CP v2

Tag: Los Andželas

  • „Google“ Los Andžele atidaro pirmą DI meno muziejų: Dataland žada pojūčių audrą

    „Google“ Los Andžele atidaro pirmą DI meno muziejų: Dataland žada pojūčių audrą

    Los Andžele birželio 20 dieną duris atveria Dataland – pristatomas kaip pirmasis pasaulyje muziejus, visiškai dedikuotas dirbtinio intelekto generuojamam menui. Projektą kartu kuria „Google“ ir žinomas skaitmeninio meno kūrėjas bei režisierius Refikas Anadol. Organizatoriai žada ne įprastą galeriją, o erdvę, kuri realiu laiku keičiasi reaguodama į lankytojų buvimą.

    Muziejaus koncepcija remiasi vadinamuoju daugiapojūčiu patyrimu: vaizdus lydės garsai ir kvapai, o instaliacijos bus valdomos duomenų srautų bei skaičiavimų, vykstančių debesijoje. Tokie projektai pastaraisiais metais sparčiai plinta muziejuose ir parodų salėse, tačiau Dataland siekia sukurti nuolatinę infrastruktūrą būtent DI menui.

    Kas yra Dataland ir kuo išsiskiria?

    Dataland įkurtas „The Grand LA“ komplekse, kurį suprojektavo architektas Frankas Gehry. Skelbiama, kad muziejaus plotas viršija 2 300 kvadratinių metrų, o ekspozicijos turinys bus generuojamas ir atnaujinamas dinamiškai, o ne kabinamas kaip tradiciniai paveikslai.

    Pirmoji ekspozicija pavadinta „Machine Dreams: Rainforest“ ir, anot kūrėjų, realiu laiku generuos vaizdą itin didele raiška, paremtą gamtos duomenų rinkiniais. Esminė idėja – ne atkurti vieną statinį kūrinį, o sukurti nuolat kintantį skaitmeninį kraštovaizdį, kuris reaguoja į auditoriją.

    DI menas: kūryba ar technologinis triukas?

    DI generuojamas turinys jau kurį laiką skelia meno bendruomenę į dvi stovyklas. Kritikai pabrėžia autorystės ir originalumo problemas, ypač kai vaizdas sukuriamas trumpa tekstine užklausa, o modeliai apmokomi milžiniškais, ne visada aiškios kilmės duomenų rinkiniais.

    Šalininkai teigia, kad DI yra dar vienas įrankis, panašiai kaip fotografija ar kompiuterinė grafika, kurie pradžioje taip pat kėlė nepasitikėjimą. Dataland atidarymas, tikėtina, dar labiau sustiprins diskusiją apie tai, kur baigiasi technologija ir prasideda žmogaus kūrybinis sprendimas.

    „Google“ strategija ir investicijų kryptis

    „Google“ pastaraisiais metais spartina DI ekosistemos plėtrą: nuo modelių kūrimo iki debesijos infrastruktūros, skirtos didelio masto skaičiavimams. Dataland tampa ir viešosios nuomonės formavimo įrankiu, nes leidžia DI galimybes pristatyti ne per techninius pranešimus, o per emocinį patyrimą.

    Kartu su muziejumi startuoja ir kūrybinė programa „Dataland AI Artist Residency“. Skelbiama, kad keturiems atrinktiems menininkams bus skiriamos stipendijos po maždaug 23 000 eurų ir suteikiama prieiga prie kūrybinių DI įrankių bei mentorystės.

    Tokios rezidencijos vis dažniau tampa technologijų bendrovių ir kultūros institucijų bendradarbiavimo forma. Menininkams tai reiškia resursus ir auditoriją, o technologijų kūrėjams – galimybę testuoti, kaip DI įrankiai veikia realiuose kūrybiniuose procesuose ir kokių etinių ribų iš jų tikisi visuomenė.

  • Mirė britų dailininkas Davidas Hockney: baseinų paveikslai išgarsino epochą, jam buvo 88

    Mirė britų dailininkas Davidas Hockney: baseinų paveikslai išgarsino epochą, jam buvo 88

    Mirė britų dailininkas Davidas Hockney – vienas ryškiausių šiuolaikinio meno vardų, kurio darbai su Kalifornijos baseinais tapo ištisos epochos simboliu. Menininkui buvo 88 metai, jis mirė savo namuose Londone, pranešė jo atstovė.

    Hockney pasaulinį pripažinimą pelnė gebėjimu suderinti poparto įtaką su savita, lengvai atpažįstama vaizdų kalba: ryškiomis spalvomis, supaprastintomis formomis ir preciziška kompozicija. Plačiajai publikai jis labiausiai siejamas su Los Andželo priemiesčių architektūra ir saulės apšviestais baseinais, kurie jo drobėse virto modernios kasdienybės metafora.

    Gimęs Bradforde, šiaurės Anglijoje, Hockney studijavo Karališkajame meno koledže Londone ir anksti tapo britų poparto kartos dalimi. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintajame dešimtmetyje jo kūryba išsiskyrė drąsa kalbėti apie intymumą ir tapatybę tuo metu, kai Jungtinėje Karalystėje homoseksualūs santykiai dar buvo kriminalizuoti.

    Kalifornija, kuri tapo stiliumi

    1963 metais persikėlęs į Pietų Kaliforniją, Hockney rado temą, kuri lydėjo jį dešimtmečiais: šviesą, erdvę ir vandens paviršiaus geometriją. Ši patirtis įkūnyta viename garsiausių jo darbų A Bigger Splash, sukurtame 1967 metais, o baseino motyvas tapo savotišku jo vizitiniu ženklu.

    Vėlesniais metais menininkas daug laiko praleido Europoje, kūrė įkvėptas Jorkšyro peizažų ir Normandijos kaimo. Jo kūryboje nuolat kartojosi artimųjų ir bičiulių portretai, taip pat kraštovaizdžiai, kuriuose svarbiausias vaidmuo tenka šviesos kaitai ir metų laikų ritmui.

    Rekordai aukcionuose ir technologijų paieškos

    Hockney kūryba ne kartą fiksavo aukcionų rekordus, o rinka jį laikė vienu komerciškai sėkmingiausių britų menininkų. 2018 metais jo paveikslas Portrait of an Artist (Pool with Two Figures) aukcione parduotas už maždaug 83 000 000 eurų ir tuo metu buvo brangiausiai parduotas gyvenančio menininko darbas.

    Per daugiau nei šešis dešimtmečius Hockney nuosekliai keitė technikas: dirbo su grafika, fotografija, scenografija, koliažu ir skaitmeninėmis priemonėmis. Pastaraisiais metais jis aktyviai kūrė planšetėje, o jo darbai, sukurti skaitmeniniu būdu, padėjo pasiekti naujesnes auditorijas ir priminė, kad eksperimentas jam buvo ne epizodas, o kūrybos principas.

    Menininkas, kurio darbai žadėjo malonumą

    Meno istorikai ir kuratoriai Hockney dažnai apibūdino kaip autorių, kurio kūryba išlaiko retą pusiausvyrą tarp intelektualumo ir žiūrėjimo džiaugsmo. Jo paveikslai, nepaisant stiliaus permainų, išliko atpažįstami ir artimi publikai – nuo muziejų lankytojų iki kolekcininkų.

    „Jo darbai žavimi, o žodis mylimi čia nėra per stiprus, nes jie remiasi lūkesčiu patirti malonumą“, – rašė istorikas Simonas Schama esė, skirtoje Hockney parodai Paryžiuje.

    Iki pat vėlyvo amžiaus Hockney pabrėžė kasdienio darbo svarbą ir laikė tapybą gyvenimo varikliu. Jo mirtis užveria vieną reikšmingiausių XX amžiaus antrosios pusės ir XXI amžiaus pradžios dailės skyrių, tačiau palikimas – nuo baseinų drobių iki skaitmeninių piešinių – toliau formuos, kaip žiūrime į šviesą, spalvą ir kasdienybę.

  • Los Andželas 2026 metų pasaulio futbolo čempionate: rungtynių datos, fanų zonos ir patogus judėjimas

    Los Andželas 2026 metų pasaulio futbolo čempionate: rungtynių datos, fanų zonos ir patogus judėjimas

    Los Andželas 2026 metais taps vienu svarbiausių pasaulio futbolo čempionato traukos centrų JAV. Miestas, garsėjantis Holivudu, paplūdimiais ir įvairiataute virtuve, vasarą priims sirgalius ne tik dėl futbolo, bet ir dėl gausybės pramogų bei sporto tradicijų.

    2026 metų FIFA pasaulio čempionatas vyks JAV, Kanadoje ir Meksikoje, o Los Andželo regionas turi ryškų ryšį su šiuo turnyru. Būtent čia anksčiau vyko 1994 metų vyrų finalas ir 1999 metų moterų finalas Rose Bowl stadione Pasadenoje.

    Kur vyks rungtynės?

    Los Andželo rungtynės bus žaidžiamos Inglewoode esančiame „SoFi“ stadione, talpinančiame apie 70 000 žiūrovų. Turnyro metu arena oficialiai bus vadinama Los Andželo stadionu, nes FIFA varžybose įprastai riboja komercinių pavadinimų naudojimą.

    Organizatoriai skelbia, kad šiame stadione vyks aštuonerios rungtynės: penkerios grupių etapo, dvi šešioliktfinalio ir vienos ketvirtfinalio. Dalis mačų startuos dieną vietos laiku, todėl planuojant kelionę verta įvertinti karštį, eismo spūstis ir atvykimo į stadioną laiką.

    Numatyta, kad JAV rinktinė čia žais bent du grupių etapo mačus, įskaitant rungtynes su Paragvajumi birželio 13 dieną ir su Turkija birželio 26 dieną. Taip pat planuojami susitikimai, kuriuose dalyvaus Belgija, Iranas, Naujoji Zelandija, Šveicarija, Bosnija ir Hercegovina.

    Fanų zonos ir bilietų kainos

    Los Andželo regione planuojamas oficialus FIFA fanų festivalis Los Andželo memorialiniame koliziejuje, o papildomos fanų zonos bus išskirstytos per skirtingas miesto ir priemiesčių vietas. Tokie taškai dažnai tampa patogia alternatyva tiems, kurie neturi bilietų į rungtynes, bet nori stebėti transliacijas dideliuose ekranuose ir pajusti turnyro atmosferą.

    Skelbiama, kad dalis fanų zonų bus nemokamos, o kitur bus taikomas įėjimo mokestis. Organizatorių nurodytos kainos JAV doleriais perskaičiuotos į eurus sudaro maždaug nuo 5 iki 23 eurų už dieną, priklausomai nuo vietos ir pasirinkto paketo, o už išskirtines VIP zonas įprastai prašoma daugiau.

    Kaip patogiai nuvykti į stadioną?

    Los Andželas garsėja intensyviu eismu, todėl sirgaliams rekomenduojama iš anksto planuoti maršrutus ir atvykti gerokai anksčiau. Dėl riboto ir brangaus parkavimo daliai žiūrovų praktiškiausias sprendimas gali būti viešasis transportas, specialūs pervežimai arba pavėžėjimo paslaugos.

    Miesto transporto sistema numato jungtis autobusais ir bėginėmis linijomis iki paėmimo taškų, iš kurių organizuojami pervežimai iki stadiono. Kelionės bilieto kaina, pateikta JAV doleriais, perskaičiuota į eurus sudaro apie 3 eurus už kelionę pirmyn ir atgal.

    Ką žinoti prieš įeinant?

    Į stadioną patariama atvykti keliomis valandomis anksčiau, nes prieigose gali formuotis eilės dėl saugumo patikrų. Taikoma skaidrių krepšių politika, o atsiskaitymai viduje dažniausiai vykdomi tik kortele arba mobiliuoju mokėjimu.

    „SoFi“ stadionas atidarytas 2020 metais, o jo konstrukciją dengia pusiau permatomas stogas su vėdinimui atveriamomis dalimis. Atviros stadiono pusės gali lemti stipresnį vėją tribūnose, todėl vakariniams mačams verta turėti papildomą sluoksnį drabužių.

    Los Andželas per artimiausius metus liks pasaulio sporto dėmesio centre, nes 2028 metais čia vyks vasaros olimpinės ir paralimpinės žaidynės. Dėl to miestas nuosekliai investuoja į infrastruktūrą, renginių logistiką ir didelių srautų valdymą, o tai turėtų palengvinti ir 2026 metų čempionato patirtį.

  • Matthew Perry mirties byla: asistentui skirta 3 metų bausmė už ketamino tiekimą ir injekcijas

    Matthew Perry mirties byla: asistentui skirta 3 metų bausmė už ketamino tiekimą ir injekcijas

    Los Andželo teismas skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę aktoriaus Matthew Perry gyvenusiam asistentui Kennethui Iwamasa. Byloje nustatyta, kad jis buvo vienas pagrindinių žmonių, padėjusių gauti nelegalaus ketamino ir prisidėjusių prie lemtingos perdozavimo grandinės.

    Prokuratūra teismui nurodė, kad K. Iwamasa atliko vadinamojo tarpininko vaidmenį ir paskutinėmis aktoriaus gyvenimo dienomis asmeniškai suleido jam nuo šešių iki aštuonių ketamino injekcijų. Jis pripažino kaltę dėl sąmokslo platinti ketaminą, kai tai baigėsi mirtimi.

    K. Iwamasa buvo įdarbintas kaip nuolatinis asistentas, kuriuo aplinka pasitikėjo tikėdamasi, kad jis padės aktoriui išlaikyti blaivumą. Vis dėlto tyrimas atskleidė priešingą vaizdą: būtent jis, pasak kaltinimo, tapo žmogumi, kuris ne stabdė priklausomybę, o ją palaikė.

    Teisme – ginčas dėl atsakomybės

    Beveik tris valandas trukusiame posėdyje daug dėmesio skirta klausimui, kiek darbuotojas gali būti laikomas atsakingu, kai aptarnauja įtakingą asmenį, turintį priklausomybės problemų. Teismui buvo pristatytas argumentas, kad lojalumas darbdaviui negali pateisinti neteisėtų veiksmų, kurie kelia tiesioginę grėsmę gyvybei.

    „Jo lojalumas ponui Perry buvo svarbiausias“, – sakė K. Iwamasa advokatas Alanas Eisneris.

    Tačiau aktoriaus ilgametė verslo vadovė ir jo palikimo administratorė Lisa Ferguson tvirtino, kad kaltinamasis sąmoningai didino savo įtaką aktoriaus gyvenime. Pasak jos, jis esą stūmė šalin žmones, galėjusius padėti kontroliuoti priklausomybę, įskaitant blaivumo programų palydovus ir medicinos personalą.

    „Tu esi pabaisa, kuri jį nužudė“, – sakė L. Ferguson.

    Paskutinės dienos ir įkalčių naikinimas

    Bylos medžiagoje teigta, kad K. Iwamasa buvo paskutinis žmogus, matęs Matthew Perry gyvą, o vėliau būtent jis rado aktorių mirusį sūkurinėje vonioje. Teismas taip pat išgirdo, kad pradžioje asistentas neigė savo vaidmenį ir naikino įkalčius.

    Vėliau, praėjus keliems mėnesiams, jis sudarė susitarimą su prokurorais ir tapo svarbiu liudytoju prieš kitus asmenis, siejamus su nelegaliu ketamino tiekimu. Tyrime minėta, kad jis bendradarbiavo su bendrininkais, tarp jų ir gydytoju Salvadoru Plasencia, kuris, pasak kaltinimo, parodė, kaip atlikti injekcijas.

    Šis nuosprendis iš esmės užbaigia platesnį baudžiamąjį persekiojimą penkių asmenų atžvilgiu, kurie, kaip teigta, įvairiais būdais prisidėjo prie aplinkybių, pasibaigusių aktoriaus mirtimi. Matthew Perry mirė 2023 metų spalio 28 dieną.

  • Emily Blunt atsisakė „Prados“: „Magda Butrym“ suknelė Holivude pavertė ją vakaro žvaigžde

    Emily Blunt atsisakė „Prados“: „Magda Butrym“ suknelė Holivude pavertė ją vakaro žvaigžde

    Holivude dėmesį patraukė aktorė Emily Blunt, kuri per pastarąsias savaites vis dažniau renkasi lenkų dizainerės „Magda Butrym“ kūrinius. Aktorė viešuose renginiuose pasirodė su suknelėmis, kurios akimirksniu tapo fotografų taikiniu ir sukėlė diskusijas mados pasaulyje.

    Balandžio 30 dieną Los Andžele vykusioje Holivudo šlovės alėjos ceremonijoje E. Blunt kartu su aktoriumi Stanley Tucci buvo pagerbti jiems skirtomis žvaigždėmis. Šia proga aktorė vilkėjo baltą nertos faktūros medvilninę suknelę, siejamą su 2026 metų pavasario–vasaros kolekcijos nuotaikomis.

    Pastaruoju metu E. Blunt vardas minimas ir platesniame kino kontekste, nes atsinaujino susidomėjimas filmu apie mados industriją, kurio tęsinys žadamas kaip vienas labiausiai aptariamų projektų. Tai dar labiau sustiprino dėmesį kiekvienai jos viešai stiliaus detalei.

    Netrukus aktorė dar kartą pasirinko „Magda Butrym“ ir apsilankė Jimmy Kimmel laidoje, kur prie studijos ją užfiksavo paparacai. Šį kartą ji vilkėjo ryškesnę, drąsesnę suknelę, priskiriamą 2026 metų rudens kolekcijai, o visas įvaizdis atrodė apgalvotas iki smulkmenų.

    Stilizacijoje dominavo teatrališkumo įspūdį kuriantys silueto sprendimai: korseto įspūdį primenantis kreminės ir auksinės spalvų viršus pabrėžė liemenį, o apačioje derėjo per didelio dydžio šokoladinio rudo atspalvio sijonas su gausiomis klostėmis. Nugaroje esantis aukštas skeltukas išryškino kojas, o visa apranga balansavo tarp klasikos ir šiuolaikinės mados dramos.

    Įvaizdį E. Blunt užbaigė auksiniais aukštakulniais sandalais su dirželiais ties kulkšnimi, tamsintais akiniais nuo saulės ir sodriai raudonomis lūpomis. Tokia kryptis atitinka dabartinę raudonojo kilimo tendenciją, kai net vienas ryškus elementas, pavyzdžiui, skulptūriškas siluetas ar išraiškinga faktūra, leidžia sukurti itin prabangų efektą.

  • Trys didžiausi pasaulio oro uostai CO2 išmeta daugiau nei Paryžius: ką atskleidė 2023 metų analizė

    Trys didžiausi pasaulio oro uostai CO2 išmeta daugiau nei Paryžius: ką atskleidė 2023 metų analizė

    Kur CO2 pėdsakas didžiausias

    Naujausia analizė rodo, kad didžiausi pasaulio oro uostai pagal išmetamo CO2 kiekį lenkia net atskirų didmiesčių taršą. Tyrime vertintas 1 300 oro uostų poveikis klimatui ir oro kokybei, remiantis 2023 metų duomenimis.

    Ataskaitą parengė ODI Global ir Transport & Environment, o skrydžių ir aviacijos degalų duomenis pateikė Tarptautinė švaraus transporto taryba. Tyrėjai pabrėžia, kad didelė dalis aviacijos taršos koncentruojasi keliuose itin dideliuose mazguose.

    Didžiausiu CO2 šaltiniu įvardytas Dubai International Airport, per metus sugeneravęs apie 23,2 mln. tonų CO2. Antroje vietoje liko Londono Heathrow su maždaug 21 mln. tonų CO2, trečias buvo Los Andželo oro uostas su apie 18,8 mln. tonų CO2.

    Ataskaitoje pažymima, kad vien šie trys oro uostai kartu išmetė maždaug tris kartus daugiau CO2 nei visas Paryžius, jei neįtraukiamos su aviacijos skrydžiais susijusios paties miesto emisijos. Tarp didžiausių teršėjų taip pat minimi Seulo Incheon, Niujorko JFK, Honkongo, Paryžiaus Charles de Gaulle ir Frankfurto oro uostai.

    Problema telkiasi keliuose mazguose

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tarša nėra tolygiai pasiskirsčiusi: 100 didžiausių oro uostų sukuria apie du trečdalius visų keleivinių skrydžių CO2 emisijų pasaulyje. Tai reiškia, kad sprendimai didžiausiuose mazguose gali turėti neproporcingai didelį poveikį bendram aviacijos pėdsakui.

    Skaičiuojama, kad 1 300 vertintų oro uostų 2023 metais iš viso sugeneravo apie 1,022 mlrd. tonų CO2. Toks mastas ataskaitoje lyginamas su valstybių emisijomis: jei aviacijos sektorius būtų atskira šalis, jis pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atsidurtų tarp didžiausių teršėjų.

    Analitikai taip pat pabrėžia regioninius skirtumus: Europos oro uostų emisijos, vertinant bendrą mastą, viršija visų Lotynų Amerikos, Artimųjų Rytų ir Afrikos oro uostų emisijas kartu. Tai siejama tiek su intensyviu skrydžių tinklu, tiek su dideliu kelionių paklausos lygiu.

    Kodėl emisijos auga ir kas svarbiausia miestams

    Ataskaitos autoriai įspėja, kad oro uostų plėtra ir augantis keleivių srautas didina aviacijos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Toks kelias, jų vertinimu, komplikuoja klimato tikslų įgyvendinimą, ypač jei technologiniai pokyčiai ir alternatyvūs degalai diegiami per lėtai.

    „Atėjo laikas teikti pirmenybę mūsų energetinei nepriklausomybei ir piliečių sveikatai“, – sakė Denise Auclair iš organizacijos Transport & Environment.

    Šiame kontekste akcentuojama ir vietos bendruomenių perspektyva: oro uostai veikia ne vien klimatą. Šalia jų gyvenantys žmonės patiria triukšmą, didesnę taršą dėl transporto srautų, o kai kuriose vietovėse fiksuojamas ir didesnis azoto oksidų bei smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis.

    ODI Global atstovai pabrėžia, kad aviacijos apimtys vis dar auga, nors daugelyje kitų sektorių po Paryžiaus susitarimo matyti aiškesnės emisijų mažėjimo tendencijos. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, ar infrastruktūros plėtros planai dera su ilgalaikiais klimato įsipareigojimais.

    Ekspertai sutaria, kad vieno sprendimo nebus: poveikį lems ir efektyvesni orlaiviai, ir tvaresni aviaciniai degalai, ir paklausos valdymo priemonės. Tačiau akivaizdu, kad didžiausi oro uostai lieka ta vieta, kur pokyčiai galėtų duoti greičiausią ir labiausiai išmatuojamą rezultatą.

  • Matthew Perry mirtina ketamino dozė: priklausomybių konsultantas nuteistas dvejiems metams kalėjimo

    Matthew Perry mirtina ketamino dozė: priklausomybių konsultantas nuteistas dvejiems metams kalėjimo

    JAV federalinis teismas Los Andžele trečiadienį skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę Erikui Flemingui, kuris, prokurorų teigimu, pristatė ketamino dozes, siejamas su aktoriaus Matthew Perry mirtimi. 56 metų vyras pripažino kaltę dėl ketamino platinimo, kurio pasekmė buvo mirtis.

    Teisėja Sherilyn Peace Garnett pabrėžė, kad kaltinamasis bendradarbiavo su tyrėjais, tačiau kartu atkreipė dėmesį į laiką po aktoriaus mirties, kai jis pats nepasisiūlė suteikti informacijos. Byla tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų pavyzdžių, kaip net ir teisiškai medicinoje naudojamos medžiagos gali virsti mirtinų pasekmių turinčia nelegalia rinka.

    „Tai tikras košmaras, iš kurio negaliu pabusti. Mane persekioja mano padarytos klaidos“, – sakė Erikas Flemingas.

    Kaip veikė tiekimo grandinė

    Tyrimo duomenimis, E. Flemingas suvedė M. Perry su Jasveen Sangha, kurią prokurorai vadino ketamino tiekėja ir kuri, teismo sprendimu, neseniai nuteista 15 metų kalėjimo. Teigiama, kad ketaminas buvo tiekiamas iš jos namų ir parduodamas su antkainiu.

    Byloje akcentuota, kad M. Perry buvo gavęs legalius ketamino gydymo seansus dėl depresijos, tačiau vėliau ieškojo papildomo kiekio ne medicininiais kanalais. Tokiose situacijose rizika ypač išauga, nes nelegaliai įsigytos medžiagos dozavimas, kilmė ir koncentracija gali būti nepatikimi.

    25 flakonai ir lemtinga diena

    Teisme skelbta, kad likus keturioms dienoms iki aktoriaus mirties buvo pristatyti 25 ketamino flakonai, už kuriuos sumokėta 5 300 eurų. Šis skaičius išryškina ne tik prekybos mastą, bet ir tai, kaip greitai tokios medžiagos gali pasiekti vartotoją per tarpininkus.

    Prokuratūra nurodė, kad M. Perry gyveno su asmeniniu padėjėju Kennethu Iwamasa, kuriam ir buvo perduotas ketaminas. Teigiama, kad 2023 metų spalio 28 dieną padėjėjas suleido aktoriui ketamino iš minėtos siuntos, o vėliau rado jį mirusį.

    Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad mirties priežastis buvo ūmus ketamino poveikis, o antrinė priežastis įvardytas nuskendimas. Toks derinys dažnai minimas atvejais, kai žmogus praranda sąmonę vandenyje ar šalia jo, nes medžiaga gali slopinti kvėpavimą ir sumažinti reakciją.

    Kodėl bausmė švelnesnė

    Gynyba aiškino, kad E. Flemingo bendradarbiavimas padėjo greičiau nustatyti tiekėją ir išplėsti tyrimą, todėl bausmė trumpesnė, nei tikėtasi pagal kaltinimo pobūdį. Prokuratūra sutiko, kad bendradarbiavimas palengvino procesą, tačiau akcentavo, kad jis prasidėjo tik tuomet, kai vyras buvo surastas ir spaudžiamas įrodymų.

    „Ponas Flemingas bendradarbiavo ne dėl kilnių motyvų ir ne dėl teisingumo Matthew Perry atžvilgiu. Jis siekė išsigelbėti pats“, – sakė JAV prokuroro padėjėjas Ianas Yanniello.

    Ši byla atkreipė dėmesį į platesnę problemą, kai ketaminas, naudojamas medicinoje anestezijai ir kai kuriose šalyse taikomas gydymui specializuotose klinikose, patenka į nelegalią apyvartą. Ekspertai pabrėžia, kad gydymas vyksta griežtai prižiūrint medikams, o savarankiškas vartojimas ar įsigijimas nelegaliai kelia didelę perdozavimo ir mirtinų komplikacijų riziką.

    Skelbiama, kad tyrimas artėja prie pabaigos: per artimiausias savaites turėtų būti paskirtos bausmės ir kitiems byloje minimoms figūroms, įskaitant K. Iwamasą. Teisėsauga pabrėžia, kad tokiose bylose siekiama identifikuoti visą platinimo tinklą, o ne vien pavienį asmenį, perdavusį medžiagą.

  • Los Andželas mėlynai dengia gatves: temperatūra krenta iki 12 laipsnių, bet vairuotojai pastebi ir kitą efektą

    Los Andželas mėlynai dengia gatves: temperatūra krenta iki 12 laipsnių, bet vairuotojai pastebi ir kitą efektą

    Pietinėje Kalifornijoje karščio bangos tampa vis dažnesnės, o Los Andželas ieško greitų priemonių mažinti vadinamąjį miesto šilumos salos efektą. Viena iš jų – ant tamsaus asfalto kai kuriose gatvėse dengiama melsvo atspalvio atspindinti danga, kuri sumažina įkaitimą saulėje.

    Tokios dangos tikslas paprastas: mažiau sugerti saulės spinduliuotės ir daugiau jos atspindėti. Praktikoje tai reiškia, kad važiuojamoji dalis gali būti pastebimai vėsesnė, o karščio „baterija“ naktį išskiria mažiau sukauptos šilumos.

    Kaip veikia vėsinanti danga

    Įprastas juodas asfaltas sugeria didelę dalį saulės energijos ir įkaista iki labai aukštų paviršiaus temperatūrų. Vakare ši šiluma palaipsniui atiduodama aplinkai, todėl miestuose net ir po saulėlydžio išlieka tvanku, ypač tankiai užstatytuose rajonuose.

    Vėsinančios dangos veikia kitu principu: jų sudėtis ir pigmentai geriau atspindi saulės spinduliuotę, ypač artimojo infraraudonojo spektro dalį, kuri stipriai šildo paviršius. Dėl to įkaitimas dieną mažėja, o kartu mažėja ir vakarinės bei naktinės šilumos „grąža“ į orą.

    Ką parodė matavimai Pacoimoje

    Vienas plačiausiai aptartų pavyzdžių – Pacoimos rajonas, kur dalis dangos buvo padengta specialia medžiaga, naudota miesto vėsinimo iniciatyvose. Lauko matavimai fiksavo, kad paviršiaus temperatūra saulėtą dieną kai kuriais atvejais sumažėdavo maždaug 12 laipsnių, palyginti su nepadengtu asfaltu.

    Toks pokytis svarbus ne tik dėl komforto vaikštant ar vairuojant. Karščio rizika miestams dažnai didėja tada, kai naktys neatvėsta, todėl sprendimai, mažinantys vakarinį šilumos išsiskyrimą, laikomi viena priemonių, galinčių padėti apsaugoti pažeidžiamiausius gyventojus.

    Kodėl vairuotojai kalba apie dar vieną efektą

    Nors gatvės paviršius tampa vėsesnis, tyrimai ir miesto planuotojų pastabos rodo, kad ne visada tai automatiškai reiškia vienodai vėsesnį mikroklimatą žmogui. Danga keičia šilumos balansą: dalis energijos atspindima, todėl tam tikromis sąlygomis gali didėti atspindėtos spinduliuotės poveikis šalia esantiems objektams ar pėstiesiems.

    Dėl to reali žmogaus juntama temperatūra priklauso ir nuo šešėlio, vėjo, oro drėgmės, aplinkinių pastatų bei medžių. Kitaip tariant, vėsesnis asfaltas yra reikšminga priemonė, tačiau geriausiai veikia kartu su kitais sprendimais, pavyzdžiui, pavėsį kuriančiais želdiniais ir mažiau įkaistančiomis dangomis šaligatviuose.

    Los Andželas šią kryptį sieja su prisitaikymu prie klimato kaitos ir didėjančio karščio poveikio sveikatai. Miesto praktika rodo, kad spalva ir danga gali tapti infrastruktūros įrankiu, tačiau tikėtina, kad vasarą, stiprėjant karščiams, bus dar atidžiau vertinama, kaip tokios priemonės veikia ne tik paviršiaus temperatūrą, bet ir žmonių savijautą gatvėje.

  • Kalifornijoje mokyklų zonose diegiamos greičio kameros: per 200 įrenginių ir iki 500 eurų baudos

    Kalifornijoje mokyklų zonose diegiamos greičio kameros: per 200 įrenginių ir iki 500 eurų baudos

    Kalifornijoje keičiasi eismo taisyklių kontrolė: vis daugiau miestų mokyklų zonose pradeda naudoti automatines greičio kameras. Ši kryptis įtvirtinta teisės aktais, o pirmieji pilotiniai projektai jau įgyvendinami didžiuosiuose miestuose.

    Naujoji sistema pristatoma kaip saugumo priemonė, skirta apsaugoti vaikus ir sumažinti avarijų riziką prie mokyklų. Tačiau dalis vairuotojų ir privatumo ekspertų tai vertina kaip tyliai plečiamą stebėseną, kuri gali virsti nuolat veikiančiu baudų mechanizmu.

    Pagal pilotinę programą valstijoje numatyta daugiau nei 200 kamerų, fiksuojančių greičio viršijimą didesnės rizikos vietose, įskaitant mokyklų prieigas. Kai kuriose situacijose baudos gali siekti apie 500 eurų, todėl net nedidelis greičio viršijimas vairuotojams tampa finansiškai skausmingas.

    Kaip veikia naujoji tvarka?

    Automatinės kameros fiksuoja transporto priemonę ir jos valstybinį numerį, o pažeidimo informacija vėliau panaudojama administracinei procedūrai. Skirtingai nei sustabdžius pareigūnui, vairuotojas pažeidimo akimirką dažnai nesužino, kad jau buvo nufilmuotas.

    Toks vėluojantis grįžtamasis ryšys ir sukuria spąstų jausmą: vietoje įspėjimo ar pokalbio su pareigūnu po kurio laiko atkeliauja pranešimas apie baudą. Kritikai sako, kad tai mažina pasitikėjimą sistema, nes vairuotojas neturi įprastos galimybės paaiškinti aplinkybių pažeidimo vietoje.

    Saugumas ar privatumo rizika?

    Šalininkai argumentuoja, kad automatizuota kontrolė leidžia nuosekliai mažinti greitį ten, kur rizika didžiausia, o pareigūnų resursus nukreipti į kitus prioritetus. Kitose jurisdikcijose panašios priemonės siejamos su pastebimu greičio mažėjimu, ypač ten, kur kontrolė vyksta reguliariai.

    Vis dėlto privatumo klausimai išlieka vieni jautriausių: gyventojams svarbu, kiek laiko saugomi duomenys, kas turi prieigą prie įrašų ir ar sistema nepersikelia į vis platesnes miesto teritorijas. Institucijoms tenka aiškiai apibrėžti taisykles, kad greičio kontrolė neperaugtų į perteklinį sekimą.

    Kodėl mokyklų zonos kelia daugiausia ginčų?

    Mokyklų zonos laikomos vietomis, kur net nedidelis greičio viršijimas gali turėti tragiškų pasekmių, todėl politikams ir savivaldybėms lengviau pagrįsti griežtesnę kontrolę. Kartu tai yra erdvės, kuriose eismas vyksta kasdien ir intensyviai, tad pažeidimų fiksavimo mastas gali būti didelis.

    Dalis vairuotojų nuogąstauja, kad be aiškaus ženklinimo, skaidrios baudų politikos ir protingai parinktų ribų tokios zonos gali tapti nuolatiniais pajamų šaltiniais. Todėl didžiausias iššūkis Kalifornijai bus rasti balansą tarp realaus saugumo efekto ir visuomenės pasitikėjimo.