CP v2

Tag: Lobuliarija

  • Kvepia medumi ir žydi iki šalnų: ši gėlė balkonuose vilioja bites ir drugelius

    Kvepia medumi ir žydi iki šalnų: ši gėlė balkonuose vilioja bites ir drugelius

    Pajūrinė lobuliarija, dar vadinama jūrine alyte, pastaraisiais metais vėl išgyvena tikrą renesansą balkonuose ir gėlynuose. Ji sudaro tankius, smulkių žiedų kilimus, o svarbiausias jos privalumas – ilgas žydėjimas, dažnai besitęsiantis iki pirmųjų rudeninių šalnų.

    Šis augalas vertinamas ir dėl kvapo: šiltomis dienomis jis būna ryškus, primenantis medų. Dėl to lobuliarija dažnai sodinama arčiau poilsio zonų, palangių, terasų, kur aromatas geriausiai jaučiamas.

    Žiedai, kurie traukia apdulkintojus

    Lobuliarijos žiedai gali būti balti, rožiniai, violetiniai ar alyviniai, o skirtingos veislės leidžia sukurti ištisus spalvinius kilimus. Svarbu ir tai, kad žydintis augalas pritraukia apdulkintojus, todėl neretai laikomas palankiu pasirinkimu tiems, kurie nori gyvesnio, vabzdžiams draugiško balkono ar kiemo.

    Dažniausiai tai žemas augalas, įprastai užaugantis iki 10–30 centimetrų, todėl puikiai tinka kaip pakraščių, takelių ar vazonų kraštų augalas. Dėl kompaktiškos formos jis greitai užpildo tarpus gėlyne ir vizualiai sujungia skirtingas kompozicijas.

    Kokias veisles renkasi sodininkai

    Sodininkystės centruose dažnai siūlomos veislės, pasižyminčios skirtingu augimu ir spalva: nuo ypač tankiai baltais žiedais žydinčių iki intensyviai violetinių. Populiarėja ir gausiai per sezoną žydinčios serijos, kurios išlaiko dekoratyvumą net tada, kai vasara permaininga.

    Svyrančios formos ypač tinka pakabinamiems vazonams ir balkonų loveliams, nes ūgliai gražiai krenta žemyn ir sudaro žydinčias kaskadas. Tokiose kompozicijose lobuliarija dažnai derinama su kitomis vasarinėmis gėlėmis, kad išryškintų jų spalvas ir užpildytų tuščias vietas.

    Kaip prižiūrėti, kad žydėtų ilgiau

    Geriausiai lobuliarija auga saulėtoje vietoje: kuo daugiau šviesos, tuo gausesnis žydėjimas. Pusiau pavėsyje ji taip pat gali augti, tačiau žiedų būna mažiau, o pats kerelis dažniau ištįsta.

    Dirvai augalas nėra išrankus, bet svarbiausia sąlyga – laidumas vandeniui. Per šlapias substratas gali lemti šaknų puvimą ir sudaryti palankias sąlygas grybinėms ligoms, todėl vazonuose būtinas drenažas, o laistyti reikėtų taip, kad žemė būtų drėgna, bet ne permirkusi.

    Norint pratęsti žydėjimą, praverčia paprastas triukas: po pirmos ryškesnės žydėjimo bangos augalą galima lengvai apkirpti ir pašalinti peržydėjusius žiedynus. Taip lobuliarija greičiau išaugina naujus ūglius ir dar kartą gausiai pražysta, išlaikydama tvarkingą, kompaktišką formą.

    Nors mūsų klimato sąlygomis lobuliarija dažniausiai auginama kaip vienmetė, dėl greito augimo ir minimalių reikalavimų ji kasmet grįžta į populiariausių balkoninių augalų sąrašus. Ieškantiems ilgo žydėjimo, kvapo ir paprastos priežiūros, tai vienas patikimiausių pasirinkimų sezonui.

  • Sodas po svogūninių nuvysta? 8 žaibiškai augančios gėlės, kurios greitai pražysta

    Sodas po svogūninių nuvysta? 8 žaibiškai augančios gėlės, kurios greitai pražysta

    Pasibaigus svogūninių gėlių žydėjimui gėlynas dažnai netenka spalvų, tačiau spragą galima greitai užpildyti vienmetėmis gėlėmis. Tokie augalai per vieną sezoną spėja sudygti, suformuoti lapiją, pražysti ir subrandinti sėklas, todėl rezultatai matomi jau po kelių savaičių.

    Sparčiausiai dygsta ir žydi šilumą mėgstantys vienmečiai, ypač jei parenkama saulėta vieta ir lengva, vandeniui laidi dirva. Kuo dirva mažiau užmirksta ir kuo daugiau šviesos gauna augalas, tuo greičiau jis pereina nuo augimo prie žydėjimo.

    8 greitai pražystančios gėlės

    Vienas greičiausių pasirinkimų yra cinijos, kurios, priklausomai nuo veislės, gali būti nuo žemų iki beveik metro aukščio. Jos geriausiai jaučiasi saulėje, o žiedų spalvų gama labai plati, todėl lengva priderinti prie esamų gėlynų.

    Saulėgrąžos tinka ne tik sėkloms, bet ir kaip ryškus akcentas gėlyne, ypač renkantis dekoratyvines veisles. Esant šilumai jos auga itin sparčiai ir greitai suformuoja stambius žiedynus, kurie išsiskiria net iš tolo.

    Angelonija dažnai vadinama vasarine liūtpėde, nes žydi vasaros pradžioje ir primena snapučius ar mažus orchidėjų tipo žiedus. Kadangi iki žydėjimo jai reikia daugiau laiko, praktiškiausia ją auginti iš daigų arba įsigyti jau paaugintų sodinukų.

    Gomfrena išsiskiria rutuliškais, tarsi smulkiais spalvotais kamuoliukais atrodančiais žiedynais. Ji pakankamai ištverminga ir gali augti net kuklesnėje dirvoje, jei tik turi saulės ir neužmirksta.

    Kvapusis pelėžirnis yra vijoklinis augalas, tinkamas tvoroms, pergolėms ir atramoms, o žydėdamas suteikia ir kvapo, ir spalvos. Jis greitai sudygsta, o reguliariai skinant žiedus ar šalinant peržydėjusius žiedynus, žydėjimas gali tęstis ilgiau.

    Kosmejos vertinamos dėl lengvos, ažūrinės lapijos ir ramunėles primenančių žiedų, todėl tinka natūralistinio stiliaus gėlynams. Jos greitai sužaliuoja, pakelia prastesnę dirvą ir, gavusios saulės, dažnai pradeda žydėti palyginti anksti.

    Aksominės yra vienas patikimiausių pasirinkimų pradedantiesiems, nes jos pakankamai atsparios ir nereiklios. Be to, jų kvapas kai kuriuose soduose vertinamas kaip pagalba atbaidant dalį kenkėjų, todėl jos sodinamos ir daržo pakraščiuose.

    Pajūrinė lobuliarija formuoja žemus, kvapnius žydinčius kilimus, todėl tinka apvadams ir tuščioms vietoms gėlyne užpildyti. Ji gerai auga saulėje ar lengvame pusšešėlyje ir, esant tinkamoms sąlygoms, gali pražysti gana greitai.

    Kaip pagreitinti žydėjimą?

    Svarbiausia sąlyga greitam vienmečių startui yra saulėta vieta ir vandeniui laidi dirva, nes užmirkimas lėtina šaknų vystymąsi ir skatina ligas. Jei dirva sunki, ją verta pagerinti įmaišant struktūrą gerinančių priedų, kad vanduo neužsistovėtų.

    Greitai augančių vienmečių šaknys dažnai būna paviršinės, todėl per sausras jie greičiau patiria vandens stygių. Karštomis dienomis laistyti gali tekti dažniau, o geriausia orientuotis pagal viršutinio dirvos sluoksnio išdžiūvimą.

    Žydėjimui palaikyti padeda reguliarus peržydėjusių žiedų šalinimas, nes taip augalas ilgiau „nepereina“ į sėklų brandinimo režimą. Taip pat pravartu saikingai tręšti žydintiems augalams skirtais mišiniais, ypač jei dirva skurdesnė.

    Planuojant gėlyną verta prisiminti paprastą taisyklę: dauguma greitai žydinčių vienmečių šešėlyje neatsiskleidžia. Net jei augalai pakelia trumpalaikę sausrą, šviesos trūkumas dažniausiai reiškia menką žydėjimą arba jo nebuvimą.

  • Kvepiantis gėlių kilimas sode: ši žema gėlė greitai uždengia žemę ir vilioja bites

    Kvepiantis gėlių kilimas sode: ši žema gėlė greitai uždengia žemę ir vilioja bites

    Saldžiai, tarsi medumi kvepianti smiltynė alyssum, dar vadinama lobuliarija, per trumpą laiką gali sukurti įspūdingą žydintį kilimą. Tai žema, tankiai auganti vienmetė gėlė, kuri ypač vertinama dėl gausaus žydėjimo, lengvos priežiūros ir gebėjimo pritraukti apdulkintojus.

    Dažniausiai ji užauga apie 10–20 centimetrų aukščio, tačiau sparčiai plečiasi į šonus ir užpildo tuščias vietas gėlynuose. Smulkūs žiedai susitelkia į tankias pagalvėles, todėl iš toliau augalas atrodo kaip vientisa, žydinti danga.

    Populiariausios yra baltos veislės, kurios ypač ryškiai šviečia prieblandoje ir dažnai kvepia intensyviausiai. Tačiau auginamos ir rožinės, violetinės, alyvinės bei kreminės spalvos formos, kurios puikiai tinka vazonams ir laisvesnėms, natūralesnio stiliaus kompozicijoms.

    Smiltynės kvapas stipriausiai jaučiamas šiltomis, saulėtomis dienomis, todėl ji ypač tinkama sodinti prie terasos, takelių, suoliuko ar įėjimo į namus. Kuo didesnė augalų grupė, tuo ryškesnė bus kvapo zona, o pavienis augalas dažniau palieka tik švelnų aromatą.

    Augalas vertingas ne tik dėl dekoratyvumo: žiedai gausūs nektaro, tad smiltynę noriai lanko bitės, kamanės, žiedmusės ir drugeliai. Pastaraisiais metais, kai vis daugiau dėmesio skiriama apdulkintojų apsaugai, tokie ilgesnį laiką žydintys, nektaringi augalai vis dažniau įtraukiami į gėlynų planus.

    Kur sodinti, kad sužydėtų tankiai?

    Norint pasiekti kilimo efektą, svarbiausia parinkti tinkamą vietą ir sodinimo tankį. Smiltynė geriausiai žydi saulėtoje, šiltoje vietoje, o pusiau pavėsyje dažniau auga retesnė, mažiau kvapni ir žydi kukliau.

    Dirvai ji nėra lepi, tačiau svarbiausia, kad ji būtų laidi ir neužmirkstanti. Per drėgnoje, sunkioje žemėje augalas dažniau skursta, o šaknys gali pradėti silpti, todėl vertėtų pasirūpinti drenažu, ypač vazonuose.

    Smiltynė puikiai atrodo gėlyno priekyje, palei takelius, šalia akmenų, ant mūrinių bortelių ar alpinariumuose. Vazonuose ir balkonų loveliuose ji dažnai sodinama prie krašto, kad ūgliai švelniai svirtų žemyn ir suformuotų dailią žydinčią juostą.

    Kaip prižiūrėti, kad žydėtų iki rudens?

    Smiltynę galima sėti tiesiai į dirvą pavasarį, kai praeina stipresnių šalnų rizika, arba auginti iš daigų, kad žydėjimas prasidėtų anksčiau. Palankiomis sąlygomis ji greitai įsitvirtina ir per vieną sezoną spėja suformuoti tankų žemės dangos plotą.

    Jei po pirmosios gausesnio žydėjimo bangos augalas ima atrodyti pavargęs, jį verta lengvai patrumpinti. Toks apkarpymas dažniausiai skatina naujų ūglių formavimąsi, sutankina kerelį ir padeda pratęsti žydėjimą iki rudens.

    Planaujant kompozicijas smiltynė ypač gerai dera su stambesniais žiedais žydinčiais augalais, nes jos smulkūs žiedynai veikia kaip švelnus fonas. Dėl to ji dažnai pasirenkama kaip gėlynų užpildas, kuris sujungia skirtingas spalvas ir suteikia tvarkingą, užbaigtą vaizdą.