CP v2

Tag: Lodzė

  • CPK tunelis Lodzėje: į starto kamerą suvežta TBM, gręžimą žada pradėti 2027 metais

    CPK tunelis Lodzėje: į starto kamerą suvežta TBM, gręžimą žada pradėti 2027 metais

    Lenkijoje vystomas greitųjų geležinkelių projektas, susijęs su Centriniu transporto mazgu CPK, artėja prie vieno sudėtingiausių etapų. CPK pranešė, kad Lodzėje rengiamasi pradėti svarbaus geležinkelio tunelio gręžimo darbus, kurie, pagal dabartinį planą, turėtų startuoti 2027 metų pradžioje.

    Numatoma, kad Lodzės tunelis bus apie 4,6 kilometro ilgio ir taps esmine vadinamosios naujosios Y linijos dalimi, turinčios pagerinti susisiekimą tarp didžiųjų Lenkijos miestų. Tokie infrastruktūros objektai paprastai projektuojami ne tik greičiui, bet ir pralaidumui, kad būtų galima padidinti reisų dažnį bei sumažinti kelionių laiką.

    Kas jau padaryta statybvietėje

    CPK nurodo, kad starto kameroje Lodzės Retkinijos rajone įrengta speciali konstrukcija, skirta tunelio gręžimo mašinai TBM pastatyti ir paruošti darbui. Ši vadinamoji lopšio konstrukcija reikalinga tam, kad sunkioji įranga būtų tiksliai įstumta į pradžios angą ir galėtų pradėti gręžimą pagal projektines trajektorijas.

    Statybvietėje jau yra atgabenta dalis TBM komponentų, kurie vėliau bus sujungti į vieną sistemą. CPK akcentuoja, kad starto kamera paruošta taip, jog būtų įmanoma etapais montuoti didžiosios skydinės mašinos dalis, o prieš pradedant realų gręžimą bus atlikti įvairūs bandymai.

    Pamatų betonavimo ir paruošiamieji darbai, kurie sudaro atramą TBM įrangai, pasak projekto informacijos, truko apie tris savaites ir vyko beveik nepertraukiamai. Tokie darbai miestuose dažniausiai planuojami itin tiksliai, nes bet koks nuokrypis gali turėti įtakos vibracijų kontrolei, grunto elgsenai ir vėlesniam tunelio įrenginių montavimui.

    Kodėl pasirinkta TBM technologija

    CPK teigia, kad TBM metodas šiuo metu laikomas standartu dideliuose tunelių projektuose tankiai urbanizuotose teritorijose, nes leidžia pasiekti aukštą tikslumą ir saugumą. Praktikoje tai reiškia, kad tunelis kasamas po žeme, sumažinant poreikį ardyti paviršinę infrastruktūrą ir geriau kontroliuojant poveikį aplinkiniams pastatams.

    „Šis metodas šiandien yra standartas dideliems tunelių projektams stipriai urbanizuotose teritorijose, užtikrinantis aukštą saugumo lygį ir TBM tikslumą“, – sakė Mateuszas Kura.

    Prie parengiamųjų darbų, kaip nurodoma projekto komunikacijoje, dirbo tarptautinė specialistų komanda, į kurią įtraukti ekspertai iš kelių Europos šalių. Tokia praktika įprasta didelės apimties tuneliavimo projektuose, kai vienu metu reikia suderinti geologinius tyrimus, statybos logistiką, saugos procedūras ir įrangos montavimą.

    Kaip tunelis atrodo platesniame plane

    Lodzės tunelis turėtų tapti vienu ilgesnių geležinkelio tunelių šalyje, o CPK projekte numatomi ir kiti panašaus masto sprendimai. Skelbiama, kad planuojamas ir tunelis po nauju oro uostu, kurio ilgis galėtų siekti apie 6 kilometrus, taip pat papildomi tuneliniai sprendimai Varšuvos mazge, skirti patogiam traukinių išvedimui Lodzės kryptimi.

    Tokie projektai paprastai vertinami ne tik pagal statybos terminus, bet ir pagal tai, kaip jie pakeis regioninį mobilumą, krovininių bei keleivinių srautų paskirstymą ir atsparumą trikdžiams. CPK atveju svarbus bus ir techninis integravimas su esamu geležinkelių tinklu, kad naujos atkarpos realiai duotų planuojamą kelionės laiko ir pralaidumo efektą.

    Generaliniu rangovu nurodoma bendrovė „PORR S.A.“, o artimiausias etapas iki gręžimo pradžios bus susijęs su TBM surinkimu, testavimu ir papildomomis procedūromis, kurios būtinos prieš leidžiant įrangą į grunto masyvą. Jei planas nesikeis, tunelio gręžimo pradžia numatoma 2027 metų pradžioje.

  • Lodzės oro uoste ruošiamas vadovų pokytis: miesto iniciatyva gali būti atšaukta prezidentės rekomendacija

    Lodzės oro uoste artėja vadovų kaita: Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad uosto prezidentė Anna Midera gali netekti pareigų. Teigiama, jog miesto iniciatyva šaukiamas stebėtojų tarybos posėdis, kuriame ketinama atšaukti anksčiau jai suteiktą rekomendaciją.

    Apie planuojamą posėdį žurnalistams patvirtino Lodzės miesto savivaldybės atstovė Aleksandra Hac. Anot jos, sprendimas būtų susijęs būtent su rekomendacijos vadovei atšaukimu, o tai paprastai laikoma aiškiu signalu dėl pasitikėjimo praradimo.

    A. Midera Lodzės oro uostui vadovauja nuo 2017 metų, o per tą laiką uostas nuolat ieškojo būdų sustiprinti maršrutų tinklą ir keleivių srautus. Regioniniams oro uostams Lenkijoje tai tapo ypač aktualu po pandemijos, kai vežėjai perskirstė pajėgumus, o konkurencija dėl skrydžių išaugo.

    Kas gali perimti vairą?

    Neoficialiai skelbiama, kad naujuoju Lodzės oro uosto vadovu gali tapti dabartinis bendrovės viceprezidentas Robert Makowski. Jis oro uoste dirba nuo 2012 metų, karjerą pradėjo rinkodaros srityje, vėliau ėjo komercijos vadovo pareigas ir prisidėjo prie verslo plėtros bei maršrutų vystymo.

    Tokie paskyrimai regioniniuose oro uostuose dažnai siejami su siekiu užtikrinti veiklos tęstinumą, ypač jei pagrindiniai iššūkiai išlieka tie patys: stabilus reguliarių reisų skaičius, pakankamas užimtumas ir papildomų pajamų šaltiniai iš neaviacinių paslaugų.

    Subsidijų klausimas ir kritika

    Viešojoje erdvėje Lodzės oro uostas pastaruoju metu minėtas ir dėl planų skatinti skrydžių plėtrą savivaldybės bei regiono lėšomis. Praėjusių metų pabaigoje kilo kritikos banga, kai paaiškėjo, kad svarstyta per penkerius metus skirti apie 15 000 000 eurų paramą oro linijoms, kurios atidarytų naujus maršrutus ir kartu reklamuotų miestą užsienyje.

    Kritikai akcentavo, kad tokios priemonės gali tapti subsidijomis vienam dominuojančiam vežėjui, o pats oro uostas jau ne vienerius metus susiduria su pelningumo problema. Tuo metu uosto vadovybė argumentavo, jog tikslas yra platesnis nei vien aviacijos statistika, tai miesto matomumo didinimas ir savaitgalio turizmo pritraukimas.

    „Lodzė yra trečias pagal dydį Lenkijos miestas, tačiau už mūsų šalies ribų jis menkai matomas. Norime, kad keleiviai atvyktų savaitgaliui, o Lodzė tam labai tinkama“, – sakė Anna Midera.

    Artimiausias stebėtojų tarybos sprendimas parodys, ar bus pasirinktas kursas keisti vadovybę ir kaip tai paveiks uosto strategiją: nuo skrydžių plėtros sąlygų iki santykių su savivaldybe ir regiono institucijomis, kurios dažnai tampa pagrindinėmis regioninių oro uostų partnerėmis.

  • Lodzėje leidžiamos 215 tonų TBM dalys: prasideda 4,6 km greitojo geležinkelio tunelio montavimas

    Lodzėje į naujo greitojo geležinkelio tunelio statybvietę pradėtos leisti pirmosios tuneliavimo mašinos TBM dalys. Kiekviena jų yra maždaug 19 metrų ilgio ir sveria apie 215 tonų, o elementai nuleidžiami į maždaug 45 metrų gylį – į vadinamąją startinę kamerą Retkinia.

    Šios konstrukcijos nėra vien metaliniai segmentai: jų viduje bus įrengtos energijos tiekimo, valdymo, hidraulikos ir grunto bei medžiagų transportavimo sistemos. Būtent jos užtikrina, kad TBM galėtų stabiliai ir saugiai dirbti po miesto centru, išlaikydama reikiamą kasimo tempą ir tikslumą.

    Kas vyksta statybvietėje dabar?

    Dabartinis etapas – logistinis ir inžinerinis išbandymas, nes ypač didelių gabaritų ir masės komponentus reikia tiksliai nuleisti bei paruošti surinkimui po žeme. Tam pasitelkiama speciali kėlimo įranga, kuri prieš tai buvo tikrinama apkrovų bandymais, kad atlaikytų šimtus tonų sveriančius krovinius.

    Numatoma, kad surinkta TBM startinėje kameroje darbą pradės kitų metų pirmąjį ketvirtį. Pagal planą tunelio kasimo ir pagrindinių statybos darbų pabaiga siejama su 2028 metais, o apdailos darbai bei saugos bandymai gali tęstis iki 2029 metų, kai numatomi projekto priėmimai.

    4,6 km tunelis su dviem bėgiais

    Projektuojamas tunelis turėtų būti apie 4,6 kilometro ilgio, o jo skersmuo – maždaug 14 metrų, todėl jis būtų vienas didžiausių tokio tipo geležinkelio tunelių Lenkijoje, iškastas viena atkarpa. Viduje planuojami du bėgiai, kad traukiniai galėtų važiuoti abiem kryptimis, o tunelyje numatomas greitis iki 160 kilometrų per valandą.

    Šis tunelis yra svarbi didesnio greitojo geležinkelio koridoriaus dalis, siejamo su vadinamąja Y schema, kuri turėtų sujungti Varšuvą, naują oro uostą ir Lodzę, o vėliau – kryptis į Vroclavą bei Poznanę. Ilgalaikiuose planuose numatoma, kad pagrindiniuose maršrutuose traukiniai galėtų pasiekti iki 350 kilometrų per valandą greitį.

    Kodėl tai reikšminga?

    Tokių projektų sėkmė labai priklauso nuo parengiamųjų darbų kokybės: startinės ir priėmimo kamerų įrengimo, kėlimo ir surinkimo operacijų, geologinių rizikų suvaldymo bei nuolatinės darbų kontrolės. Miesto aplinkoje tuneliavimas reikalauja itin tikslaus slėgių ir grunto stabilumo valdymo, kad būtų apsaugota esama infrastruktūra.

    TBM naudojimas leidžia sumažinti poveikį paviršiui, palyginti su atvirais kasinėjimais, tačiau reikalauja didelių investicijų ir kruopštaus planavimo. Lodzės tunelio atveju tai tampa vienu ryškiausių regiono transporto infrastruktūros projektų, kuris turėtų pakeisti susisiekimo laikus ir maršrutų logiką ilgesnėje perspektyvoje.

  • Pabianicėse policininkai civiliais sulaikė ieškomą 64-metį statybinių prekių parduotuvėje: už ką jis nuteistas?

    Pabianicėse, netoli Lodzės, statybinių prekių parduotuvėje policininkai civiliais drabužiais sulaikė 64 metų vyrą, kurio ieškojo teisingumo institucijos. Jį tarp pirkėjų pastebėjo po darbo apsipirkti užėjęs Pabianicų apskrities policijos kriminalinės policijos pareigūnas.

    Policijos teigimu, vyras yra Pabianicų savivaldybės gyventojas, anksčiau ne kartą teistas, taip pat minimas kaip turėjęs reikalų su organizuotu nusikalstamumu. Atpažinęs asmenį, pareigūnas nedelsdamas susisiekė su savo skyriaus vadovu ir paprašė pastiprinimo.

    Sulaikymas tarp parduotuvės lentynų

    Į parduotuvę buvo nukreipti dar du policininkai, atvykę civiliais drabužiais, tad veiksmus koordinavo trys pareigūnai. Vienas jų užtikrino, kad būtų kontroliuojamas išėjimas, o kiti du priartėjo prie įtariamojo.

    Pastebėjęs pareigūnus vyras, kaip skelbia policija, staiga paspartino žingsnį ir bandė pasislėpti tarp prekių lentynų. Ten jis buvo apsuptas, sulaikytas ir uždėjus antrankius išvestas į tarnybinį automobilį.

    Kodėl vyras buvo ieškomas?

    Patikrinus duomenis policijos registruose paaiškėjo, kad 64-metį ieškojo Pabianicų apylinkės teismas. Jis buvo ieškomas dėl teismo paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės už turto sunaikinimą.

    „Patikrinus policijos registrus pasitvirtino, kad 64-metis buvo ieškomas Pabianicų apylinkės teismo dėl paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės už turto sunaikinimą“, – sakė Pabianicų apskrities policijos atstovė Agnieszka Jachimek.

    Po sulaikymo vyras buvo pristatytas į laikino sulaikymo patalpas, o vėliau perduotas į areštinę, kur turės atlikti teismo paskirtą bausmę. Policija primena, kad net ir ne tarnybos metu pareigūnai, atpažinę ieškomą asmenį, privalo reaguoti ir imtis veiksmų užtikrinant visuomenės saugumą.

  • Lenkai ruošia 350 km/val. traukinius: „CPK“ užsimojo pirkti iki 60 sąstatų

    Lenkai ruošia 350 km/val. traukinius: „CPK“ užsimojo pirkti iki 60 sąstatų

    Lenkijos Centrinio komunikacijų uosto projektas „CPK“ kartu su naujai kuriamu greitųjų geležinkelių parku ruošiasi vienam ambicingiausių pirkimų regione. Įmonė svarsto įsigyti net kelių dešimčių greitųjų traukinių, kurie teoriškai galėtų pasiekti iki 350 km per valandą greitį.

    Apie planus rinkai jau pateikta užklausa, kuria aiškinamasi, kokius techninius sprendimus galėtų pasiūlyti gamintojai. Toks etapas paprastai reiškia, kad pirkimas artėja prie konkurso, o galutinės specifikacijos dar gali būti tikslinamos pagal realias rinkos galimybes.

    Ko reikalaujama iš traukinių

    Pagal svarstomas sąlygas, vienas traukinio sąstatas neturėtų būti ilgesnis nei 202 metrai, kad durys ir įlaipinimo zonos tilptų į standartinius peronus. Kartu numatoma, kad viename traukinyje turėtų būti ne mažiau kaip 450 keleivių vietų.

    Planuojama, kad 15–20 proc. vietų sudarytų pirmoji klasė. Taip pat keliami reikalavimai pilnavertei maitinimo zonai su virtuve ir maždaug 10–12 sėdimų vietų, kas rodo orientaciją į ilgesnes keliones tarp didžiųjų miestų.

    Numatomi ir patogumai šeimoms bei keliaujantiems su bagažu: vietos tėvams su vaikais prie staliukų, dviračių tvirtinimo sprendimai, tualetas su vystymo stalu ir bent dvi vietos vežimėliams. Tokie elementai vis dažniau įtraukiami į europinių greitųjų traukinių užsakymus, siekiant konkuruoti su skrydžiais ir kelionėmis automobiliu.

    Kiek traukinių ir kada

    „CPK“ traukinių parkui numatoma įsigyti mažiausiai 40 greitųjų traukinių, su galimybe skaičių padidinti iki 60. Skelbiama, kad konkursas galėtų būti paskelbtas dar šiemet, tačiau realūs terminai priklausys nuo finansavimo, techninių sprendimų suderinimo ir infrastruktūros projekto eigos.

    Greitieji sąstatai būtų siejami su vadinamąja Y linija, kuri turėtų sujungti Varšuvą, Lodzę ir atšakas į Poznanę bei Vroclavą, taip suformuojant naują didelio pralaidumo magistralę. Pirmasis etapas numatomas maršrute Varšuva–naujasis oro uostas–Lodzė, o vėlesni etapai turėtų išplėsti tinklą į vakarinę Lenkijos dalį.

    Kodėl 350 km per valandą svarbu

    Europos greitųjų geležinkelių praktikoje 300–320 km per valandą eksploatacinis greitis laikomas standartu, o 350 km per valandą riba dažniau minima kaip technologinė viršūnė, reikalaujanti ypač aukštos kokybės infrastruktūros. Tai reiškia griežtesnius bėgių geometrijos, signalizacijos, energijos tiekimo, triukšmo ir priežiūros reikalavimus.

    Todėl net jei riedmenys būtų parinkti pajėgūs važiuoti 350 km per valandą greičiu, realus greitis atskirose atkarpose priklausytų nuo maršruto projektavimo ir saugos sistemų. Vis dėlto tokia specifikacija leistų Lenkijai ateityje turėti techninę atsargą ir konkuruoti greičiu pagrindiniuose koridoriuose.

    Be greitųjų traukinių, „CPK“ numato įsigyti ir lėtesnių sąstatų, skirtų iki 250 ir iki 200 km per valandą greičiui. Tarp jų minimi ir traukiniai, kurie turėtų aptarnauti susisiekimą su naujuoju oro uostu ir regioniniais maršrutais.

  • Netoli Lodzės atidaryta „Daikin“ šilumos siurblių gamykla: investicija siekia apie 300 mln. eurų

    Netoli Lodzės atidaryta „Daikin“ šilumos siurblių gamykla: investicija siekia apie 300 mln. eurų

    Netoli Lodzės, Ksaverove, oficialiai atidaryta Japonijos koncerno „Daikin“ šilumos siurblių gamykla. Į projektą bendrovė investavo apie 300 mln. eurų, o pats objektas pristatomas kaip didžiausias „Daikin“ šilumos siurblių gamybos centras Europoje.

    Gamykla startavo su viena gamybos linija, kurioje šiuo metu dirba daugiau nei 100 žmonių. Bendrovė skelbia, kad pasiekus pilną pajėgumą planuojama turėti tris linijas ir per metus pagaminti apie 800 000–900 000 šilumos siurblių, o darbuotojų skaičius turėtų viršyti 2 000.

    Kodėl pasirinkta centrinė Lenkija?

    Įmonės atstovai pabrėžia, kad vietą lėmė logistika ir darbo rinka. Ksaverovas yra centrinėje šalies dalyje, netoli pagrindinių kelių ir greitkelių, todėl produkciją paprasčiau greitai paskirstyti visoje Europoje.

    Ne mažiau svarbus argumentas buvo kvalifikuotų specialistų prieinamumas ir regiono pramoninė patirtis. Lodzė laikoma stipriu akademiniu centru, o tai gamyklai svarbu ne tik gamybos, bet ir inžinerinių kompetencijų požiūriu.

    Šilumos siurbliai ir Europos kryptis

    „Daikin“ gamykla siejama su augančia šilumos siurblių paklausa Europoje, kurią skatina dekarbonizacijos tikslai, energijos kainų svyravimai ir siekis mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šilumos siurbliai vis plačiau vertinami kaip alternatyva tradiciniam šildymui, ypač modernizuojant pastatus ir keliant jų energinį efektyvumą.

    Lenkijos valdžios atstovai investiciją pristato ir kaip signalą, kad šalis gali tapti svarbia gamybos baze Europos rinkai. Tokie projektai paprastai didina vietos tiekėjų grandinių apimtį, skatina pramonės skaitmeninimą ir kelia darbo rinkos atlyginimų kartelę, ypač inžineriniuose profiliuose.

    „2022 metais paskelbėme sprendimą statyti gamyklą, o šiandien didžiuojamės jos oficialiu atidarymu. Čia gaminsime šilumos siurblių sistemas, kurios gali pakeisti įprastus sprendimus ir prisidėti prie Europos klimato tikslų“, – sakė gamyklos direktorius Ksaverove Yasuto Hiraoka.

    „Prognozuojame, kad šilumos siurblių paklausa pasaulyje augs, o šis objektas aprūpins Europos rinką įrenginiais, paremtais naujausiomis technologijomis“, – sakė „Daikin Industries“ vadovas Masanori Togawa.

    Ką tai reiškia regionui ir rinkai?

    Didelė gamykla netoli Lodzės gali keisti konkurencinį žemėlapį ir regione, ir visoje Europoje: didesnė pasiūla paprastai reiškia trumpesnius tiekimo terminus, mažesnę logistikos riziką ir didesnį lankstumą reaguojant į paklausos šuolius.

    Kartu tokia investicija rodo, kad šilumos siurblių segmentas išlieka vienu strateginių pramonės taškų Europoje. Rinkoje daugėja diskusijų ne tik apie gamybos apimtis, bet ir apie efektyvumo standartus, šaltnešių pokyčius bei pasirengimą griežtėjantiems energinio naudingumo reikalavimams pastatams.

  • Lenkai daro šuolį: „CPK“ planuoja iki 60 traukinių, galinčių skrieti 320 km/h greičiu

    Lenkai daro šuolį: „CPK“ planuoja iki 60 traukinių, galinčių skrieti 320 km/h greičiu

    Lenkijos centrinio transporto mazgo projektą vystanti bendrovė „CPK“ įsteigė ilgai planuotą riedmenų telkinį, per kurį ketinama centralizuotai pirkti naujus traukinius būsimiems greitojo geležinkelio maršrutams. Naujoji struktūra veiks kaip platforma, padėsianti suvienodinti pirkimus, priežiūros reikalavimus ir ilgalaikį riedmenų naudojimą.

    Pagrindinis pirmosios bangos tikslas ambicingas: planuojama įsigyti nuo 40 iki 60 itin greitų sąstatų, galinčių važiuoti ne mažesniu kaip 320 km/h greičiu. „CPK“ rinkai jau išsiuntė RFI užklausas, kuriomis siekiama įvertinti gamintojų galimybes, preliminarias kainas ir pristatymo terminus.

    „Norime, kad rinka pateiktų realistišką vaizdą apie tokių traukinių tiekimą ir jų išlaikymą ilgajame periode“, – sakė su procesu susipažinę projekto atstovai.

    Vienas svarbiausių reikalavimų – ne tik traukinių pristatymas, bet ir užtikrinta jų techninė priežiūra bei eksploatacinis palaikymas iki 30 metų. Toks modelis Europoje vis dažnesnis, nes leidžia tiksliau planuoti viso gyvavimo ciklo sąnaudas ir sumažinti riziką, susijusią su atsarginių dalių tiekimu bei kompetencijų išlaikymu.

    „CPK“ taip pat numato atrankos kartelę gamintojams: į procesą ketinama įtraukti tuos, kurie jau yra pristatę traukinius, sertifikuotus važiuoti bent 300 km/h greičiu. Praktikoje tai reiškia, kad prioritetas bus teikiamas patikrintiems sprendimams su aiškia homologacijos istorija ir patirtimi greitųjų geležinkelių rinkoje.

    Greta 320 km/h klasės sąstatų, riedmenų telkinyje numatomas ir atskiras pirkimas traukiniams, skirtiems susisiekimui su planuojamu nauju oro uostu. Šie traukiniai, įvardijami kaip „AeroExpress“, būtų orientuoti į dažnesnius reisus ir greitą keleivių srautų aptarnavimą maršrutu Varšuva–naujasis oro uostas–Lodzė.

    Skelbiama, kad „AeroExpress“ traukiniai turėtų pasiekti apie 200 km/h greitį, o kai kuriuose scenarijuose svarstomas ir didesnis – iki 230 km/h – greitis. Tokie parametrai labiau pritaikyti intensyviam priemiesčio ir tarpmiestiniam susisiekimui, kuriame svarbiausia ne maksimalus greitis, o kelionės laikas nuo durų iki durų ir patikimas intervalas.

    Projektas siejamas su vadinamąja Y formos greitojo geležinkelio linija, kuri turėtų sujungti Varšuvą, naująjį oro uostą ir Lodzę, o vėliau turėti atšakas į Vroclavą bei Poznanę. Pagal viešai aptarinamus terminus, pirmasis ruožas Varšuva–oro uostas–Lodzė siejamas su 2032 metais, o tolesnės kryptys – su 2035 metais.

    Be to, „CPK“ mini ir „RegioExpress“ koncepciją – lėtesnių, regioniniam susisiekimui pritaikytų traukinių segmentą. Šių pirkimų užklausos rinkai turėtų būti teikiamos artimiausiu metu, kad riedmenų planavimas atitiktų infrastruktūros statybų eigą ir realius keleivių srautų scenarijus.

    Europos kontekste toks riedmenų telkinio modelis tampa vis aktualesnis, nes didelio greičio geležinkeliai reikalauja ne tik brangių traukinių, bet ir itin tikslios priežiūros, sudėtingų saugos sertifikacijų bei stabilios tiekimo grandinės. Ilgalaikiai priežiūros įsipareigojimai ir patikrinta homologacija yra vieni svarbiausių kriterijų, galinčių nulemti, kas taps pagrindiniais „CPK“ partneriais.

  • CPK prognozuoja: ši geležinkelio atkarpa iki 2035 metų taps populiariausia Lenkijoje

    CPK prognozuoja: ši geležinkelio atkarpa iki 2035 metų taps populiariausia Lenkijoje

    Lenkijos projektas CPK, apimantis naują oro uostą ir greitųjų geležinkelių tinklą, pateikė prognozes, kurios jau dabar kaitina diskusijas: populiariausia šalies geležinkelio kryptimi turėtų tapti maršruto Y atkarpa Varšuva–Port Polska–Lodzė. Skaičiuojama, kad ši linija per kelerius metus po atidarymo gali pritraukti didžiausius keleivių srautus visoje šalyje.

    Maršrutas Y suplanuotas taip, kad sujungtų keturis iš penkių didžiausių Lenkijos miestų ir sudarytų greitą koridorių tarp svarbiausių ekonominių centrų. Pirmuoju etapu numatoma prioritetą teikti ruožui Varšuva–Port Polska–Lodzė, nes jis tiesiogiai aptarnautų ir naujojo oro uosto srautus, ir kasdienį tarpmiestinį judėjimą.

    Pagal CPK vertinimus, būtent ši atkarpa iki 2035 metais turėtų tapti intensyviausiai naudojama geležinkelio linija Lenkijoje. Prognozuojama, kad vien oro uosto ekspresai ir papildomi reisai kasdien galėtų pervežti daugiau kaip 30 000 keleivių, o metinis srautas viršytų 6 000 000.

    Greta greitųjų traukinių, kurių projektinis greitis siektų daugiau nei 300 kilometrų per valandą, maršrutu kursuotų ir specialūs oro uosto ekspresai „AeroExpress“. Šiems sąstatams numatomas iki 200 kilometrų per valandą greitis ir itin dažni reisai, kad kelionė būtų patraukli ne tik skrydžių keleiviams, bet ir kasdien važiuojantiems tarp miestų.

    Planuojama, kad nuo Varšuvos centrinės stoties iki Port Polska būtų galima nuvykti maždaug per 22 minutes. Kelionė iš Varšuvos į Lodzę, į Lodzė Fabryczna stotį, turėtų trukti apie 1 valandą ir 8 minutes, o tai reikštų reikšmingą pokytį maršrutams, kuriuose šiandien didelę dalį laiko „suvalgo“ įvažiavimai į aglomeracijas ir persėdimai.

    CPK taip pat numato atskirą traukinių parko planą: greitiesiems reisams ketinama įsigyti 40 didelio greičio sąstatų, o oro uosto ir regioniniams maršrutams papildomai numatyta 16 oro uosto ekspresų ir 24 regioniniai ekspresai. Tokia struktūra turėtų leisti palaikyti tankų tvarkaraštį ir atsparumą piko valandomis.

    Jei prognozės pasitvirtins, naujasis koridorius aplenktų dabartinį keleivių srautų lyderį Lenkijoje, kuriuo dažnai įvardijamas maršrutas tarp Gdansko ir Gdynės. CPK akcentuoja, kad didžiausią skirtumą šįkart sukurtų ne tik greitis, bet ir patogus oro uosto pasiekiamumas bei dažnas kursavimas.

  • AeroExpress traukiniai važiuos į Lenkiją: CPK atskleidė maršrutus, dažnį ir planuojamą startą

    Lenkijos Centrinio komunikacijos uosto (CPK) projektas paskelbė planą, pagal kurį specialūs AeroExpress traukiniai turėtų tapti pagrindine jungtimi tarp Varšuvos, naujojo oro uosto ir Lodzės. Projekto atstovai teigia, kad šie reisai bus orientuoti ne tik į oro keleivius, bet ir į kasdienius važiuojančius į darbą ar mokslus.

    CPK įgaliotinis ir infrastruktūros viceministras Maciej Lasek nurodė, kad trumpa trasa ir greitųjų geležinkelių infrastruktūra turėtų užtikrinti patikimumą bei sumažinti apkrovas greičiausiems KDP traukiniams. AeroExpress idėja pristatoma kaip patogus „paskutinės mylios“ sprendimas didžiausiam šalies transporto projektui.

    Dažnis, stotelės ir kelionės laikai

    Pagal pristatytas prielaidas, AeroExpress traukiniai atkarpoje Varšuva Rytinė–oro uostas turėtų kursuoti kas 15 minučių. Tarp Varšuvos ir Lodzės numatomas reisas kas 30 minučių, todėl projektas iš karto taikosi į didelės paklausos priemiestinį ir tarpmiestinį srautą.

    Planuojamas tvarkaraštis numato sustojimus tokiose stotyse kaip Varšuva Centrinė, Varšuva Vakarų, oro uostas, Brzeziny, Lodzė Widzew ir Lodzė Niciarniana, taip pat visuose Lodzės vidinio skersinio tunelio sustojimuose. CPK tikisi, kad tai padidins geležinkelio pasiekiamumą pačioje Lodzėje, net jei greičiausi KDP sąstatai mieste sustotų tik Lodzė Fabryczna stotyje.

    Skelbiama, kad kelionė nuo Varšuvos Centrinės iki oro uosto turėtų trukti apie 22 minutes, iki Brzeziny apie 50 minučių, o iki Lodzė Fabryczna apie 1 valandą 8 minutes. Šie laikai pateikiami kaip argumentas, kodėl dalis keleivių galėtų rinktis traukinį vietoje automobilio.

    Koks bus traukinių greitis ir kodėl

    CPK pabrėžia, kad AeroExpress riedmenys būtų įprastiniai, pritaikyti greičiui iki 200 kilometrų per valandą, o ne iki 350 kilometrų per valandą kaip KDP traukiniai. Tokį pasirinkimą bendrovė aiškina siekiu mažinti įsigijimo ir eksploatacijos sąnaudas, kartu išlaikant didelį pralaidumą.

    CPK valdybos narys Piotr Rachwalski teigė, kad konvencinis parkas iki 200 kilometrų per valandą leistų efektyviai aptarnauti ryšį tarp Varšuvos, naujojo oro uosto ir Lodzės. Tuo metu 350 kilometrų per valandą greitis būtų skirtas ilgesniems maršrutams, pavyzdžiui, Varšuva–Lodzė Fabryczna–Vroclavas ar Poznanė.

    Prognozės, finansavimas ir grafikas

    CPK prognozuoja, kad 2035 metais maršrute Varšuva–Lodzė, įskaitant AeroExpress, KDP ir greituosius traukinius, keliaus daugiau nei 6 mln. keleivių per metus. Bendras AeroExpress srautas visuose ryšiuose, CPK vertinimu, galėtų siekti 10–12 mln. keleivių per metus, o vienas sąstatas pervežtų 400–600 žmonių.

    Numatoma, kad AeroExpress veiktų kaip dotuojama viešoji paslauga (PSO), o ne komercinis produktas, todėl šiuo metu tariamasi dėl organizavimo modelio ir bendro finansavimo. Tokia schema dažnai taikoma, kai siekiama užtikrinti dažną kursavimą ir fiksuotą paslaugos lygį, net jei dalis reisų neatsiperka vien bilietų pajamomis.

    CPK investicijų programa „Port Polska“ numato centrinį oro uostą tarp Varšuvos ir Lodzės. Pagal priimtą grafiką statybos Baranów, Wiskitki ir Teresin savivaldybių teritorijose turėtų prasidėti 2026 metais, 2031 metais planuojamos sertifikacijos, o 2032 metais oro uostas turėtų būti atidarytas.

  • Lodzėje sustojęs PKP PLK geležinkelio tunelis: baigiama inventorizacija, ruošiamasi naujam konkursui

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pranešė baigianti vieną svarbiausių etapų, reikalingų saugiai atnaujinti Lodzėje sustojusio skersmens tunelio kasimą. Darbai sustabdyti nuo 2024 metų rugsėjo, kai po kasimo skydu TBM, jam judant po 1 Maja alėja, įvyko avarija ir sugriuvo dalis virš tunelio buvusio pastato.

    Po incidento bendrovė nutraukė sutartį su ankstesniu rangovu ir ėmėsi parengiamųjų veiksmų, kurie turi užtikrinti, kad tunelio kasimas būtų atnaujintas be papildomos rizikos gyventojams ir miesto infrastruktūrai. Pasak PKP PLK atstovų, dabar pagrindinis tikslas yra kuo greičiau, bet pirmiausia saugiai sugrįžti prie darbų.

    Inventorizacija ir atsiskaitymas

    Vienas kertinių žingsnių prieš skelbiant naują konkursą yra atliktų darbų inventorizacija. Ji reikalinga tam, kad būtų galima tiksliai įvertinti, kas jau padaryta, kas liko užbaigti, ir parengti pagrindą galutiniam atsiskaitymui su buvusiu rangovu.

    PKP PLK nurodo, kad didžioji inventorizacijos dalis jau įvykdyta, apimant tiek atliktus darbus, tiek likusius iki projekto pabaigos. Galutinio protokolo perdavimas, pagal dabartinius planus, turi įvykti iki gegužės pabaigos.

    Sprendimai dėl pastatų virš trasos

    Kartu vyksta formalios ir teisinės procedūros dėl pastatų, esančių virš TBM skydo ir jo maršruto zonoje. Kalbama apie keturis pastatus Lodzėje, kuriems gali būti taikomi perėmimo ir kompensacijų mechanizmai.

    PKP PLK aiškina, kad sprendimai dėl galimo pastatų griovimo bus priimami tik pasirinkus naują rangovą ir atlikus papildomas analizes. Bendrovė pabrėžia, jog kritiškiausias momentas yra TBM skydo pajudinimas po ilgos prastovos, nes grunto sąlygos gali būti pasikeitusios, o tai didina riziką antžeminiams statiniams.

    Du konkursai ir projekto mastas

    PKP PLK planuoja, kad rangovo parinkimo procedūra turėtų startuoti metų trečio ir ketvirto ketvirčių sandūroje. Iki tol taip pat numatyta atlikti techninės būklės vertinimus pastatų, esančių arčiausiai TBM ir numatomoje tunelio trasoje.

    Be rangos tunelio kasimui, numatomas ir atskiras konkursas tunelių įrangai, geležinkelio infrastruktūrai, techninėms instaliacijoms bei darbams stotelėse Lodzė Koziny ir Lodzė Polesie, taip pat antžemine infrastruktūra. PKP PLK teigia palaikanti ryšį su gyventojais ir miesto valdžia, o su subrangovais, kurie negavo apmokėjimo iš buvusio rangovo, žada atsiskaityti pagal taikomas procedūras.

    Planuojamas skersmens tunelis turi būti apie 7,5 kilometro ilgio ir sujungti stotį Fabryczna su Kaliskos ir Žabieneco kryptimis. Sutartis dėl projekto pasirašyta 2017 metais, realūs statybos darbai ir kasimas pradėti 2019 metų rugpjūtį, o po avarijos apie 250 gyventojų buvo priversti laikinai išsikelti ir iki šiol negali grįžti į savo būstus.