CP v2

Tag: Logopedai

  • Vaikas skaito sklandžiai, bet nesupranta: 10 veiksmingų žingsnių, kurie dažnai suveikia greitai

    Vaikas skaito sklandžiai, bet nesupranta: 10 veiksmingų žingsnių, kurie dažnai suveikia greitai

    Kodėl vaikas skaito, bet nesupranta?

    Situacija pažįstama daugeliui tėvų: vaikas skaito pakankamai greitai, tačiau paprašytas paaiškinti, kas vyko tekste, sutrinka arba atsako vienu sakiniu. Tai dažnai nereiškia tingėjimo – skaitymo supratimas yra atskiras gebėjimas, kuris bręsta ilgiau nei pats raidžių jungimas į žodžius.

    Skaitymas yra sudėtingas pažintinis procesas: vienu metu reikia išlaikyti dėmesį, atpažinti žodžius, suprasti jų reikšmes, susieti sakinius ir sekti įvykių logiką. Jei techninis skaitymas dar reikalauja daug pastangų, smegenims paprasčiausiai pritrūksta „resursų“ prasmei sugaudyti.

    Dažna priežastis – mechaninis skaitymas, kai vaikas koncentruojasi į skiemenavimą, intonaciją ar greitį, bet ne į turinį. Taip pat trukdo greitas nuovargis, dėmesio svyravimai ar sunkumai išlaikyti teksto seką galvoje iki pastraipos pabaigos.

    Ne mažiau svarbus veiksnys – žodynas: jei tekste daug nepažįstamų žodžių ar abstrakčių sąvokų, bendras sakinys praranda prasmę. Vaikams sunkiau ir su vaizduotės kūrimu, kai skaitomas pasakojimas netampa vidiniu vaizdu ar istorija.

    Kaip greitai suprasti, kur „stringa“?

    Pirmiausia verta atsisakyti vieno įpročio – prašymo iškart perpasakoti visą puslapį. Daliai vaikų tai per didelis krūvis atminčiai, todėl jie pameta siužetą, nors atskirus sakinius supranta.

    Vietoj to geriau tikrinti mažais žingsniais: vieną pastraipą, kelis sakinius, vieną situaciją. Tėvams svarbiausia rasti konkrečią kliūtį: ar vaikas nesupranta žodžių, ar nespėja sekti įvykių, ar skaito „automatiškai“.

    Pradėkite nuo paprasčiausio testo: paklauskite 3–5 žodžių reikšmių iš ką tik skaityto teksto. Jei vaikas sutrinka, tai signalas, kad reikia kryptingai auginti žodyną ir mokyti stabtelėti ties neaiškiais žodžiais, o ne juos praleisti.

    Kitas greitas patikrinimas – įvykių seka. Paprašykite pasakyti, kas įvyko pirma, kas po to ir kuo baigėsi, remiantis trumpu 3–4 sakinių fragmentu. Jei seka griūva, tikėtina, kad vaikui trūksta įgūdžio sujungti teiginius į vientisą istoriją.

    10 patarimų, kurie padeda namuose

    Neaiškius žodžius paverskite žaidimu: leiskite juos pasižymėti ir kartu paaiškinkite prasmę paprastais pavyzdžiais. Vėliau sugalvokite po sakinį su tuo žodžiu – taip reikšmė „prisiklijuoja“ greičiau.

    Mokykite sekti logiką mažomis porcijomis: po pastraipos trumpai aptarkite, kas pasikeitė istorijoje. Tokios mikro pauzės sumažina riziką, kad vaikas perskaitys kelias pastraipas, bet nepajus, apie ką jos.

    Patikrinkite, ar vaikas skaito kritiškai: kartais padeda sąmoningai „absurdiški“ sakiniai. Jei vaikas nepastebi, kad teiginys nelogiškas, vadinasi, jis skaito neatlikdamas prasmės patikros ir neperkelia teksto į realias žinias.

    Lavinkite vaizdinį mąstymą: perskaičius aprašymą paprašykite nupiešti vietą ar veikėją, o vyresnių vaikų – apibūdinti keliais sakiniais. Kai atsiranda vidinis „filmas“, grožinė literatūra tampa lengviau suprantama.

    Nesiekite greičio rekordo – svarbiau stabilus supratimas. Jei reikia, laikinai rinkitės paprastesnius tekstus, nes sėkmės pojūtis tiesiogiai didina motyvaciją, o motyvacija gerina dėmesio išlaikymą.

    Kalbėkitės apie tekstą klausimais, kurie verčia mąstyti: kodėl veikėjas taip pasielgė, ką jis galėjo jausti, kas būtų, jeigu situacija pasikeistų. Tokie klausimai ugdo priežasties ir pasekmės suvokimą, kuris vėliau persikelia ir į mokyklinius tekstus.

    Jei vaikas dažnai „pameta“ eilutę, padeda paprastas triukas – sekti tekstą pirštu. Tai sumažina išsiblaškymą ir padeda išlaikyti skaitymo tempą tokį, koks leidžia suvokti prasmę.

    Venkite lyginimo su klasės draugais, nes tai didina įtampą, o įtampa mažina supratimą. Vietoj vertinimų geriau akcentuoti procesą: šiandien supratome vieną pastraipą, rytoj – dvi.

    Jei išbandžius kelis būdus pokyčio nėra, verta pasitarti su specialistu. Logopedas arba neuropsichologas gali padėti tiksliau įvertinti, ar sunkumai susiję su kalbos raida, dėmesiu, darbo atmintimi ar specifiniais skaitymo sutrikimais.

    Skaitymo supratimas – lavinamas įgūdis, todėl nuosekli 10–15 minučių kasdienė praktika dažnai duoda daugiau nei reti, bet ilgi „maratonai“. Svarbiausia – kantrybė, aiškūs žingsniai ir vaikui suprantamas tempas.

  • Vilniaus rajone startavo nauja paslauga: šeimos vaikų raidos pagalbą gaus greičiau ir arčiau

    Vilniaus rajone startavo nauja paslauga: šeimos vaikų raidos pagalbą gaus greičiau ir arčiau

    Nuo rugsėjo 1 dienos Vilniaus rajono poliklinikoje pradėtos teikti vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaro paslaugos. Nemenčinėje šeimos gali kreiptis dėl kompleksinio vaiko raidos ir funkcinių gebėjimų įvertinimo bei gauti kelių sričių specialistų pagalbą vienoje vietoje.

    Įstaiga skelbia, kad šiuo metu naujoms paslaugoms nėra susidariusių eilių, o tai reikšminga tėvams, kuriems anksčiau tekdavo laukti kelis mėnesius. Praktikoje ankstyvas įvertinimas ir greitesnis terapijų pradėjimas dažnai lemia geresnius vaiko kalbos, judėjimo, socialinių įgūdžių ir savarankiškumo rezultatus.

    „Vaikų sveikata ir galimybė gauti reikalingą pagalbą laiku yra vienas iš pagrindinių lūkesčių, keliamų mūsų rajono gydymo įstaigoms. Norime, kad Vilniaus rajono šeimoms kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos būtų kuo lengviau pasiekiamos“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Ankstyvoji reabilitacija skirta vaikams iki 7 metų, kai nustatomi arba įtariami raidos, kalbos, judėjimo, elgesio, emocijų ar neurologiniai sutrikimai. Įvertinus vaiko poreikius sudaromas individualus planas, kuris gali apimti kineziterapiją, ergoterapiją, logopedo pagalbą, psichologo konsultacijas, elgesio ar žaidimų terapiją.

    Dienos stacionaro modelio esmė – komandinis darbas, kai vaiko situacija vertinama ne vieno specialisto, o kelių sričių komandos. Vaiko raidą gali vertinti gydytojas socialinis pediatras, kineziterapeutas, ergoterapeutas, klinikinis logopedas, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir bendrosios praktikos slaugytojas.

    Komanda ne tik dirba su vaiko sunkumais, bet ir konsultuoja tėvus, kaip stiprinti vaiko gebėjimus namuose, darželyje ir kasdienėse situacijose. Tokia praktika atitinka šiuolaikines ankstyvosios intervencijos kryptis, kai svarbu ne vien pavienės procedūros, bet ir nuoseklus šeimos įtraukimas, aplinkos pritaikymas bei reguliarus pažangos vertinimas.

    Dienos stacionare teikiamos dvi pagrindinės paslaugos – „Vaiko raida A“ ir „Vaiko raida B“, jos parenkamos pagal sutrikimo pobūdį ir sudėtingumą. „Vaiko raida A“ dažniau taikoma esant fiziologinės raidos, kalbos, judesių, regos ar klausos sunkumams, o „Vaiko raida B“ skirta sudėtingesniems atvejams, kai sutrikimai mišrūs ar įvairiapusiai.

    Esant poreikiui teikiama ir psichosocialinė pagalba šeimai, stiprinami tėvų ir vaiko santykiai, mokoma alternatyvios komunikacijos, lavinami kasdieniai įgūdžiai. Taip pat gali būti koordinuojamas bendradarbiavimas su švietimo ir socialinių paslaugų specialistais, kad pagalba vaikui būtų tęstinė ir nuosekli.

    Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaro paslaugos teikiamos Nemenčinėje, Švenčionių g. 80, Vilniaus rajono poliklinikos patalpose. Dėl registracijos ir išsamesnės informacijos gyventojai kviečiami kreiptis į Vilniaus rajono poliklinikos skambučių centrą.

  • Vilniaus rajonas sujungė pagalbą SUP vaikams: mobilios komandos jau suteikė 261 paslaugą

    Vilniaus rajonas sujungė pagalbą SUP vaikams: mobilios komandos jau suteikė 261 paslaugą

    Vilniaus rajone plečiamas paslaugų tinklas vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), jų šeimoms ir su vaikais dirbantiems specialistams. 2025 metais gruodį pradėtas projektas jau pasiekė pirmuosius apčiuopiamus rezultatus: šiuo metu paslaugas gauna 65 vaikai, o iš viso suteikta daugiau kaip 261 paslauga.

    Savivaldybė akcentuoja, kad pagalba šeimai turi būti lengvai pasiekiama ir kuo mažiau fragmentuota, todėl siekiama sujungti švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas į vieną koordinuotą sistemą. Praktikoje tai reiškia, kad dalis specialistų atvyksta arčiau vaiko kasdienės aplinkos, pirmiausia į ugdymo įstaigas.

    Mobili komanda atvyksta į mokyklą

    Viena pagrindinių projekto dalių yra mobilios švietimo pagalbos komandos darbas Vilniaus rajono mokyklose. Komandoje dirbantys specialistai vertina vaikų poreikius, konsultuoja tėvus ir mokytojus, padeda rengti individualias ugdymo priemones ir tiesiogiai dirba su mokiniais.

    Pagalbą mokyklose teikia logopedas, psichologas, socialinis pedagogas ir specialusis pedagogas. Toks modelis dažnai laikomas efektyvesniu, nes leidžia greičiau pastebėti sunkumus, suderinti sprendimus su mokykla ir sumažinti šeimų krūvį ieškant paslaugų skirtingose vietose.

    „Šeimai, auginančiai specialiųjų ugdymosi poreikių turintį vaiką, pagalba turi būti kuo lengviau pasiekiama ir nereikalauti ieškoti skirtingų specialistų skirtingose įstaigose. Todėl šiuo projektu telkiame švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas į vieną koordinuotą sistemą, o specialistus priartiname prie vaiko – į mokyklą ir jo kasdienę aplinką“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Įvairesnės terapijos ir užsiėmimai

    Projektas suteikia galimybę vaikams išbandyti skirtingas veiklas, kurios padeda stiprinti socialinius, emocinius ir fizinius įgūdžius. Numatyti hipoterapijos, kaniterapijos, meno terapijos, neuroedukacijos, multisensorinės ir miško terapijos užsiėmimai, taip pat socializuojantys sporto užsiėmimai.

    Be reguliarių užsiėmimų, organizuojamos stovyklos ir mokymai, skirti ir vaikams, ir tėvams. Toks dėmesys šeimai svarbus dėl to, kad SUP turinčio vaiko kasdieniams pasiekimams įtaką daro ne tik individualios terapijos, bet ir nuoseklios tėvų taikomos strategijos namuose bei aiškūs susitarimai su mokykla.

    „Stovyklos programa atitiko lūkesčius ir net viršijo“, – sakė terapinio ūkio stovykloje dalyvavusio vaiko tėtis, pabrėždamas, kad per savaitę įgytas žinias šeima jau pradėjo taikyti kasdieniame bendravime.

    Sveikatos paslaugos ir pavėžėjimas

    Pagalba teikiama ir Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinikoje, kur vaikai gali gauti kineziterapeuto ir ergoterapeuto paslaugas. Savivaldybė nurodo, kad šiuo metu dar yra laisvų vietų kineziterapeuto paslaugoms.

    Kad paslaugos būtų pasiekiamos šeimoms, kurioms sudėtinga atvykti savarankiškai, projekte numatytas pavėžėjimas. Tai ypač aktualu gyvenant toliau nuo paslaugų teikimo vietų, kai kelionės laikas ir logistika tampa viena didžiausių kliūčių nuosekliam lankymui.

    Taip pat formuojama nauja kaniterapijos užsiėmimų grupė, kurią organizuoja paramos ir labdaros fondas „Mamų Unija“. Koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo klausimai gali būti svarstomi tiek tėvų iniciatyva, tiek institucijoms nustačius, kad jau teikiamos pagalbos nepakanka.

    Projektą Vilniaus rajono savivaldybė įgyvendina kartu su partneriais, tarp jų Vilniaus rajono sporto centru, Vilniaus rajono socialinių paslaugų centru, Juodšilių „Šilo“ gimnazija, VšĮ Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinika, Vilniaus rajono pedagogine psichologine tarnyba, Nemenčinės kultūros centru ir paramos ir labdaros fondu „Mamų Unija“.

    Projektas numatytas įgyvendinti iki 2028 metais gruodžio mėnesio. Bendra projekto vertė siekia apie 1 087 000 eurų, iš jų apie 488 000 eurų sudaro ES fondų lėšos, apie 488 000 eurų bendrojo finansavimo lėšos ir apie 110 000 eurų savivaldybės įnašas.

  • Valstybės kontrolė perspėja: švietimo pagalba vaikams Lietuvoje virsta loterija

    Valstybės kontrolė įspėja, kad vaiko galimybės gauti švietimo pagalbą neturėtų priklausyti nuo to, kurioje savivaldybėje jis gyvena. Nors įtraukusis ugdymas Lietuvoje įtvirtintas kaip valstybės įsipareigojimas, praktikoje pagalbos prieinamumas skirtingose vietovėse išlieka nevienodas.

    Audite „Švietimo pagalba mokyklose“ pabrėžiama, kad vien finansavimas problemos neišsprendžia, nes rezultatą lemia ir specialistų trūkumas, infrastruktūra bei paslaugų organizavimas. Dėl šių priežasčių net ir didesnės lėšos ne visada virsta realiai pasiekiama pagalba vaikui.

    Finansavimas auga, skirtumai išlieka

    Per pastaruosius metus švietimo pagalbai skiriamos lėšos ryškiai didėjo. 2025 metais mokyklose švietimo pagalbai panaudota 287,4 mln. eurų, kai 2024 metais ši suma siekė 233,4 mln. eurų.

    Iš 2025 metų sumos 199,5 mln. eurų sudarė valstybės biudžeto lėšos, o 87,9 mln. eurų pridėjo savivaldybės iš savarankiškųjų biudžetų. Tačiau savivaldybių įsitraukimas, kaip konstatuoja auditoriai, yra itin netolygus.

    Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 metais savivaldybių išlaidos vienam mokiniui svyravo nuo 1 euro iki 648 eurų, o vidurkis siekė 190 eurų. Daugiau nei vidurkį skyrė tik 30 proc. savivaldybių, o 93 proc. savivaldybių savo lėšų švietimo pagalbai skyrė mažiau nei valstybė.

    „Valstybės garantuojama pagalba neturėtų tapti loterija, priklausančia nuo to, kurioje savivaldybėje vaikas gyvena. Finansavimo skirtumai sukuria nevienodas pradines sąlygas, tačiau privalome matyti pilną vaizdą – pagalbos prieinamumą stipriai veikia kiti sisteminiai ir praktiniai veiksniai“, – sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

    Specialistų trūkumas stabdo net didmiesčius

    Auditas išskiria vieną didžiausių barjerų – švietimo pagalbos specialistų stoką visoje šalyje. 2025 metais darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, o darbo ieškančiųjų buvo beveik tris kartus mažiau.

    Ypač ryškus logopedų trūkumas: laisvų darbo vietų buvo 7 kartus daugiau nei ieškančiųjų. Dėl to net finansiškai stipresnės mokyklos ir didžiųjų miestų savivaldybės ne visada gali užpildyti pareigybes, nes specialistų pasiūla darbo rinkoje yra per maža.

    Ne vien pinigai: patalpos, etatai ir atstumai

    Mokyklos audito metu nurodė, kad pagalbos prieinamumą riboja ir infrastruktūros bei darbo organizavimo problemos. Kai kur trūksta specialistams pritaikytų patalpų, o daliai darbuotojų tenka aptarnauti kelis mokyklos skyrius skirtingose vietovėse.

    Mažesniuose skyriuose specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius dažnai nesudaro pilno etato, todėl specialistai nenoriai važinėja tarp nutolusių darbo vietų. Dalis laiko tokiu atveju prarandama ne tiesioginiam darbui su vaikais, o kelionėms ir derinimams.

    Valstybės kontrolė taip pat fiksavo atvejus, kai mokyklos negalėjo priimti visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dėl patalpų ar specialistų trūkumo. Tai reiškia, kad įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas kai kur stringa dar prieš pradedant teikti pagalbą.

    Dideliems poreikiams dabartinio modelio nepakanka

    Audito išvadose akcentuojama, kad dabartinis finansavimo modelis dažnai pakankamas tik nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Vertinant konkrečius pagalbos teikimo atvejus, nustatyta, kad didelių ar labai didelių poreikių turinčių mokinių pagalbai vidutiniškai reikėtų apie du kartus daugiau lėšų, nei skiriama dabar.

    Pagal Valstybės kontrolės skaičiavimus, vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pagalbai reikėtų apie 1,6 karto daugiau lėšų, didelių – apie 2,1 karto, o labai didelių – apie 2,6 karto daugiau. Tai rodo, kad be papildomų sprendimų dėl finansavimo, specialistų rengimo ir darbo sąlygų suvienodinimo, vienodų galimybių užtikrinimas gali likti tik deklaracija.

  • Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla ieško logopedo: atlyginimas nuo 2 137 eurų, aiškios atrankos datos

    Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla ieško logopedo: atlyginimas nuo 2 137 eurų, aiškios atrankos datos

    Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla paskelbė atranką logopedo pareigoms užimti. Darbą planuojama pradėti 2026 metų rugsėjo 1 dieną, siūlomas vienas etatas ir neterminuota darbo sutartis su 3 mėnesių bandomuoju laikotarpiu.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,1886–1,6693, o pareiginė alga neatskaičius mokesčių prasideda nuo 2 137 eurų ir gali siekti apie 3 001 eurą. Galutinis dydis priklausys nuo taikomų koeficientų ir teisės aktuose numatytų kriterijų.

    Ko tikimasi iš kandidato?

    Pretendentui keliami reikalavimai turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir logopedo profesinę kvalifikaciją. Taip pat pabrėžiama įtraukiojo ugdymo metodų svarba ir gebėjimas juos taikyti kasdieniame darbe su mokiniais.

    Mokykla akcentuoja, kad logopedui teks bendradarbiauti su pedagogais, švietimo pagalbos specialistais bei mokinių tėvais ar globėjais. Be to, būtina išmanyti mokytojo darbą reglamentuojančius teisės aktus, laikytis asmens duomenų apsaugos ir darbuotojų saugos reikalavimų.

    Kokius dokumentus pateikti?

    Norintys dalyvauti atrankoje turi pateikti prašymą, asmens tapatybės dokumento kopiją, išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas ir gyvenimo aprašymą. Taip pat nurodoma, kad reikalingas teisėto darbo su vaikais kodas.

    Dokumentus galima pristatyti adresu Energetikų g. 56, Visaginas, arba siųsti elektroniniu paštu ziburys@visaginoziburys.lt. Pažymima, kad dokumentų originalai turi būti pateikti atrankos dieną, o patikrinus jie bus grąžinami kandidatams.

    Svarbiausios datos ir kontaktai

    Dokumentai priimami iki 2026 metų birželio 11 dienos imtinai, o atranka numatyta 2026 metų birželio 15 dieną. Atrankos būdas – pokalbis, o kandidatai, atitinkantys reikalavimus, apie tikslų laiką bus informuojami asmeniškai.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas telefono numeris +370 386 70201. Skelbime taip pat pažymima, kad informacija apie konkursą skelbiama ir Visagino savivaldybės interneto svetainėje.

  • Velžio lopšelis-darželis „Šypsenėlė“ mini 40-metį: kaip per laiką keitėsi įstaiga ir bendruomenė

    Velžio lopšelis-darželis „Šypsenėlė“ pažymi 40 metų veiklos sukaktį. Per keturis dešimtmečius įstaiga tapo reikšminga Velžio bendruomenės dalimi, kurioje užaugo ne viena vaikų karta.

    Jubiliejaus proga darželio bendruomenę pasveikino Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius. Jis pabrėžė, kad ikimokyklinis ugdymas daugeliui šeimų yra pirmasis tvirtas žingsnis į vaiko mokymąsi, savarankiškumą ir socialinius įgūdžius.

    „40 metų – tai graži ir prasminga sukaktis visai Velžio bendruomenei. „Šypsenėlė“ daugeliui šeimų tapo vieta, kur vaikai žengė pirmuosius pažinimo žingsnius“, – sakė Antanas Pocius.

    Šventės metu padėkomis įvertintos ilgametės darbuotojos: mokytoja Daiva Ignatavičienė ir logopedė Sigita Gedyminienė. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie apdovanojimai yra ne tik formalus dėkingumas, bet ir žinutė tėvams apie nuosekliai kuriamą ugdymo kokybę.

    Švietimo, mokslo ir sporto ministro padėka skirta direktoriaus pavaduotojai Renatai Lukoševičienei. Taip pat padėkota mokytojų padėjėjoms Larisai Tošnickienei ir Danutei Kuncienei bei ūkio dalies darbuotojai Giedrei Vepštienei.

    Darželio vadovybė pabrėžia, kad per 40 metų keitėsi ne tik ugdymo metodai, bet ir tėvų lūkesčiai: vis daugiau dėmesio skiriama emocinei vaiko savijautai, individualiai pažangai, ankstyvajam kalbos ugdymui bei pagalbai vaikams, kuriems jos prireikia.

    „Šypsenėlė“ jubiliejų pasitinka atsinaujinusi: prieš metus atidarytas modernus priestatas padidino įstaigos galimybes priimti daugiau vaikų iš Velžio ir aplinkinių vietovių. Savivaldybės teigimu, infrastruktūros plėtra leidžia geriau organizuoti ugdymo erdves ir kasdienę vaikų veiklą.

    Šiuo metu darželyje veikia 10 grupių, dvi iš jų yra Liūdynės skyriuje. Įstaigą lanko 162 vaikai, o jų kasdienybe rūpinasi pedagogų ir specialistų komanda.

  • Panevėžio rajone vaikai suko galvas viktorinoje „Sukam sukam galveles 2026“: ką išbandė komandos

    Viktorina sukvietė kelias įstaigas

    Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ surengta Panevėžio rajono priešmokyklinio amžiaus vaikų viktorina „Sukam sukam galveles 2026“. Renginys subūrė vaikus, lankančius logopedines pratybas, ir tapo proga mokytis per žaidimą bei patirti bendrystę.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokios veiklos padeda vaikams drąsiau kalbėti, įsitraukti į komandinį darbą ir lavinti kūrybiškumą. Viktoriną rengė logopedė Rasa Belazarienė, priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Jovita Niauronienė ir Panevėžio rajono švietimo centras.

    Užduotys lavino kalbą ir dėmesį

    Į viktoriną atvyko Smilgių gimnazijos ikimokyklinio skyriaus, Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“, Piniavos mokyklos-darželio Bernatonių skyriaus, Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ ir Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ komandos. Vaikai prisistatė išradingai, parodydami drąsą ir gebėjimą susitarti tarpusavyje.

    Dalyvių laukė įvairios užduotys, kurios buvo pritaikytos priešmokyklinio amžiaus vaikams ir logopedinių pratybų tikslams. Tokie žaidybiniai iššūkiai paprastai stiprina taisyklingą tarimą, žodyną, klausymo įgūdžius, dėmesio koncentraciją ir mąstymą.

    Pedagogai pastebi, kad vaikams ypač svarbus saugus emocinis fonas, kai vertinama ne vien konkurencija, o pastangos ir įsitraukimas. Dėl to viktorinos formatas leidžia patirti sėkmę skirtingų gebėjimų vaikams ir sustiprina jų motyvaciją toliau lavinti kalbą.

    Nauda vaikams ir pedagogams

    Renginys tapo ne tik švente vaikams, bet ir profesinio bendradarbiavimo erdve specialistams. Susitikimai tarp skirtingų ugdymo įstaigų padeda dalintis gerąja patirtimi, suderinti ugdymo kryptis ir geriau atliepti vaikų poreikius.

    Viktorinos pabaigoje komandos buvo apdovanotos, o vaikai išsiskirstė su naujais įspūdžiais. Organizatoriai tikisi, kad „Sukam sukam galveles 2026“ taps tęstine iniciatyva, stiprinančia kalbos ugdymą ir kūrybiškumą per bendras veiklas.