinio streso.

    Organizmas beta karoteną gali paversti vitaminu A, kuris prisideda prie normalios odos ir gleivinių būklės bei imuninės sistemos veiklos. Be to, pomidoruose yra ir polifenolių, kurie taip pat siejami su antioksidacine apsauga kasdienėje mityboje.

    Širdžiai, kraujotakai ir kasdieniam balansui

    Pomidorai yra vienas iš kalio šaltinių, o kalis prisideda prie normalios kraujospūdžio kontrolės. Dėl to geltonieji pomidorai, kaip ir kitos pomidorų rūšys, gali būti naudinga subalansuotos mitybos dalis.

    Juose taip pat yra geležies, nors jos kiekiai priklauso nuo veislės ir sunokimo. Praktikoje svarbiausia įvairovė lėkštėje: derinant skirtingų spalvų daržoves paprasčiau gauti platesnį biologiškai aktyvių medžiagų spektrą.

    Geltonieji pomidorai ypač tinka tiems, kurie nori švelnesnio skonio ir ieško alternatyvos įprastoms rūgštesnėms daržovėms. Jie taip pat patogūs norint mažiau kaloringų, daugiau vandens turinčių pasirinkimų, kurie padeda palaikyti įprastą skysčių balansą.

    Norint maksimalios naudos, verta rinktis kuo labiau sunokusius pomidorus, valgyti juos įvairiais pavidalais ir derinti su kokybiškais riebalais, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi. Taip riebaluose tirpūs karotenoidai įsisavinami efektyviau.

  • Mažai kalorijų, bet stipri galia: gydytojai pataria vasarą dažniau valgyti cukinijas

    Cukinija vasarą dažnai atsiduria lėkštėje ne be priežasties: ji turi labai daug vandens, todėl yra lengva, sultinga ir tinka karščiams. Dėl mažo kaloringumo ji gali padidinti patiekalo tūrį, todėl sotumo jausmas atsiranda greičiau, nors energinės vertės pridedama nedaug.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad cukinija naudinga ne vien dėl vandens kiekio. Joje yra kalio, kuris svarbus raumenų darbui ir skysčių pusiausvyrai, taip pat vitamino C ir įvairių augalinių junginių, siejamų su antioksidacine apsauga.

    Ypatingo dėmesio cukinija sulaukia kalbant apie akis, nes jos išorinėse dalyse aptinkama karotenoidų, tarp jų liuteino ir zeaksantino. Šios medžiagos kaupiamos tinklainėje, ypač geltonojoje dėmėje, kuri svarbi ryškiam, detaliam matymui ir skaitymui.

    „Liuteinas ir zeaksantinas veikia kaip natūralūs šviesos filtrai ir padeda mažinti oksidacinį stresą akyje“, – aiškina gydytojai, vertinantys mitybos reikšmę regos funkcijoms.

    Tai aktualu žmonėms, kurie daug laiko praleidžia prie ekranų, vairuoja sutemus ar dirba ryškiai apšviestose patalpose. Nors vienas produktas nepakeis akių ligų gydymo, kasdienė mityba gali prisidėti prie reikalingų medžiagų gavimo su maistu.

    Dar viena svarbi detalė – paruošimo būdas. Tyrimai rodo, kad trumpa terminė apdorojimo trukmė padeda geriau išlaikyti tekstūrą, spalvą ir dalį jautresnių medžiagų, o kai kuriais atvejais trumpas kepinimas su nedideliu riebalų kiekiu gali pagerinti kai kurių junginių pasisavinimą.

    Kadangi liuteinas ir zeaksantinas geriau įsisavinami kartu su riebalais, cukiniją verta trumpai apkepti su trupučiu alyvuogių aliejaus, grilinti ar kepti orkaitėje. Geriausiai tinka jaunos, tvirtos cukinijos su plona odele, o sūdyti rekomenduojama tik gaminimo pabaigoje, kad daržovė neišleistų per daug vandens.

    Ilgas troškinimas ar virimas cukiniją greitai paverčia vandeninga mase, todėl ji praranda malonią struktūrą ir gali praskiesti padažus. Dėl to praktiškiausia rinktis greitus būdus: trumpą kepimą keptuvėje, garinimą ar kepimą aukštesnėje temperatūroje.

    Cukinija gali tapti ir lengvesne alternatyva garnyrams, kurie paprastai turi daugiau kalorijų, pavyzdžiui, ryžiams ar makaronams. Plonomis juostelėmis supjaustyta cukinija trumpai pašildoma keptuvėje, o tada derinama su pomidorų padažu, pesto, jogurtu, žolelėmis ar baltymų šaltiniais.

    Vis dėlto medikai pabrėžia, kad tai nėra gydymo priemonė ir ji nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų ar specializuotos papildų terapijos. Tačiau kaip kasdienis daržovių pasirinkimas cukinija gali būti paprastas būdas praturtinti mitybą ir vasarą valgyti lengviau.

  • Avokadas ar graikiniai riešutai: mokslas parodė, kas iš tiesų geriau smegenims

    Diskusija, kas labiau naudinga smegenų veiklai, avokadas ar graikiniai riešutai, turi aiškų atsakymą: abu produktai vertingi, tačiau skirtingais mechanizmais. Naujausių mitybos tyrimų apžvalgos rodo, kad ryškesni ir nuoseklesni ilgalaikiai duomenys dažniau siejami su graikiniais riešutais.

    Kaip avokadas veikia smegenis?

    Avokadas vertinamas dėl mononesočiųjų riebalų, skaidulų, kalio, folio rūgšties ir antioksidantų, kurie prisideda prie širdies ir kraujagyslių sveikatos. Tai svarbu ir smegenims, nes gera kraujotaka bei palankesni cholesterolio rodikliai siejami su mažesne kognityvinių sutrikimų rizika.

    Ypatingas avokado junginys yra liuteinas, karotenoidas, aptinkamas ir akių, ir smegenų audiniuose. Kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose pastebėta, kad reguliariai vartojant avokadą gali padidėti liuteino kiekis organizme ir pagerėti tam tikri dėmesio bei informacijos apdorojimo rodikliai, ypač žmonėms, kurių mityboje anksčiau trūko karotenoidų.

    Avokade taip pat yra glutationo, antioksidanto, padedančio mažinti oksidacinį stresą. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vienas produktas pats savaime nepakeičia bendros mitybos kokybės ir gyvenimo būdo, kurie daro didžiausią įtaką smegenų senėjimui.

    Kuo išsiskiria graikiniai riešutai?

    Graikiniai riešutai laikomi vienu geriausių augalinių omega-3 šaltinių, nes juose gausu alfa-linoleno rūgšties. Kartu su polifenoliais ir vitaminu E tai sudaro derinį, siejamą su mažesniu uždegimu ir oksidaciniu stresu, o būtent šie procesai dažnai minimi kaip svarbūs kognityvinio silpnėjimo veiksniai.

    Mokslinėje literatūroje dažniau aptinkama duomenų, kad reguliariai vartojant riešutus, įskaitant graikinius, gerėja kai kurie atminties ir pažinimo rodikliai, o ilgalaikėse stebėjimo studijose tai siejama su mažesne demencijos rizika. Svarbu tai, kad tokie ryšiai paprastai išlieka net įvertinus kitus gyvenimo būdo veiksnius, nors priežasties ir pasekmės klausimas visada reikalauja atsargumo.

    „Žvelgiant į tyrimų visumą, graikiniai riešutai turi nuoseklesnių ir ilgalaikių įrodymų, siejamų su apsauga nuo kognityvinio senėjimo ir uždegimo mažinimu“, – sakė dietologė ir mitybos specialistė Tayiba Moghal.

    Kiek ir kaip vartoti kasdien?

    Dažniausiai rekomenduojama porcija yra nedidelė sauja graikinių riešutų per dieną, maždaug 30–50 gramų. Tai patogus kiekis, kuris leidžia gauti naudingų riebalų, bet neperkrauna raciono papildomomis kalorijomis.

    Avokado atveju praktiška orientacija yra maždaug pusė avokado per dieną, ypač jei jis pakeičia mažiau palankius riebalų šaltinius. Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai abu produktai įtraukiami į subalansuotą mitybą, kurioje gausu daržovių, ankštinių ir žuvies arba kitų omega-3 šaltinių.