CP v2

Tag: Loreta Masiliūnienė

  • Panevėžio merės Loreta Masiliūnienė sveikina Tėvo dienos proga: keli žodžiai tėčiams ir seneliams

    Tėvo dienos proga Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė kreipėsi į tėčius ir senelius, primindama apie kasdienio buvimo šalia svarbą. Sveikinime pabrėžiama, kad tėvystė dažnai matuojama ne dideliais pareiškimais, o nuosekliais darbais ir atsakomybe.

    Merės žinutėje akcentuojama, kad stiprybė telpa kantrybėje, padrąsinime ir gebėjime būti atrama šeimai. Pasak jos, tėvo vaidmuo atsiskleidžia per laiku ištartą žodį, rūpestį ir sprendimus, kurie kuria saugumo jausmą vaikams.

    „Tėvo diena primena tylų, bet labai svarbų buvimą šalia – patarimu, padrąsinimu, rūpesčiu, atsakomybe“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Sveikinime taip pat linkima, kad ši diena būtų kupina artimųjų dėmesio, šilumos ir nuoširdaus dėkingumo. Merė ragina Tėvo dieną išnaudoti ne tik kaip progą pasveikinti, bet ir kaip priminimą apie ryšį, kuriam svarbiausia yra laikas kartu.

    „Tegul ši diena būna kupina artimųjų dėmesio, šilumos ir nuoširdaus dėkingumo. Gražios Tėvo dienos“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

  • Maldos pusryčiai Panevėžyje: bendruomenė susibūrė paminėti Panevėžio vyskupijos 100-metį

    Panevėžyje įvyko tradiciniai Maldos pusryčiai, į kuriuos jau vienuoliktą kartą miesto bendruomenę pakvietė merė Loreta Masiliūnienė. Šiemet susitikimas buvo skirtas Panevėžio vyskupijos 100-mečiui, todėl akcentas krypo į bendrystę, istorijos atmintį ir socialinę atsakomybę.

    Renginyje dalyvavo dvasininkai ir skirtingų religinių bendruomenių atstovai, taip pat visuomenininkai, švietimo ir sveikatos įstaigų darbuotojai. Prisijungė nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, šeimų ir žmones su negalia vienijančių asociacijų atstovai.

    Pasak miesto vadovės, tokie susitikimai primena paprastą, bet dažnai pamirštamą dalyką: žmogui reikia žmogaus. Merė pabrėžė, kad malda ir pokalbis prie vieno stalo gali tapti erdve, kurioje mažėja susiskaldymas ir stiprėja pasitikėjimas tarp skirtingų miesto grupių.

    „Maldos pusryčiai primena tai, ką kasdienybėje kartais pamirštame: žmogui reikia žmogaus. Šių metų susitikimas turi ypatingą prasmę, nes Panevėžio vyskupija mini šimtmetį“, – sakė Loreta Masiliūnienė.

    Visuomenininkė Albina Saladūnaitė priminė Maldos pusryčių tradicijos pradžią Panevėžyje ir akcentavo iniciatyvos tęstinumą. Sveikindama vyskupiją jubiliejaus proga, ji kvietė vertinti šimtmetį sukauptą patirtį ir bendruomenių telkimo svarbą.

    Panevėžio vyskupas ordinaras Linas Vodopjanovas OFM kalbėjo apie bendrystę kaip praktinę vertybę, kuri gali įkvėpti realius darbus mieste ir regione. Jis priminė, kad vyskupija per šimtmetį patyrė skirtingus istorinius laikotarpius, tačiau išliko gyva, o naują šimtmetį kvietė pasitikti atsakomybe už kasdienį žmogaus gyvenimą.

    „Būdami kartu galime daug nuveikti dėl žmogaus, bendruomenės ir miesto. Žengiant į naują šimtmetį linkiu, kad tikėjimas būtų ne tik mūsų veiklos dalis, bet ir kasdienio gyvenimo pagrindas“, – sakė Linas Vodopjanovas OFM.

    Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius dr. Arūnas Astramskas trumpai apžvelgė vyskupijos raidą ir jos reikšmę kraštui, o taip pat pasveikino vyskupą minint dešimt metų tarnystės vyskupo pareigose. Jo teigimu, tokios sukaktys tampa proga ne tik prisiminti praeitį, bet ir įvardyti, kas šiandien telkia žmones.

    Atsargos pulkininkas leitenantas dr. Virginijus Veilentas priminė religijos laisvės reikšmę demokratinėje visuomenėje. Jis pabrėžė, kad istoriniuose lūžiuose Bažnyčios struktūros padėjo išsaugoti tikėjimą ir bendruomeniškumą, o sukaktis skatina atsigręžti į vertybes, kurios stiprina visuomenės atsparumą.

    „Religijos laisvė yra viena svarbiausių demokratinės visuomenės vertybių, todėl turime pagrindo didžiuotis priklausydami Panevėžio vyskupijai ir puoselėdami jos tradicijas“, – sakė Virginijus Veilentas.

    Šv. Juozapo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis akcentavo, kad socialinis darbas prasideda nuo santykio ir pagarbaus dėmesio žmogui. Jo teigimu, malda ir pokalbis padeda pamatyti asmenį ne kaip statistiką, o kaip žmogų su savo istorija, o tai ypač svarbu dirbant su pažeidžiamomis grupėmis.

    „Malda ir pokalbis padeda geriau suprasti žmogų, matyti jį ne kaip skaičių, o kaip asmenį su savo gyvenimo istorija“, – sakė Patrikas Skrudupis.

    Renginio atmosferą kūrė Panevėžio muzikinio teatro styginių kvartetas ir solistė Laima Česlauskaitė-Zamkauskienė. Organizatorių teigimu, tradiciniai Maldos pusryčiai mieste tapo nuolatine platforma dialogui, kai bendros vertybės ir kasdieniai rūpesčiai aptariami neformaliai, bet atsakingai.

    Šiemet minimas Panevėžio vyskupijos 100-metis suteikė susitikimui papildomos simbolinės prasmės. Tai proga ne tik pažymėti sukaktį, bet ir sutelkti skirtingas miesto bendruomenes dėl bendrų tikslų: didesnio tarpusavio pasitikėjimo, pagalbos silpnesniems ir pagarbaus viešojo dialogo.

  • Panevėžio tarybos sprendimai: kas keisis kasdienybėje ir kur keliaus parama Ukrainai

    Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas sprendimų paketas, apimantis švietimą, socialinę paramą, viešąjį transportą, energetiką, miesto infrastruktūrą ir turto valdymą. Dalis pokyčių susiję su gyventojų kasdienėmis paslaugomis ir jų kaina, kiti – su ilgalaikėmis miesto investicijomis bei tarptautiniu bendradarbiavimu.

    Miesto vadovė pabrėžia, kad taryba tikslino Savivaldybės biudžetą ir strateginį veiklos planą, kad finansavimas būtų perskirstytas pagal šių metų poreikius. Tokie pakeitimai paprastai daromi siekiant greičiau reaguoti į išaugusias paslaugų sąnaudas, infrastruktūros darbų apimtis ir socialinės pagalbos poreikį.

    Parama Ukrainai ir praktinis tikslas

    Vienas labiausiai matomų sprendimų – humanitarinė pagalba Ukrainos Zdolbunivo miestui. Panevėžys perduos autobusą, kuris bus naudojamas civilių evakuacijai iš pavojingų teritorijų ir kasdieniams logistiniams poreikiams, kai transporto infrastruktūra patiria didelį spaudimą.

    Tokio pobūdžio pagalba savivaldybių lygmeniu dažniausiai vertinama dėl tiesioginės naudos gavėjams: transportas leidžia greičiau organizuoti žmonių perkėlimą, medicininę pagalbą, aprūpinimą būtiniausiais dalykais. Tuo pačiu tai yra ir solidarumo signalas miestams partneriams, kurie karo sąlygomis susiduria su nuolat kintančiais iššūkiais.

    Skaičiai iš mero veiklos ataskaitos

    Posėdyje patvirtinta mero veiklos ataskaita, apimanti Savivaldybės veiklą, finansus, biudžeto vykdymą ir pasiektus rezultatus. Dokumentas skirtas atskaitomybei ir leidžia palyginti planuotus tikslus su realiai atliktais darbais.

    Nurodoma, kad per ataskaitinį laikotarpį įvyko 12 tarybos posėdžių, svarstyti 593 sprendimų projektai, priimti 488 sprendimai. Pagal strateginį veiklos planą vykdyta 15 socialinės ir ekonominės plėtros programų, joms skirta 266,4 mln. eurų, panaudota 248,3 mln. eurų, arba 93,2 proc. lėšų.

    Taip pat išskiriama, kad Panevėžiui pritraukta daugiau kaip 40 mln. eurų investicijų. Didžiausia jų dalis nukreipta į susisiekimo infrastruktūros atnaujinimą, viešųjų erdvių modernizavimą, kultūros, švietimo ir socialinės infrastruktūros stiprinimą.

    Ką gyventojai pajus greičiausiai?

    Tarybos sprendimai, kurie dažniausiai greičiausiai pasimato gyventojams, yra susiję su viešųjų paslaugų organizavimu ir jų įkainiais. Šį kartą minimi klausimai dėl viešojo transporto bilietų sistemos, daugiabučių techninės priežiūros tarifų, atliekų tvarkymo, energinio efektyvumo programos, socialinių paslaugų kainoraščio ir piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos.

    Numatyti ir konkretūs sprendimai, susiję su judumu mieste: Motinos ir Tėvo dienomis panevėžiečiai galės nemokamai vykti viešuoju transportu į Šilaičių ir Pašilių kapines. Taip pat suplanuota nauja gatvė miesto šiaurinėje dalyje, kuri aptarnaus 17 sklypų, o tai svarbu tiek gyventojams, tiek miesto plėtros logikai.

    Sprendimai paliestų ir sveikatos sektorių: pritarta Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės patalpų remonto darbams, priimti sprendimai dėl Respublikinės Panevėžio ligoninės veiklai reikalingo turto. Tokie klausimai dažnai susiję su paslaugų kokybe, pacientų srautų valdymu ir įstaigų pasirengimu augantiems poreikiams.

    Ilgesnės trukmės kryptyse paminėtos investicijos į energetikos sritį, pritariant AB „Panevėžio energija“ planams, taip pat tarptautinis projektas, kuriame ikimokykliniame ugdyme numatoma taikyti DI ir skaitmeninius įrankius. Pastaroji kryptis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai savivaldybės ieško būdų, kaip technologijomis paremti mokymosi pažangą, pedagogo darbą ir individualizuotą ugdymą, tačiau kartu kelia ir duomenų saugos bei atsakomybės klausimus.

    Miesto vadovės teigimu, priimti sprendimai vertintini kaip bendros krypties dalis: investicijos į infrastruktūrą, paslaugų prieinamumą ir socialinę paramą turi tiesiogiai gerinti gyvenimo kokybę. Savivaldybė akcentuoja, kad prioritetas išlieka gyventojų kasdieniai poreikiai ir pasitikėjimas viešaisiais sprendimais.

    „Kiekvienas sprendimas, atliktas darbas ir iniciatyva yra dalis bendro miesto augimo – tokio Panevėžio, kuriame svarbus žmogus, jo aplinka ir pasitikėjimas tuo, ką kuriame drauge“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

  • Panevėžyje ekonominiai diplomatai susitiko su verslu: kokių naujų eksporto krypčių ieškoma

    Panevėžyje, Stasys Museum erdvėje, surengtas Lietuvos diplomatinių atstovų užsienyje ir Panevėžio regiono verslo susitikimas. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva į renginį atvyko 83 ekonomines funkcijas vykdantys diplomatai, su įmonėmis aptarę tarptautinio bendradarbiavimo ir eksporto plėtros galimybes.

    Tokie susitikimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni regionams, kurie ieško naujų rinkų ir partnerių ne tik Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonominė diplomatija orientuota į praktinę pagalbą verslui: kontaktų užmezgimą, informacijos apie rinkas pateikimą ir kliūčių eksportui identifikavimą.

    Kas aptarta su Panevėžio įmonėmis

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad miestų konkurencingumą vis dažniau lemia gebėjimas kurti ryšius ir būti atviriems tarptautinei partnerystei. Anot jos, pokalbiai su diplomatais neretai virsta konkrečiais projektais, kurie peržengia miestų ir valstybių ribas.

    „Kiekvienas toks susitikimas prasideda nuo pokalbio, tačiau būtent iš jų dažnai gimsta naujos idėjos, partnerystės ir sprendimai, kurie vėliau peržengia miestų bei valstybių ribas“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio metu regiono įmonių atstovai galėjo tiesiogiai bendrauti su diplomatais, reziduojančiais skirtinguose pasaulio regionuose: nuo Europos ir Skandinavijos iki Šiaurės Amerikos, Azijos bei Artimųjų Rytų. Įmonės iš anksto rinkosi šalių atstovus, su kuriais siekia pradėti naujus ryšius arba stiprinti jau veikiančias partnerystes.

    Akcentas plėtrai ir investicijoms

    Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė pristatė pranešimą apie miesto augimo strategiją ir prioritetines plėtros kryptis. Dėmesys skirtas tam, kaip Panevėžys pozicionuojasi kuriant aukštesnės pridėtinės vertės pramonę, pritraukiant investicijas ir didinant eksporto apimtis.

    Po bendrosios dalies diplomatiniai atstovai lankėsi Panevėžyje veikiančiose įmonėse ir susipažino su jų gamybos procesais bei plėtros planais. Tarp aplankytų bendrovių buvo UAB „Harju Elekter“, UAB „PKC Group Lithuania“, UAB „Arginta Engineering“ ir UAB „Tin Cap“.

    Pasak renginio organizatorių, tiesioginiai vizitai į įmones padeda diplomatams geriau suprasti regiono pramonės profilį ir realius poreikius užsienio rinkose. Tai svarbu siekiant kryptingai parinkti kontaktus, identifikuoti potencialius pirkėjus ar technologinius partnerius ir greičiau reaguoti į rinkų pokyčius.

    Ekonominės diplomatijos tikslas išlieka praktiškas: didinti regionų konkurencingumą, atverti daugiau eksporto galimybių ir sustiprinti tarptautinius ryšius. Panevėžio atvejis rodo, kad verslo ir diplomatijos bendradarbiavimas vis dažniau kuriamas ne tik sostinėje, bet ir regionuose, kur sprendimai gali greičiau virsti konkrečiais sandoriais.

  • Panevėžyje startuoja Senvagės fontano projekcijos: seansų laikai nuo gegužės iki spalio

    Panevėžyje prasideda Senvagės fontano audiovizualinių projekcijų sezonas, kuris šiltuoju metų laiku į Senvagę sugrąžina šviesos, vandens ir muzikos reginius. Nuo gegužės 23 dienos projekcijos vyks penktadienio ir šeštadienio vakarais, o seansų laikas keisis pagal tamsos metą.

    Organizatorių teigimu, didysis Senvagės fontanas ir vandens ekranas vasaros vakarais taps traukos centru tiek panevėžiečiams, tiek miesto svečiams. Programa pristatoma kaip originalių audiovizualinių kūrinių ciklas, kuriame susijungia vaizdas, garsas, judesys ir miesto pasakojimai.

    „Senvagė jau seniai tapo vieta, kurioje Panevėžys susitinka – čia žmonės leidžia vakarus, ilsisi, bendrauja ir iš naujo atranda miestą. Fontano projekcijos šiai erdvei suteikia dar daugiau gyvybės, kultūros ir emocijos“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Šių metų projekcijų režisieriumi įvardijamas audiovizualinių menų kūrėjas Linartas Urniežius. Žiūrovams numatyta pristatyti kelias skirtingas programas, kuriose atsiskleis miesto raida, žmogaus ir gamtos santykis, šokio bei muzikos elementai, o vienoje jų integruojami ir menininko Stasio Eidrigevičiaus kūrybos motyvai.

    Pirmasis sezono seansas suplanuotas gegužės 23 dieną nuo 23.00 iki 23.30 valandos. Gegužės, birželio ir liepos mėnesiais projekcijos bus rodomos penktadieniais ir šeštadieniais nuo 23.00 iki 23.30 valandos, taip pat numatyti papildomi seansai birželio 23 dieną ir liepos 6 dieną.

    Rugpjūtį seansai vyks nuo 22.30 iki 23.00 valandos, rugsėjį – nuo 21.00 iki 21.30 valandos, o spalį – nuo 20.00 iki 20.30 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad laikas bus tikslinamas atsižvelgiant į paros tamsos trukmę, kad projekcijos būtų matomos kuo geriau.

    Miesto gimtadienio renginių metu rugsėjo 11–12 dienomis planuojami specialūs fontano pasirodymai, o jų tikslesnis grafikas bus paskelbtas vėliau. Dienos metu Senvagės fontano programa veikia pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 10 iki 22 valandos, o penktadieniais–sekmadieniais – iki 23 valandos.

    Panevėžio miesto savivaldybė kviečia vakarus leisti Senvagėje, kur atviroje miesto erdvėje susitinka gamta, kultūra ir šiuolaikinės audiovizualinės formos. Toks formatas pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas Lietuvos miestuose, siekiant pritraukti lankytojus ir pasiūlyti nemokamų, viešose erdvėse vykstančių patirčių.

  • Panevėžys paminėjo išvadavimo iš bolševikų 107-ąsias metines: salvės, žygis ir padėka savanoriams

    Panevėžyje paminėtos Lietuvos nepriklausomybės kovų ir miesto išvadavimo iš bolševikų 107-osios metinės. Minėjimas pradėtas šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje, o vėliau Nepriklausomybės aikštėje surengta iškilminga rikiuotė.

    Renginio dalyviai tylos minute pagerbė žuvusių karių atminimą, o prie pulkininko leitenanto Jono Variakojo paminklo buvo padėtos gėlės. Taip akcentuota savanorių ir kariuomenės reikšmė valstybės laisvės kovose.

    „Panevėžio išvadavimo diena primena, kad valstybės stiprybė gimsta iš žmonių drąsos, atsakomybės ir ištikimybės savo šaliai. Šiandien dėkojame visiems, kurie anuomet gynė Lietuvos laisvę, ir tiems, kurie ją saugo dabar“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Pagerbiant laisvės gynėjus ir kariuomenės bei miesto bendrystę, minėjime nuaidėjo trys garbės salvės. Jos skirtos Panevėžio miestui ir jo žmonėms, Lietuvos nepriklausomybės kovose žuvusiems kariams bei Karaliaus Mindaugo husarų batalionui.

    Minėjimo išvakarėse Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų batalionas organizavo tradicinį pėsčiųjų žygį. Dalyviai ėjo istoriniais 4-ojo pėstininkų pulko puolimo keliais nuo Upytės iki Laisvės aikštės Panevėžyje.

    Žygiu įprasminta 1919 metų gegužės 19 dieną vykdyta operacija, kai Jono Variakojo vadovaujami savanoriai galutinai išvadavo Panevėžį iš bolševikų. Šis įvykis siejamas su nepriklausomybės įtvirtinimu šiaurės Lietuvoje ir savanorių judėjimo indėliu į valstybės gynybą.

    Organizatoriai nurodo, kad žygyje dalyvavo husarų bataliono kariai, pavieniai žygeiviai, šeimos, miesto įstaigų ir organizacijų bendruomenės. Žygeiviai galėjo rinktis 7, 15 arba 25 kilometrų maršrutus.

    Kasmetinis Panevėžio išvadavimo dienos minėjimas tampa proga ne tik prisiminti konkrečius istorinius įvykius, bet ir stiprinti pilietinį ryšį su krašto gynybos tradicija. Mieste pabrėžiama, kad atminties kultūra, pagarba savanoriams ir bendruomenės įsitraukimas padeda istoriją išlaikyti gyvą.

  • Panevėžyje minima Vyšyvankos diena: ukrainietiškų raštų simbolika ir bendrystės šventė

    Gegužės trečiąjį ketvirtadienį visame pasaulyje minima Vyšyvankos diena, skirta ukrainietiškai siuvinėjimo tradicijai ir kultūriniam tapatumui. Panevėžyje šiai progai skirtas renginys vyks gegužės 23 dieną Panevėžio švietimo centre (Topolių al. 12), pradžia – 11 valandą.

    Organizatoriai kviečia miesto gyventojus ir svečius susipažinti su vyšyvanka – tradiciniais siuvinėtais ukrainietiškais marškiniais – jų kilme, raštais ir prasmių įvairove. Renginyje numatyta ne tik pažintinė dalis, bet ir bendruomeniškas susibūrimas, kuriame laukiami tiek ukrainiečiai, tiek panevėžiečiai.

    „Šiandien, kai žmonės pavargsta nuo įtampos, karo žinių ir kasdienio nerimo, ypač svarbu išsaugoti žmogišką artumą, kultūrą ir bendrystę. Tokios šventės primena, kad stiprybė gimsta iš žmonių gebėjimo išlikti drauge, saugoti savo tradicijas ir palaikyti vieni kitus“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio programoje – šokių ansamblio „Mavka“ pasirodymas, ukrainietiški eilėraščiai vaikų ir suaugusiųjų atlikime, taip pat vaišės su tradiciniais kepiniais. Dalyviai bus kviečiami ne tik stebėti, bet ir įsitraukti kuriant jaukią, skirtingas patirtis sujungiančią atmosferą.

    Vyšyvanka – daugiau nei rūbas

    Ukrainoje vyšyvanka laikoma tautinės tapatybės, šeimos tradicijų ir kultūrinės atminties simboliu. Skirtinguose regionuose susiformavo saviti ornamentai ir spalvų deriniai, o raštuose dažnai siejama augmenijos, gyvybės, stiprybės, namų ir žemės simbolika.

    Nors siuvinėti marškiniai yra ilgaamžė tradicija, Vyšyvankos diena kaip iniciatyva išplito palyginti neseniai. Nuo 2006 metais pradėtos minėti šventės ji tapo tarptautine proga, vienijančia ukrainiečių bendruomenes įvairiose šalyse ir kviečiančia palaikyti kultūrą per kasdienius, lengvai atpažįstamus ženklus.

    Kviečia ateiti pasipuošus

    Panevėžyje vyksiantis minėjimas skirtas ne tik ukrainiečių bendruomenei – jame laukiami visi, norintys geriau suprasti kaimyninės šalies tradicijas ir kartu praleisti laiką bendrystėje. Organizatoriai ragina atvykti pasipuošus tautiniais ar tradiciniais drabužiais ir prisidėti prie šventės nuotaikos.

    Pasak renginio rengėjų, tokie susitikimai padeda kurti ryšius mieste, stiprina tarpkultūrinį dialogą ir primena, kad kultūra gali tapti kasdieniu būdu palaikyti vieniems kitus net ir sudėtingu laikotarpiu.

  • Kiemo draugų šventė Panevėžyje: specialioji mokykla-daugiafunkcis centras paminėjo 32 metus

    Panevėžio specialiojoje mokykloje-daugiafunkciame centre surengta tradicinė Kiemo draugų šventė, subūrusi įstaigos bendruomenę, miesto ugdymo ir socialinių įstaigų vaikus, mikrorajono gyventojus bei svečius. Renginys tapo proga ne tik pabūti kartu, bet ir paminėti 32 įstaigos veiklos metus.

    Šventėje akcentuota, kad tokios iniciatyvos stiprina bendruomeniškumą ir padeda kurti įtraukesnę aplinką, kurioje svarbus kiekvienas žmogus. Pasak organizatorių, susitikimas kieme kasmet tampa erdve pažinčiai, palaikymui ir paprastam buvimui drauge.

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė nuoširdaus rūpesčio ir kantrybės svarbą dirbant su vaikais, kuriems reikalinga didesnė pagalba. Ji akcentavo, kad įstaigoje svarbūs ne tik ugdymo rezultatai, bet ir vaiko saugumo, priėmimo bei reikalingumo jausmas.

    „Šiandien čia labai aiškiai matyti, kiek daug gali nuoširdus rūpestis, kantrybė ir žmogaus tikėjimas žmogumi. Linkiu, kad ši bendruomenė ir toliau išliktų stiprybės, gerumo ir žmogiško artumo vieta visiems, kurie čia ateina“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio programoje pasirodė įstaigos ugdytiniai, koncertavo Panevėžio purpurinis choras, dalyvius taip pat linksmino atlikėjas ir renginių vedėjas Vaidas Dzežulskis. Vyko kūrybinės veiklos, veidukų piešimo edukacijos, įvairios pramogos, o svečiai vaišinosi kareiviška koše.

    Daug dėmesio sulaukė ir į šventę atvykę baikeriai, tapę viena ryškiausių renginio detalių. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai ypač svarbūs vaikams ir jaunuoliams, nes kuria gyvą, palaikančią aplinką ir skatina bendravimą už įprastų kasdienybės rėmų.

    Šiuo metu Panevėžio specialiąją mokyklą-daugiafunkcį centrą lanko 35 Panevėžio miesto ir rajono vaikai bei jaunuoliai. Įstaigoje teikiamos ugdymo ir socialinės paslaugos, dirba logopedai, specialieji pedagogai, judesio korekcijos specialistai, kineziterapeutas, įrengti odontologijos kabinetas ir relaksacijos kambarys.

    Centre taip pat veikia grupė su nakvyne be tėvų globos likusiems vaikams, kur užtikrinama kasdienė priežiūra ir poreikius atitinkančios paslaugos. Įstaigos bendruomenė pabrėžia, kad Kiemo draugų šventė kasmet primena paprastą, bet esminę žinutę: stiprus miestas prasideda nuo dėmesio žmogui ir gebėjimo būti šalia.

  • Panevėžio taryba priėmė 54 sprendimus: kaip keisis biudžetas, švietimas ir miesto paslaugos

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba praėjusią savaitę apsvarstė 54 darbotvarkės klausimus ir priėmė sprendimus, apimančius svarbiausias miesto sritis – nuo finansų ir strateginio planavimo iki švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, infrastruktūros ir miesto ūkio.

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė teigia, kad posėdyje priimtų sprendimų esmė – aiški kryptis į finansinį stabilumą, paslaugų kokybės didinimą ir saugesnę, patogesnę aplinką gyventojams.

    Biudžetas ir skaidrumas

    Vienas reikšmingiausių posėdžio akcentų – strateginio veiklos planavimo ir biudžeto korekcijos. Taryba tikslino 2026–2028 metų strateginį veiklos planą bei peržiūrėjo miesto biudžetą, perskirstydama prioritetus ir finansavimą.

    Pasak merės, lėšos nukreipiamos į infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir socialinę gerovę, siekiant, kad sprendimai būtų juntami kasdienėje panevėžiečių rutinoje.

    Didelė posėdžio dalis buvo skirta atskaitomybei ir skaidrumui: patvirtintos Savivaldybės administracijos, taip pat sveikatos, socialinių, kultūros, švietimo įstaigų ir Savivaldybės valdomų įmonių 2025 metų ataskaitos.

    Tokie dokumentai leidžia aiškiau įvertinti pasiektus rezultatus, matyti, kuriose srityse reikalingi pokyčiai, ir pagrįstai planuoti kitus sprendimus, ypač kai kalbama apie paslaugų prieinamumą ir jų kokybę.

    Pokyčiai švietime ir emocinėje gerovėje

    Švietimo srityje priimti sprendimai tiesiogiai palies šeimas ir vaikus. Nustatytas mokinių skaičius klasėse 2026–2027 mokslo metams, atnaujinta priėmimo į lopšelius-darželius tvarka, patvirtinti švietimo įstaigų tinklo pertvarkos sprendimai.

    Šie žingsniai siejami su tikslesniu resursų planavimu ir ugdymo kokybės užtikrinimu, kad miesto švietimo sistema geriau atlieptų demografinius pokyčius ir bendruomenės poreikius.

    Atskiru ilgalaikiu įsipareigojimu tapo patvirtinta Panevėžio miesto savivaldybės savižudybių prevencijos 2026–2030 metų programa. Savivaldybė tokiu sprendimu stiprina pagalbos sistemą ir akcentuoja emocinės gerovės svarbą.

    Prevencijos programos savivaldybėse paprastai orientuojamos į ankstyvą rizikų atpažinimą, pagalbos prieinamumą ir institucijų bendradarbiavimą, todėl tokie dokumentai laikomi viena iš nuoseklesnių priemonių ilgalaikiams pokyčiams pasiekti.

    Infrastruktūra, transportas ir kasdienės paslaugos

    Gyventojų kasdienybei labiausiai pastebimi sprendimai susiję su miesto ūkiu ir infrastruktūra. Posėdyje koreguoti klausimai, apimantys viešąjį transportą, nekilnojamojo turto valdymą, būsto nuomą ir žemės naudojimą.

    Tokio pobūdžio sprendimai dažniausiai turi tiesioginį poveikį paslaugų patogumui: nuo maršrutų ir judumo iki gyvenamosios aplinkos priežiūros ir aiškesnių taisyklių, kai kalbama apie savivaldybės valdomą turtą.

    Be to, taryba pritarė savivaldybės dalyvavimui tarptautiniame projekte „Istorija kalba“, kuriuo siekiama stiprinti miesto kultūrinį identitetą ir plėsti bendradarbiavimą su Europos partneriais.

    Posėdyje taip pat priimti sprendimai, skirti bendruomeniškumui: pritarta jaunimo politikos įgyvendinimui, nevyriausybinių organizacijų veikloms ir humanitarinės pagalbos teikimui, pabrėžiant miesto solidarumą bei atsakomybę.

    „Svarbiausia – nuosekliai judėti kryptimi, kuri gyventojams matoma kasdien: patogesnis judėjimas, prieinamesnės paslaugos ir geresnė gyvenamoji aplinka“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai priimami įvertinus realius poreikius ir miesto galimybes, o artimiausiu metu gyventojams aktualiausia bus tai, kaip patvirtinti prioritetai atsispindės konkrečiuose darbuose ir paslaugų kokybėje.

  • Panevėžyje su ministre aptarti socialinių paslaugų pokyčiai: kaip didės pagalbos prieinamumas

    Panevėžyje įvyko miesto vadovų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio skirta socialinių paslaugų prieinamumui ir jų organizavimo praktikai. Savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė su komanda, su jais diskutavo merė Loreta Masiliūnienė ir administracijos vadovai.

    Pagrindinis susitikimo akcentas buvo tai, kaip užtikrinti, kad pagalba žmogų pasiektų laiku ir be perteklinių procedūrų. Savivaldybė pabrėžė poreikį sprendimus orientuoti į realias situacijas, kai paslaugų gavėjui svarbiausias yra greitis, aiškumas ir vienodai suprantama tvarka.

    „Svarbiausia, kad žmogus socialinę pagalbą gautų tada, kai jos reikia, ir ją pasiektų be sudėtingų procedūrų“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Susitikime aptarti ir pastaruoju metu įsigalioję pokyčiai, kurie, savivaldybės vertinimu, leidžia operatyviau reaguoti į gyventojų situacijas. Nuo gegužės 1 dienos supaprastinta vaiko laikinosios globos nustatymo tvarka, todėl sprendimai gali būti priimami greičiau, o vaiko saugumo užtikrinimas tampa mažiau priklausomas nuo ilgų procedūrų.

    Kitas svarbus pokytis siejamas su didesniu savivaldybių vaidmeniu organizuojant paslaugas: joms suteikta teisė akredituoti socialinės priežiūros paslaugas. Tikimasi, kad tai leis lanksčiau planuoti paslaugų apimtis, greičiau pritraukti teikėjus ir tiksliau atliepti individualius gyventojų poreikius.

    Kas vis dar kelia problemų?

    Diskusijoje išryškėjo ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės. Tarp jų minėti dažni teisės aktų pasikeitimai, dėl kurių socialinių paslaugų organizatoriams sudėtingiau užtikrinti stabilias taisykles ir nuoseklų paslaugų teikimą.

    Taip pat aptartas nepakankamai aiškus asmeninės pagalbos paslaugų reglamentavimas ir sudėtingas jų organizavimas. Savivaldybė akcentavo, kad neapibrėžtumas dažnai reiškia skirtingą praktiką skirtingose teritorijose, o tai gyventojams sukuria nelygybės jausmą.

    Dar viena tema buvo pagalba į namus savaitgaliais. Nors poreikis tokiai paslaugai išlieka, praktikoje susiduriama su aiškaus finansavimo mechanizmo stoka, todėl paslaugų tęstinumas ir galimybė užtikrinti pagalbą ne darbo dienomis tampa sunkiau prognozuojami.

    Socialinis būstas: planai ir realybė

    Susitikime aptarta ir socialinio būsto plėtra Panevėžyje. Savivaldybė įgyvendina projektą, kuriuo planuojama įsigyti 12 būstų ir juose apgyvendinti 39 asmenis, tarp jų žmones su negalia, daugiavaikes šeimas ir kitus socialiai pažeidžiamus gyventojus.

    Pažymėta, kad projekto įgyvendinimą apsunkina ribota būstų, atitinkančių energinio naudingumo reikalavimus, pasiūla. Dėl to ieškoma sprendimų, kaip pirkimus ir atranką vykdyti sklandžiau, kad suplanuota pagalba gyventojus pasiektų laiku.

    Ministerijos atstovai teigiamai įvertino Panevėžio pastangas stiprinant socialines paslaugas ir pritraukiant investicijas per projektus. Susitikimo pabaigoje sutarta tęsti dialogą ir ieškoti sprendimų, kurie didintų sistemos aiškumą bei paslaugų prieinamumą gyventojams.

    Susitikime taip pat dalyvavo Panevėžyje išrinkti Seimo nariai Andrius Busila ir Modesta Petrauskaitė.