Tag: Lodzė

  • Lodzėje dėl dviejų vandentiekio avarijų kelioms gatvėms nutrauktas vandens tiekimas

    Lodzėje įvykus dviem vandentiekio avarijoms, daliai gyventojų laikinai nutrūko vandens tiekimas. Vietos tarnybos informuoja, kad sutrikimai palietė kelias miesto gatves, o kai kur pastatytos cisternos su vandeniu.

    Apie situaciją praneša portalas tulodz.pl, remdamasis Lodzės Vandentiekio ir kanalizacijos įmonės pateikta informacija. Nurodoma, kad gedimų šalinimo darbai jau vyksta, o dalyje vietų dar numatomi papildomi tinklo remonto ir modernizavimo darbai.

    Pirmasis incidentas fiksuotas Traktorowa ir Marzanny gatvių sankryžoje. Dėl šios avarijos vandens tiekimas sustabdytas Marzanny gatvės ruože nuo Traktorowa iki Piaskowców, taip pat Piaskowców gatvėje.

    Antrasis gedimas susijęs su Szczecińska gatve (ties 49 numeriu). Čia be vandens liko pastatai nuo 38 iki 58 bei nuo 49 iki 67 numerio, o gyventojams nurodyta vieta, kur galima atsiimti vandenį iš cisternos.

    Kuriose vietose dirba avarinės tarnybos

    Gyventojams, kuriuos paveikė avarija Traktorowa ir Marzanny sankryžoje, užtikrintas laikinas vandens tiekimas – atgabenta cisterna. Tiksli cisternos vieta priklauso nuo konkretaus avarijos ruožo.

    Szczecińska gatvės atveju cisterna su vandeniu pastatyta ties sklypų 61/67 apylinkėmis. Gyventojams rekomenduojama sekti vietos tarnybų pranešimus, nes darbų eiga gali keistis.

    Dėl vandens tiekimo problemų Lodzės gyventojai gali kreiptis į vandentiekio avarinę tarnybą telefonu 994 arba numeriu (42) 678-35-46.

    Numatyti vandentiekio darbai ir galimi sutrikimai

    Vandentiekio ir kanalizacijos įmonė taip pat informavo apie planuojamus darbus, susijusius su tinklo modernizavimu ir vandentiekio sistemos paleidimu. Dėl jų kai kuriose vietose galimi laikini nepatogumai.

    Nurodomos vietos, kuriose gali pasitaikyti vandens tiekimo sutrikimų: Józefów 72, Szczecińska (nuo Wersalska iki Kłosowa), Warzywna, Ratajska, Kraszewskiego 6 ir 10, Startowa, Kotoniarska (nuo 20 iki 28).

  • Budimex dalyvaus 712,6 mln zl kontrakte: Lodzėje statys atliekų energijos atgavimo gamyklą

    Konsorciumas, kuriame „Budimex“ priklauso 49,2 proc. dalis, laimėjo konkursą statyti atliekų energijos atgavimo gamyklą Lodzėje. Projektą vykdo „Veolia“ grupės bendrovė, o sutarties vertė siekia 712,6 mln. Lenkijos zlotų (neto) ir 109,3 mln. eurų (neto).

    Kaip skelbiama, konkurso procedūrą vykdė „Veolia Energia Polska“, veikusi „Veolia Nowa Energia“ vardu. Konsorciumo partneris – Belgijos bendrovė „Keppel Seghers Belgium N.V.“, kuriai tenka 50,8 proc. dalis.

    Darbus numatyta pradėti praėjus septynioms dienoms po sutarties pasirašymo. Projekto įgyvendinimo terminas, įskaitant preliminarų įrangos paleidimą, nustatytas 36 mėnesiai.

    Numatytas ir ilgas garantijos bei atsakomybės laikotarpis – 120 mėnesių. Gamyklą planuojama statyti Lodzės EC4 teritorijoje, Vidzewo rajone.

    Kaip veiks naujasis įrenginys

    Pastatytas objektas turėtų tapti miesto šilumos tiekimo sistemos dalimi, gamindamas centralizuotai tiekiamą šilumą ir elektros energiją iš atliekų. Kitaip tariant, kalbama apie sprendimą, kai nerecikliuojamos atliekos panaudojamos energijai išgauti.

    Teigiama, kad tai bus atskira instaliacija ir dalis naujos hibridinės kogeneracinės elektrinės, kurioje planuojamas įvairus kuro „mišinys“. Skaičiuojama, jog per metus būtų galima pagaminti apie 1,6 mln. GJ šilumos ir 146 tūkst. MWh elektros.

    Projekte numatyta įrengti dvi technologines linijas. Kiekvienai jų per metus reikėtų po 100 tūkst. tonų komunalinių atliekų, kurios nebetinka perdirbti.

  • CPK projektui gali atsirasti dar vienas finansavimo šaltinis: svarstoma 500 mln. zlotų iš ES fondo

    Lenkijoje svarstoma, kad Centrinio komunikacijos uosto (CPK) projektas dar šioje ES finansinėje perspektyvoje galėtų gauti papildomų lėšų iš Europos Sąjungos infrastruktūrai, klimatui ir aplinkai skirto fondo. Kalbama apie 500 mln. zlotų.

    Apie tokią galimybę pranešta remiantis infrastruktūros viceministro ir vyriausybės įgaliotinio CPK klausimais Piotro Malepszako pasisakymais, kuriuos citavo portalas „money.pl“.

    Pasak jo, neatmetama ir dar viena kryptis – kad ES parama iš dalies galėtų apimti ir greitųjų geležinkelių (KDP) tunelio Lodzėje statybas. Kol kas tai įvardijama kaip galimas scenarijus, o ne patvirtintas sprendimas.

    Pusės milijardo zlotų injekcija CPK kontekste vertinama dvejopai: viena vertus, kai projektui pritrūko didesnio ES finansavimo, svarbi kiekviena papildoma suma; kita vertus, bendri investicijų poreikiai yra gerokai didesni.

    Kokio masto lėšų CPK reikia

    Pagal daugiametę CPK investicijų programą 2026 metų geležinkelių investicijoms buvo numatyta 10,4 mlrd. zlotų. Iš jų apie 9,45 mlrd. zlotų turėjo sudaryti finansavimas per iždo vertybinius popierius, o 965 mln. zlotų – ES lėšos.

    Programoje taip pat nurodyta, kad visas CPK finansavimas tais metais buvo planuojamas didesnis nei 14 mlrd. zlotų, todėl potencialūs 500 mln. zlotų iš papildomo fondo būtų tik dalis reikalingų sumų.

    Dar viena kryptis – BGK deklaruota parama

    Pastaruoju metu žiniasklaidoje nuskambėjo ir Bank Gospodarstwa Krajowego (BGK) deklaracija apie galimą paramą investicijai. Minėta 20 mlrd. zlotų suma.

    Vis dėlto BGK atstovai pabrėžė, kad tai nėra galutinė skiriama suma – greičiau limitas, iki kurio bankas teoriškai galėtų prisidėti prie CPK finansavimo.

  • Po Lodze pradėtas gręžti greitųjų traukinių tunelis: į Varšuvą žada 40 min.

    Lenkijoje į naują etapą perėjo greitųjų geležinkelių tunelio statyba po Lodzės miestu – į specialią kamerą įkelta milžiniška tunelio gręžimo skydinė įranga.

    Kaip nurodoma, darbai vyko penktadienį, lapkričio 6 dieną, o visa mašina, kai bus sukomplektuota, sieks apie 130 metrų ilgį ir svers maždaug 4 tūkst. tonų.

    Šis tunelis yra Kolei Dużych Prędkości (greitųjų traukinių) projekto dalis, kurio tikslas – po miestu nutiesti požeminę trasą ir taip pagreitinti susisiekimą tarp didžiųjų Lenkijos miestų.

    Skelbiama, kad nauja jungtis turėtų reikšmingai sutrumpinti kelionių laiką: iš Lodzės į Varšuvą planuojama nuvykti per 40 minučių, o į Poznanę ir Vroclavą – per maždaug valandą.

    Kas žinoma apie planuojamus kelionės laikus

    Numatomi trumpesni kelionės laikai yra vienas pagrindinių projekto argumentų, nes Lodzė yra strategiškai patogioje vietoje tarp kelių didžiųjų šalies centrų.

    Greitesnis susisiekimas gali keisti ir kasdienius kelionių įpročius – atsirastų daugiau galimybių važinėti tarp miestų darbo ar studijų reikalais, o verslui tai reikštų patogesnius ryšius su sostine bei kitais regionais.

    Milžiniška tunelio gręžimo mašina – ką tai reiškia statyboms

    Į Lodzėje įrengtą kamerą įkeltas skydas yra vienas svarbiausių požeminės statybos etapų: būtent ši įranga naudojama tuneliui po miestu gręžti.

    Faktas, kad mašina tokio masto (130 metrų ilgio ir 4 tūkst. tonų masės), parodo projekto apimtį ir sudėtingumą – tokie darbai paprastai planuojami ir vykdomi etapais, įrengiant infrastruktūrą po tankiai užstatytomis teritorijomis.

    Kada galėtų pasirodyti pirmieji traukiniai

    Straipsnyje keliama klausimas, kada pirmieji traukiniai išriedės į bėgius, tačiau pateiktoje informacijoje konkreti data ar terminas nenurodomi.

    Kol kas aišku tik tai, kad statybos pasiekė svarbų techninį etapą – pradėta ruoštis tunelio kasimui po miesto dalimi, kuri taps būsimos greitųjų traukinių jungties pagrindu.

  • Lodzėje ugniagesys partrenkė 64-erių moterį perėjoje: važiavo prieš eismą ir pažeidė draudimą

    Lodzėje žuvo 64 metų moteris, kuri ėjo per pažymėtą pėsčiųjų perėją, kai ją partrenkė ugniagesių automobilis. Smūgis buvo mirtinas – moteris mirė įvykio vietoje.

    Prie vairo sėdėjo 22 metų ugniagesys. Nelaimė įvyko spalio 5 dieną, popiet, netoli Baluckio turgaus rajono, Zgierskos gatvėje.

    Policijos pareigūnai tuomet skelbė, kad vairuotojas nepraleido pėsčiosios, buvusios perėjoje, ir dėl to įvyko tragiškas susidūrimas. Aplinkybės buvo aiškinamos prižiūrint prokurorui.

    Svarbi detalė – ugniagesių automobilis tuo metu nevyko į iškvietimą ir nevažiavo su įjungtais specialiaisiais signalais, todėl jam galiojo įprastos Kelių eismo taisyklės.

    Prokuratūra: ignoravo draudimą ir važiavo „prieš srautą“

    Praėjus beveik mėnesiui, prokurorai paskelbė naujas tyrimo detales. Nustatyta, kad 22 metų vairuotojas, važiuodamas nuo Flisackos gatvės Zgierskos gatvės link, nepaisė kelio ženklų.

    Tyrėjų duomenimis, jis ignoravo draudimą sukti į kairę ir atlikdamas manevrą įvažiavo į kelio atkarpą priešinga kryptimi, t. y. prieš eismą.

    Prokuratūra taip pat nurodo, kad vairuotojas neprivalėjo tikėtis „išimčių“ – artėdamas prie pėsčiųjų perėjos turėjo elgtis itin atsargiai ir praleisti pėsčiąją.

    Vairuotojui pareikšti įtarimai

    Lapkričio 3 dieną 22 metų ugniagesiui pareikšti įtarimai dėl eismo įvykio sukėlimo, pasibaigusio mirtimi. Per apklausą jis atsisakė duoti paaiškinimus.

    Jis tik nurodė, kad iš savo vietos prie vairo nematė per perėją ėjusios moters. Už tokį nusikaltimą Lenkijoje gresia nuo 6 mėnesių iki 8 metų laisvės atėmimo.

  • Milijardinis Lodzės Fabryczna stoties projektas neatsipirko? Port Polska žada dvigubą srautą

    Lodzės Fabryczna geležinkelio stotis po rekonstrukcijos tapo vienu moderniausių transporto mazgų Lenkijoje, tačiau realybėje keleivių srautai ilgą laiką nepasiekė lūkesčių. Vietos žiniasklaida ne kartą atkreipė dėmesį, kad erdviose stoties erdvėse dažniau jaučiamas tuštumos įspūdis nei piko valandų šurmulys.

    Projektas buvo itin brangus: bendra investicijų vertė siekė apie 420 000 000 eurų. Stotis integruota su miesto ir tarpmiestiniais autobusais, tramvajais, dviračių infrastruktūra bei automobilių parkavimu, todėl buvo planuota, kad ji taps kasdieniu regiono susisiekimo centru.

    Kas turėtų pakeisti situaciją?

    Pokyčio tikimasi sulaukti kartu su Port Polska projektu Baranuve ir su juo susietomis geležinkelių investicijomis. Planas numato, kad naujos jungtys ir greitesni maršrutai turėtų atvesti į Lodzę daugiau keleivių, o Fabryczna stotis iš „per didelės kasdienybei“ taptų natūraliu persėdimo tašku.

    „Pagal mūsų prognozes keleivių srautas Lodzės Fabryczna stotyje išaugs 100 proc., tai reiškia, kad judėjimas padvigubės“, – sakė Michałas Pyzikas.

    Didelio greičio geležinkelis ir tunelis

    Esminė grandis šiame plane yra didelio greičio geležinkelio plėtra, skirta sujungti svarbiausius miestus su būsimu centriniu oro uostu. Numatyta, kad atkarpoje tarp Lodzės ir Varšuvos greičiausi traukiniai galėtų kelionę sutrumpinti iki maždaug 40 minučių.

    Dar vienas svarbus projektas – skersinis tunelis po Lodzės centru, kuris turėtų panaikinti dabartinį „galinės stoties“ efektą. Tai leistų daliai maršrutų važiuoti per miestą, o Fabryczna stotis taptų ne kelionės pabaiga, bet maršruto dalimi.

    Jei šie projektai bus įgyvendinti pagal planą, Lodzė gali įsitvirtinti kaip vienas kertinių Lenkijos geležinkelio mazgų. Toks scenarijus reikštų, kad brangi ir ilgai kritikuota investicija pagaliau būtų išnaudota pagal pirminę paskirtį.

  • Autostrada A2 tarp Varšuvos ir Lodzės plečiama iki 2028 metų: pasirašytos sutartys už 300 mln. eurų

    Lenkijoje užbaigtas sutarčių paketas dėl autostrados A2 rekonstrukcijos ir plėtros ruože tarp Varšuvos ir Lodzės. Valstybinė kelių valdytoja GDDKiA pasirašė ketvirtąją, paskutinę vykdymo sutartį, kuri užbaigia viso projekto rangovų pasirinkimą.

    Paskutinis ruožas apima apie 28 kilometrus tarp mazgų Lodzė Šiaurė ir Lovyčius. Darbus šiame etape vykdys bendrovė „Budimex“, o sutarties vertė siekia apie 105 mln. eurų.

    GDDKiA nurodo, kad sutartį pasirašyti leido teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas ankstesnis skundų nagrinėjimo institucijos verdiktas dėl konkurso laimėtojo. Tai uždarė ginčų etapą ir atvėrė kelią faktiniams darbams.

    Projektas kainuos apie 300 mln. eurų

    Visi keturi A2 plėtros etapai tarp Varšuvos ir Lodzės bendrai kainuos apie 300 mln. eurų. Didžiausią darbų dalį kituose trijuose ruožuose atliks rangovas „Strabag“, su kuriuo sutartys jau buvo pasirašytos anksčiau.

    Skirtingų atkarpų terminai nevienodi: dalį planuojama užbaigti 2027 metų pabaigoje, kitą etapą 2028 metų sausį, o ruožą tarp Lodzės Šiaurės ir Lovyčiaus ketinama pabaigti 2028 metų balandį.

    Eismas vyks ir statybų metu

    Vienas didžiausių iššūkių – darbai bus atliekami nenutraukiant eismo. Kelių valdytoja skelbia, kad statybų laikotarpiu abiem kryptimis turėtų likti po du eismo juostų koridorius, tačiau vairuotojams teks priprasti prie laikino organizavimo ir greičio ribojimų.

    Po plėtros A2 ruožas nuo Pruskuvo iki Lodzės Šiaurės turėtų turėti po tris juostas kiekviena kryptimi, o arčiau Varšuvos – iki Konotopos mazgo – numatytos keturios juostos. Ties Lodzės Šiaurės mazgu, kur kertasi A1 ir A2, naujų juostų neplanuojama, tačiau numatytas dangos ir apšvietimo atnaujinimas.

    GDDKiA projektą vadina vienu sudėtingiausių pastaraisiais metais, nes A2 yra vienas intensyviausių Lenkijos kelių koridorių. Skaičiuojama, kad kai kuriose vietose per parą juo gali važiuoti nuo maždaug 50 000 iki beveik 100 000 transporto priemonių, todėl plėtra pristatoma kaip būtina ilgalaikiam pralaidumui didinti.

    Didesnis dėmesys energetikai

    Projekte numatyti sprendimai, susiję su energijos vartojimo efektyvumu: dalyje ruožų planuojamas apšvietimo atnaujinimas, o infrastruktūros įrenginiai, tokie kaip meteorologinės stotelės ir kitos sistemos, turėtų būti maitinami iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

    Taip pat skelbiama, kad rekonstruojamuose ruožuose planuojama diegti vidutinio greičio matavimo kontrolę. Tai turėtų padėti palaikyti saugesnį eismą statybų metu ir sumažinti staigių greičio svyravimų riziką.

  • Lodzėje griaus buvusios elektrinės EC-2 aušinimo bokštus: investuotojas atskleidė, kas atsiras jų vietoje

    Lenkijos Lodzės mieste planuojama nugriauti du buvusios kogeneracinės elektrinės EC-2 aušinimo bokštus. Investuotojas sprendimą aiškina prasta konstrukcijų būkle ir pabrėžia, kad jų išsaugoti saugiai nebeįmanoma.

    Šie darbai tęsia teritorijos demontavimo procesą, kuris pastaruoju metu tapo ypač matomas miestiečiams. Neseniai iš miesto panoramos pašalinti trys aukšti elektrinės kaminai, o dabar atėjo eilė didiesiems aušinimo statiniams.

    Sprendimas dėl saugumo

    Pasak projekto vystytojų, aušinimo bokštų konstrukcijos yra smarkiai pažeistos. Dėl techninės būklės ir galimų rizikų teritorijoje pasirinktas kelias yra ne konservavimas ar pritaikymas, o visiška griovimo procedūra.

    Skirtingai nei kaminų griovimas, kuris buvo atliktas itin greitai, aušinimo bokštus planuojama ardyti etapais. Toks būdas paprastai pasirenkamas tada, kai siekiama tiksliau kontroliuoti procesą, triukšmą ir dulkėtumą tankiau apgyvendintoje aplinkoje.

    Ką planuojama statyti vietoje?

    Atlaisvintoje teritorijoje numatoma nauja urbanistinė plėtra, kurios pagrindinė kryptis – gyvenamoji statyba. Vystytojas nurodo, kad architektūrinė idėja turėtų atsispirti nuo buvusios industrinės vietos charakterio ir formomis priminti aušinimo bokštų siluetus.

    Kartu planuojamos ir komercinės funkcijos: paslaugų, prekybos bei sporto paskirties patalpos. Taip pat numatytos viešosios erdvės, žaliosios zonos ir poilsio infrastruktūra, kad teritorija taptų patraukli ne tik naujakuriams, bet ir aplinkinių rajonų gyventojams.

    EC-2 istorija ir teritorijos transformacija

    EC-2 objektas buvo galutinai išjungtas 2015 metais, užbaigiant kelis dešimtmečius trukusį jo vaidmenį miesto energetikoje. Nuo tada teritorija palaipsniui keičia paskirtį, o pramoninius statinius keičia gyvenamosios ir mišrios paskirties projektai.

    Griovimo procesas buvo pradėtas anksčiau, tačiau vėliau sustojo dėl procedūrinių klausimų. Šiuo metu darbai tęsiami atnaujintu planu, o tikslas – kuo greičiau parengti teritoriją naujai statybai ir viešųjų erdvių įrengimui.

  • Iš Lodzės į 70 rinkų: kaip „Gillette“ megafabrika Lenkijoje gamina kas trečią pasaulio skustuvą

    Lodzėje veikianti „Procter & Gamble“ (P&G) „Gillette“ gamykla per du dešimtmečius tapo vienu svarbiausių koncerno gamybos ir logistikos centrų Europoje. Iš čia skustuvai ir peiliukai keliauja į maždaug 70 rinkų penkiuose žemynuose, o pats kompleksas apima gamybą, pakavimą ir paskirstymą.

    Gamykla gamina apie 160 skirtingų P&G produktų variantų, tarp jų „Mach3“, „Fusion“, „Venus Embrace“ ir „Venus Olay“ serijas. P&G teigia, kad Lodzės padalinys yra vienintelis pasaulyje, kuriame gaminami „Venus Olay“ skustuvai.

    Ši gamykla įvardijama kaip didžiausias „Gillette“ prekės ženklo padalinys pasaulyje ir viena iš vadinamųjų P&G megagamyklų. Bendrovės skaičiavimu, būtent Lenkijoje pagaminamas maždaug kas trečias „Gillette“ skustuvas pasaulyje, o tai Lodzės regionui reiškia ir darbo vietas, ir aukštesnės pridėtinės vertės kompetencijas.

    Automatizacija ir DI gamyboje

    Pastaraisiais metais Lodzės gamykla sparčiai diegia automatizavimo sprendimus, kurie leidžia didinti pajėgumus ir užtikrinti stabilų kokybės lygį. Produktų kontrolėje naudojamos vaizdinės patikros sistemos, padedančios aptikti smulkiausius neatitikimus dar prieš gaminiui pasiekiant pakuotę.

    Logistikoje pritaikomi autonominiai vežimėliai, kurie mažina rankinio darbo apimtį ir standartizuoja judėjimą gamybos patalpose. P&G taip pat akcentuoja, kad dalis sprendimų kuriami vietoje ir vėliau pritaikomi kitose įmonės gamyklose.

    „Mūsų Lodzės gamykla rodo inovacijų kryptį, nuolat tobulindama gamybos procesus ir skaitmenines technologijas“, – sakė P&G „Gillette“ komplekso Lodzėje vadovas Christophas Reifas.

    Gamykloje veikia inžinerinė komanda, P&G pristatoma kaip vidinis automatizavimo centras, kuriantis naujus įrankius ir procesų patobulinimus. Tokia praktika atitinka platesnę pramonės tendenciją, kai gamyklos tampa ne tik gamybos vieta, bet ir technologijų diegimo laboratorija.

    Karjeros ir kompetencijų augimas

    Modernioms linijoms reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, todėl P&G pabrėžia vidinį darbuotojų ugdymą ir karjeros galimybes. Įmonė teigia, kad dalis vadovų savo kelią pradėjo nuo praktikų ar jaunesniųjų pozicijų, o vėliau augo keisdami roles tarp skirtingų padalinių.

    Kompleksas taip pat akcentuoja įvairovę komandose: moterys dirba ne tik administracinėse, bet ir techninėse pareigose. Pasak P&G, moterys sudaro apie trečdalį darbuotojų ir daugiau nei 40 proc. vadovaujančių pozicijų, o tai gamybos sektoriuje išlieka reikšmingu rodikliu.

    P&G mastas Lenkijoje ir investicijos

    Lodzės „Gillette“ yra viena iš P&G gamybos ašių Lenkijoje, greta kitų bendrovės padalinių šalyje. P&G skelbia, kad per maždaug 30 metų Lenkijoje investavo daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių; perskaičiavus pagal pastarųjų metų tipinį kursą tai sudaro apie 900 000 000 eurų.

    Įmonė taip pat nurodo sukūrusi daugiau nei 5 000 darbo vietų, o gamybą papildo tiekimo grandinės, IT ir paskirstymo funkcijos. Tokia struktūra atitinka globalių gamintojų strategiją, kai viename regione telkiami ne tik cechai, bet ir planavimas, logistika bei skaitmeninės paslaugos.

    „Ši investicija yra pavyzdys, ką JAV įmonės atneša į Lenkiją: kapitalą, technologijas, inovacijas, modernias darbo vietas ir augimo galimybes darbuotojams bei tiekėjams“, – sakė JAV ambasadorius Lenkijoje Tomas Rose.

    P&G pabrėžia ir vietinį įsitraukimą Lodzėje: darbuotojai prisideda prie socialinių iniciatyvų, paramos projektų ir bendruomeninių veiklų. Bendrovės vertinimu, būtent globalių tiekimo srautų ir vietos ekosistemos derinys ir lemia, kad gamykla iš regioninio objekto per 20 metų tapo tarptautiniu centru.

  • Lenkijoje vairuotojams smūgis: A2 atkarpoje iki 80 km – 70 km/val. limitas ir kontrolė

    Lenkijoje vairuotojų laukia reikšmingi pokyčiai vienoje svarbiausių šalies automagistralių. Valstybinė kelių direkcija GDDKiA planuoja A2 ruože tarp Lodzės ir Varšuvos įvesti 70 km/val. greičio ribojimą ir beveik 80 kilometrų ilgio atkarpinį greičio matavimą. Priemonės siejamos su numatyta kelio modernizacija, kuri gali trukti kelerius metus.

    A2 yra pagrindinė transporto arterija, jungianti centrinę Lenkiją su sostine, todėl net ir laikini ribojimai čia greitai pajuntami. 70 km/val. apribojimas automagistralėje yra neįprastai žemas, tačiau dažnai taikomas, kai vyksta intensyvūs darbai, keičiama danga ar pertvarkomos sankryžos. Kartu diegiamas atkarpinis matavimas paprastai skirtas užtikrinti, kad greitis būtų mažinamas nuosekliai, o ne tik prie pavienių kontrolės taškų.

    Kodėl taikomas atkarpinis matavimas

    Atkarpinis greičio matavimas skaičiuoja vidutinį greitį tarp dviejų taškų, todėl vairuotojams tampa sudėtinga viršyti ribojimą trumpais pagreitėjimais. Praktikoje tokia kontrolė dažniausiai mažina staigių manevrų, avarinių situacijų ir avarijų riziką, ypač ten, kur eismo sąlygos keičiasi dėl remonto. Modernizavimo metu papildomą pavojų kelia susiaurintos juostos, technika kelkraštyje ir pasikeitę įvažiavimai.

    Ilgas, beveik 80 kilometrų kontroliuojamas ruožas reiškia, kad vairuotojams teks planuoti keliones su didesne laiko atsarga. Net nedidelis vidutinio greičio sumažėjimas intensyvaus eismo koridoriuje gali turėti įtakos spūstims piko metu, ypač artėjant prie Varšuvos. Dėl to keliaujantiems patariama stebėti kelio ženklus ir laikinus eismo organizavimo pakeitimus.

    Ką tai reiškia keliaujantiems per Lenkiją

    A2 ruožas tarp Lodzės ir Varšuvos svarbus ne tik vietiniam, bet ir tranzitiniam eismui, įskaitant keliaujančius į Lenkijos sostinę ar toliau į rytus. Tokie ilgalaikiai ribojimai paprastai įvedami etapais, kad būtų galima palaikyti eismą bent dalimi juostų, tačiau vairuotojai vis tiek turi susitaikyti su mažesniu pralaidumu. Papildomai gali didėti kelionių patikros rizika, jei bus įrengiami laikini greičio mažinimo ruožai ar nukreipimai.

    Didelę reikšmę turės ir tai, kaip bus suprojektuotos darbų zonos bei informavimo sistema. Jei bus aiškiai nurodyti greičio ribojimai, atstumai iki kliūčių ir darbo technikos, mažėja staigių stabdymų bei susidūrimų tikimybė. Vairuotojams, kurie įpratę A2 važiuoti didesniu tempu, svarbiausia iš anksto prisitaikyti prie naujo ritmo ir vengti rizikingų lenkimų.

    Kaip pasiruošti, kad nekainuotų brangiai

    Atkarpinio matavimo ruožuose didžiausia klaida yra trumpam viršyti greitį ir tikėtis vėliau jį kompensuoti lėtesniu važiavimu. Tokia taktika ne visada suveikia, ypač esant kintančiam srautui, o galutinis vidurkis vis tiek gali viršyti leistiną ribą. Patikimiausias būdas išvengti baudų yra stabilus greitis, didesnis atstumas iki priekyje važiuojančio ir iš anksto suplanuotas maršrutas, jei yra alternatyvų.

    Planuojant kelionę verta įvertinti, kad modernizavimo darbai gali keisti eismo schemą ir trukmę skirtingais etapais. Dėl to rekomenduojama prieš išvykstant pasitikrinti naujausią informaciją apie darbų zonas ir laikinus ribojimus. Tokiose atkarpose dažnai išauga ir smulkių incidentų skaičius, todėl papildomas laikas kelionei tampa praktišku sprendimu.