CP v2

Tag: Logistikos centrai

  • „Amazon“ Lenkijoje atidaro robotizuotą logistikos centrą: Dobromieže žada 1 000 naujų darbo vietų

    „Amazon“ pranešė, kad 2026 metais spalį Dobromieže, Žemutinės Silezijos regione, pradės veikti naujas, robotizuotas logistikos centras. Tai bus dvyliktasis bendrovės tokio tipo objektas Lenkijoje, o pirmaisiais veiklos metais planuojama sukurti daugiau nei 1 000 pilno etato darbo vietų.

    Bendrovės teigimu, Dobromiežo centras išsiskirs tuo, kad nuo pat pradžių bus diegiama „Amazon Robotics“ sistema. Skaičiuojama, kad kasdieniuose procesuose darbuotojams padės daugiau nei 5 000 robotų, o tai taps ketvirtuoju robotizuotu „Amazon“ logistikos centru šalyje.

    Robotai sandėlyje: ką jie keičia

    Robotizacija logistikos centruose paprastai reiškia greitesnį prekių judėjimą, efektyvesnį užsakymų komplektavimą ir mažiau fiziškai sunkių darbų darbuotojams. Tokiose sistemose dalį pervežimų ir prekių pristatymo į komplektavimo vietas perima autonominiai robotai, o žmonės dažniau atlieka kontrolės, kokybės ir proceso valdymo užduotis.

    „Amazon“ pabrėžia, kad technologija skirta ne tik spartai, bet ir darbo saugai bei ergonomikai. Robotizuotuose centruose įprastai mažėja vaikščiojimo atstumai ir monotoniškų krovos operacijų, tačiau didėja poreikis techninei priežiūrai, inžinerijai ir IT kompetencijoms.

    „Naujas centras Dobromieže nuo pat pradžių buvo projektuojamas taip, kad technologija realiai padėtų mūsų darbuotojams kasdienėje veikloje. Išmanios procesų valdymo sistemos ir daugiau nei 5 000 robotų padės sudėtingesnėse užduotyse, spartindami užsakymų komplektavimą ir išsiuntimą, kad darbas būtų patogesnis ir saugesnis“, – sakė „Amazon“ regiono operacijų direktorius Vidurio ir Rytų Europoje Sławomir Płonka.

    Kokias darbo vietas žada kurti

    Bendrovės pateikta informacija rodo, kad naujame centre bus ieškoma ne tik sandėlio operatorių, bet ir specialistų, kurie užtikrins robotų, automatizuotos įrangos bei IT sistemų veikimą. Taip pat numatytos operacijų vadovų, personalo, darbuotojų saugos ir sveikatos bei administracijos pozicijos.

    Toks darbuotojų profilis atitinka platesnę logistikos sektoriaus tendenciją, kai automatizacija mažina kai kurių rankinių užduočių apimtį, tačiau didina paklausą techniniams ir procesų valdymo įgūdžiams. Dėl to įmonės vis dažniau investuoja į vidinius mokymus ir kvalifikacijos kėlimą, ypač diegiant robotikos sprendimus.

    Investicijos ir planai Lenkijoje

    „Amazon“ pasirinkimą Dobromieže aiškina keliomis priežastimis: susisiekimo infrastruktūra, darbuotojų prieinamumu iš Švidnicos ir Valbžycho subregionų bei galimybe aplinkinių miestelių gyventojams patogiai pasiekti darbo vietą. Žemutinė Silezija bendrovei yra svarbi ir dėl jau suformuoto logistikos tinklo regione.

    „Amazon“ taip pat nurodė, kad 2025 metais Žemutinės Silezijos vaivadijoje investavo daugiau nei 600 000 000 eurų, o veikla, bendrovės vertinimu, prisidėjo prie regiono bendrojo vidaus produkto augimo daugiau nei 300 000 000 eurų. Šie skaičiai atspindi, kad logistikos infrastruktūra regionams tampa reikšmingu ekonominės plėtros veiksniu.

    Lenkijoje „Amazon“ logistikos veiklą plėtoja nuo 2014 metų ir tiesiogiai, bendrovės duomenimis, samdo daugiau nei 19 000 darbuotojų. 2012–2025 metais investicijos Lenkijoje esą viršijo 10 800 000 000 eurų, o 2026–2028 metų laikotarpiui planuojama papildomai skirti apie 5 500 000 000 eurų.

  • REPS pritraukė 22 mln. eurų: nori kelius paversti elektrinėmis, energiją renkant iš transporto

    REPS pritraukė 22 mln. eurų: nori kelius paversti elektrinėmis, energiją renkant iš transporto

    Austrijos Tirolio regione įsikūręs energijos gamybos startuolis REPS pranešė pritraukęs apie 22 mln. eurų nuosavo kapitalo investiciją. Lėšos bus skirtos plėsti Road Energy Production System technologiją, kuri montuojama į esamą kelio dangą ir iš transporto sukeliamo slėgio bei vibracijų gamina elektrą.

    Bendrovė teigia, kad sprendimas leidžia išnaudoti energiją, kuri kasdien prarandama judant automobiliams ir sunkvežimiams. Skirtingai nei saulės ar vėjo elektrinėse, čia remiamasi ne nauju energijos šaltiniu, o tuo, kas jau vyksta keliuose ir paprastai virsta šiluma bei triukšmu.

    Didžiausias efektas, anot REPS, pasiekiamas ten, kur transportas natūraliai lėtėja ar stabdo: įvažiavimuose ir išvažiavimuose, posūkiuose, greičio ribojimo zonose, pakrovimo aikštelėse, taip pat nuokalnėse ir įkalnėse. Tokiose vietose mechaniniai impulsai yra nuolatiniai, prognozuojami ir sutelkti, todėl lengviau apskaičiuoti pagaminamos elektros kiekį bei investicijų atsipirkimą.

    Pirmasis komercinis projektas Hamburge

    Pirmasis komercinis REPS įrenginys, bendrovės duomenimis, nuo 2025 metų lapkričio veikia Hamburgo uoste. Per kelis mėnesius per sistemą pravažiavo daugiau nei 115 000 sunkvežimių, o pagaminta per 6 700 kilovatvalandžių elektros energijos.

    REPS tikina, kad po šio diegimo išaugo tarptautinis susidomėjimas: vyksta pokalbiai su dešimtimis uostų ir logistikos sektoriaus atstovų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Įmonė taip pat mato potencialą miestuose ir pramoninėse teritorijose, kur daug transporto srautų ir elektros poreikis yra vietinis.

    Vienas svarbiausių argumentų infrastruktūros valdytojams yra tas, kad sistema gali būti integruota į esamus kelius, nedarant įtakos eismo organizavimui. REPS akcentuoja, kad pagaminta elektra gali būti sunaudojama čia pat, pavyzdžiui, apšvietimui, įkrovimo sprendimams ar uosto įrangai.

    Kodėl šis modelis kelia susidomėjimą?

    Energetikos perėjime vis daugiau dėmesio skiriama decentralizuotai gamybai ir sprendimams, kurie mažina tinklo apkrovą bei energijos importo poreikį. Energijos surinkimo technologijos, kurios verčia mechaninius veiksmus į elektrą, laikomos viena iš nišų, tačiau jas dažnai riboja ilgaamžiškumo ir efektyvumo klausimai.

    REPS teigia, kad esminė kliūtis iki šiol buvo ekonomika: mechaniniai keitikliai ne visuomet atlaikydavo dideles apkrovas ir ilgą eksploataciją, todėl investicijos neatsipirkdavo. Startuolis sako iš esmės perprojektavęs keitiklį taip, kad sprendimas būtų pritaikytas intensyviam sunkiajam transportui ir tarnautų daugiau nei 20 metų.

    „Keliai yra visur, eismas yra visur. Tai, kas anksčiau buvo prarasta energija, dabar gali tapti švaria elektra“, – sakė REPS įkūrėjas ir vadovas Alfonsas Huberis.

    „Mūsų aikštelėje įdiegta sistema parodė REPS potencialą: ten, kur transportas vis tiek turi stabdyti, švari energija surenkama ir panaudojama vietoje. Be jokio poveikio eismui ir nereikalaujant papildomos erdvės“, – sakė „Hamburger Container Service GmbH“ vadovas Justinas Karnbachas.

    REPS planuoja investiciją skirti gamybos ir diegimo apimčių didinimui, taip pat plėtrai į naujus infrastruktūros segmentus. Ilgesnėje perspektyvoje bendrovė kelių sprendimą mato kaip pirmą žingsnį platesnėje platformoje, kuri aukšto intensyvumo infrastruktūrą paverstų decentralizuotais elektros gamybos taškais.

  • Krokuvoje kyla 7R Hub Nowa Huta: 230 000 kv. m kompleksas ir 2 000 darbo vietų iki 2027 metų

    Krokuvoje, Nowa Huta rajone, pradedamas statyti didelis miesto logistikos kompleksas 7R Hub Nowa Huta. Projekto iniciatoriai jį pristato kaip vieną ambicingiausių tokio tipo objektų Europoje, o miestas investiciją sieja su platesne buvusių pramoninių teritorijų atgaivinimo programa.

    Skelbiama, kad bendra investicijos vertė sieks apie 230 mln. eurų. Statybų startą pažymėjo simbolinė kertinio akmens įkasimo ceremonija, kurioje pabrėžta, jog objektas turėtų tapti svarbia Nowa Huta transformacijos dalimi.

    Numatomas mastas ir terminai

    Pagal viešai pristatytus planus, kompleksas turėtų užimti apie 230 000 kvadratinių metrų ploto. Įgyvendinus projektą, jame galėtų atsirasti apie 2 000 darbo vietų, priklausomai nuo įsikursiančių įmonių profilio ir veiklos apimties.

    Planuojama, kad objektas bus baigtas 2027 metų gegužę. Tokie projektai paprastai įgyvendinami etapais, todėl realus atskirų pastatų ar zonų įveiklinimo grafikas gali priklausyti nuo nuomininkų poreikių ir infrastruktūros parengimo.

    Ką akcentuoja miestas ir vystytojas

    Krokuvos savivaldybė investiciją sieja su projektu Kraków Nowa Huta Przyszłości, kuriuo siekiama buvusias pramonines teritorijas paversti modernia ekonomikos, mokslo ir gyvenamąja aplinka. Savivaldybės žinutė aiški: rajonas turi judėti nuo sunkiosios pramonės palikimo link technologijų, šiuolaikinės gamybos ir logistikos.

    „Nowa Huta taip pat turi būti svarbus ekonominis centras, o perėjimas nuo sunkiosios pramonės prie modernių technologijų, logistikos ir šiuolaikinės gamybos yra kryptis, kurios reikia ir rajonui, ir visam Krokuvui“, – sakė Krokuvos meras Aleksander Miszalski.

    Vystytojas 7R projektą įvardija kaip reprezentacinį ir pabrėžia miesto logistikos bei modernios infrastruktūros svarbą augant e. komercijai, gamybos ir tiekimo grandinių pertvarkai. Tokios infrastruktūros poreikį regione didina ir siekis trumpinti pristatymo laiką, priartinant sandėliavimo bei paskirstymo centrus arčiau miesto.

    Aplinkosaugos sprendimai ir infrastruktūra

    Planuose numatyta infrastruktūra, pritaikyta automatizacijai, taip pat erdvės technologijų, gamybos ir logistikos įmonėms. Projektas pristatomas ne vien kaip sandėliavimo objektas, bet ir kaip pramoninės teritorijos pernaudojimo pavyzdys, kai apleistos erdvės integruojamos į miesto audinį.

    Taip pat deklaruojamos aplinkosauginės priemonės: daugiau kaip 2 200 augalų sodinimas, apie 10 hektarų ploto apželdinimas mišku, žydinčios pievos, vabzdžių nameliai ir lietaus sodai. Tokie sprendimai dažnai taikomi siekiant mažinti šilumos salos efektą, gerinti lietaus vandens valdymą ir didinti biologinę įvairovę urbanizuotose teritorijose.

    7R yra Lenkijos komercinio nekilnojamojo turto vystytoja, dirbanti ir Čekijoje. Bendrovė skelbia turinti daugiau kaip 1 800 000 kvadratinių metrų įgyvendintų projektų bei dar apie 2 500 000 kvadratinių metrų vystomų plotų, o 7R Hub Nowa Huta turi tapti vienu didžiausių jos projektų regione.