Tag: Lizdavietės

  • Mokslininkai atskleidė: čiurliai kasmet grįžta į tą patį lizdą, o karštis kelia naują grėsmę

    Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad čiurliai pasižymi išskirtiniu prisirišimu prie konkrečios lizdavietės: dauguma paukščių kasmet sugrįžta į tą pačią vietą net po tūkstančių kilometrų migracijos. Tyrėjai pabrėžia, kad ši elgsena daro lizdaviečių apsaugą miestuose ir miesteliuose ypač svarbią.

    Tyrimas, kurį atliko Karališkoji paukščių apsaugos draugija, rėmėsi ilgalaikiais stebėjimais vienoje Pietvakarių Anglijos vietovėje. 15 metų trukusio darbo metu buvo stebimi šimtai lizdų, o suaugę paukščiai žymimi žiedais, kad būtų galima tiksliai sekti jų sugrįžimus.

    Duomenys parodė, kad apie 94 proc. stebėtų čiurlių kasmet grįždavo į tą patį lizdą, kuriame perėjo ankstesniais metais. Tuo metu poros stabilumas buvo mažesnis: maždaug 59 proc. paukščių kitą sezoną perėjo su tuo pačiu partneriu.

    Prie lizdų įrengtos kameros fiksavo ir konfliktus: dėl teisės užimti lizdavietę paukščiai neretai susiremia, ypač kai tinkamų angų pastatuose mažėja. Tokia konkurencija sustiprėja renovuojant senus namus, keičiant stogus ar šiltinant fasadus, kai užsandarinami plyšiai ir ertmės.

    „Pirmą kartą galėjome dokumentiškai patvirtinti, kokia stipri yra čiurlių ištikimybė būtent lizdavietei. Tai dar kartą parodo, kad tokias vietas būtina saugoti mūsų miestuose ir kaimuose“, – sakė Karališkosios paukščių apsaugos draugijos tyrėjas Malcolmas Burgessas.

    Jungtinėje Karalystėje čiurliai įtraukti į rūšių, kurioms reikalinga sustiprinta apsauga, sąrašus, o jų populiacija nuo 1995 metais, kaip skelbia gamtosaugininkai, smuko maždaug 70 proc. Viena svarbiausių priežasčių siejama su lizdaviečių praradimu, kai pastatai sandarinami ar pertvarkomi nepaliekant ertmių paukščiams.

    Reaguodama į problemą, Škotija nuo šių metų įpareigojo naujų namų statyboje numatyti specialius sprendimus čiurliams, pavyzdžiui, integruotus lizdavietės tipo blokelius. Tuo tarpu Anglijoje analogiškas reikalavimas kol kas nėra įtvirtintas nacionaliniu mastu, nors tokio sprendimo kaina, kaip nurodoma viešai, siekia apie 40 eurų už vienetą.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje nuskambėjo ir praktiniai pavyzdžiai, kaip sprendimai daromi po visuomenės spaudimo. Vienu atveju infrastruktūros valdytojas po gyventojų protestų atnaujino uždarytas angas viaduke, kad čiurliai galėtų sugrįžti į įprastas vietas.

    Tyrėjai ir savanorių grupės atkreipia dėmesį į dar vieną riziką, kuri stiprėja dėl klimato kaitos: karščio bangas perėjimo metu. Kai lizdavietės įkaista, jaunikliai gali perkaisti ir iškristi iš lizdo, o ant žemės atsidūrę čiurliai dažnai nebegali patys pakilti.

    „Svarbiausias veiksnys šiemet bus tai, kiek jauniklių neteksime dėl itin aukštos temperatūros lizduose. Tai nauja rimta problema šiai rūšiai“, – sakė čiurlių apsaugos iniciatyvų koordinatorius Nickas Brownas.

    Gamtosaugininkai pabrėžia, kad situaciją gali pagerinti paprasti, bet nuoseklūs sprendimai: planuojant renovacijas palikti ar įrengti saugias lizdavietes, o karščių metu gyventojams būti atidiems, jei šalia namų randama nusilpusių jauniklių. Kuo daugiau miestai prisitaikys prie laukinių rūšių poreikių, tuo didesnė tikimybė, kad čiurliai išliks įprasta vasaros dangaus dalimi.

  • Gandras prie namų ne šiaip sau: senosios prietaros ir mokslas paaiškina, ką tai iš tiesų reiškia

    Gandras prie namų ne šiaip sau: senosios prietaros ir mokslas paaiškina, ką tai iš tiesų reiškia

    Gandras šalia namų daugeliui vis dar asocijuojasi su gera lemtimi, šeimos pagausėjimu ir namų saugumu. Tačiau paukščio pasirinkimas krautis lizdą konkrečioje vietoje turi ir labai žemiškų priežasčių – nuo maisto gausos iki saugių atramų lizdui.

    Lietuvoje baltasis gandras yra įprastas perintis paukštis, dažniausiai įsikuriantis atvirose vietovėse, kur netoliese yra pievų, dirbamų laukų ar šlapynių. Tokios buveinės reiškia, kad aplink lengva rasti varliagyvių, vabzdžių, smulkių graužikų ir kitų grobio rūšių, kuriomis gandrai maitina jauniklius.

    Kas slypi už prietarų

    Tautosakoje gandro lizdas ant stogo ar šalia sodybos dažnai laikomas geru ženklu, siejamu su santarve ir klestėjimu. Tradiciškai tikėta ir tuo, kad ten, kur gandrai peri, rečiau nutinka nelaimių, o namai tarsi tampa išskirtinai globojami.

    Šios interpretacijos dažnai atsirado iš paprastos kasdienės patirties: gandrai renkasi ramesnes, mažiau trikdomas vietas, o tai paprastai sutampa su tvarkingomis, gyvenamomis sodybomis. Be to, kasmet sugrįžtantys paukščiai stiprina tęstinumo jausmą – atrodo, kad vieta yra stabili ir saugi.

    Ką sako gamtosaugininkai

    Ornitologai pabrėžia, kad gandrų sprendimą lemia praktiniai dalykai: arti esantys maitinimosi plotai, tinkamos lizdavietės ir kuo mažesnė rizika jaunikliams. Lizdai dažnai atsiranda ant elektros stulpų ar kitų aukštų konstrukcijų, nes tai sumažina grėsmę nuo plėšrūnų ir suteikia gerą apžvalgą.

    Gandras yra ištikimas lizdavietei, todėl, sėkmingai išperėjęs jauniklius, dažnai sugrįžta į tą pačią vietą kasmet. Dėl to lizdas ilgainiui gali smarkiai didėti, tapti labai sunkus ir kelti rizikų, jei įrengtas netinkamoje vietoje.

    Kaip elgtis, jei lizdas arti namų

    Jei gandrai bando sukti lizdą pavojingoje vietoje, pavyzdžiui, ant elektros įrenginių, dažniausiai rekomenduojama kreiptis į atsakingas tarnybas ar tinklų operatorių. Praktikoje dažnai įrengiamos specialios platformos, kad lizdas būtų saugesnis ir paukščiams, ir infrastruktūrai.

    Svarbu atsiminti, kad lizdų ardymas ar trikdymas perėjimo metu gali pakenkti jaunikliams, todėl bet kokie darbai turi būti derinami su specialistais ir atliekami tinkamu metu. Stebėti gandrų gyvenimą galima, tačiau geriausia tai daryti iš atstumo, vengiant triukšmo ir staigių judesių.

    Nors prietarai gandrą apipina simbolika, pati paukščio kaimynystė dažnai reiškia paprastą dalyką: jūsų apylinkėse yra tinkamų sąlygų gyvybei. Tai gera žinia ne tik romantikams, bet ir visiems, kuriems svarbi sveikesnė, gyvybingesnė aplinka.