CP v2

Tag: LRT

  • Trakų gimnazistė Mantė Puišytė – tarp „Dainų dainelė 2026“ laureatų, laimėjo ir LRT.lt balsavimą

    Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinė Mantė Puišytė pateko tarp televizijos konkurso „Dainų dainelė 2026“ laureatų. Jaunoji atlikėja iš Trakų rajono taip pat sulaukė išskirtinio žiūrovų palaikymo – LRT.lt balsavime ji surinko daugiausia balsų.

    Šių metų konkursas išsiskyrė mastu: organizatorių duomenimis, jame dalyvavo daugiau nei 3 000 vaikų ir jaunuolių. Vertinimo komisija, išklausiusi 1 710 atliktų dainų, galutiniame etape atrinko 36 laureatus.

    Mantė Puišytė LRT.lt balsavime surinko 4 989 balsus ir tapo žiūrovų favorita. Tokie rezultatai paprastai atspindi ne tik atlikėjos pasirengimą, bet ir aktyvų bendruomenės įsitraukimą – nuo artimųjų iki mokyklos bei rajono palaikymo.

    Laureatų koncertas vyks birželio 7 dieną Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, o pasirodymas bus transliuojamas per LRT televiziją. Koncerte Mantė atliks dzūkų krašto lietuvių liaudies dainą Tai gražiai gieda lakštingalėlė.

    Skelbiama, kad Mantei kanklėmis pritars Aušrinė Ulinskaitė, o pasirodymo muzikinį parengimą koordinavo mokytojas Klaidas Kajus Kauneckas. Konkurso rengėjai ne kartą yra pabrėžę, kad „Dainų dainelė“ siekia ne tik atrasti talentus, bet ir ugdyti sceninę patirtį bei skatinti lietuviškos dainos tradicijos tęstinumą.

    Konkurso laureatų koncertą žiūrovai kviečiami stebėti birželio 7 dieną 17.00 valandą per LRT televiziją. Renginyje pasirodys visi šių metų laureatai, todėl tai bus proga išgirsti ryškiausius jaunųjų atlikėjų pasirodymus vienoje scenoje.

  • Oro pavojaus signalas: ką daryti per pirmas minutes namuose, gatvėje ir transporte

    Kas yra oro pavojus ir kiek turite laiko

    Išgirdus oro pavojaus signalą svarbiausia veikti iš karto: grėsmė gali būti reali, o laiko reakcijai paprastai būna labai mažai. Pirmas tikslas yra kuo greičiau atsidurti už tvirtų sienų ir kuo toliau nuo langų, kartu išlaikant ramų, apgalvotą elgesį.

    Oro pavojaus metu pavojų kelia ne tik tiesioginis smūgis, bet ir smūgio banga, skeveldros, stiklo šukės bei pastatų konstrukcijų nuolaužos. Dėl to judėti atvirose vietose, stovėti prie langų ar likti automobilyje yra gerokai rizikingiau nei pasislėpti kapitaliniame pastate.

    Jei esate namuose ar darbe

    Jeigu priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės saugiausią esamo pastato vietą: rūsį, cokolį, vidinį koridorių, vonios kambarį ar kitą patalpą be langų. Ten svarbu atsitraukti nuo išorinių sienų ir langų, nes būtent jie dažniausiai nukenčia pirmiausia.

    Jei yra galimybė, užgesinkite šviesas, užtraukite užuolaidas ir sumažinkite matomumą iš lauko. Langus galima papildomai sustiprinti lipnia juosta, tačiau tai nėra apsauga nuo sprogimo, o tik priemonė kiek sumažinti skylančio stiklo išsitaškymo riziką.

    Artimuosius ir kaimynus perspėkite trumpai, be bereikalingų skambučių, kad neapkrautumėte ryšio. Aktualiausią informaciją sekite per nacionalinį radiją ar televiziją, taip pat per oficialius pranešimus telefone, o į nurodymus reaguokite nedelsdami.

    Jei signalas užklupo kelyje

    Jeigu važiuojate automobiliu, saugiausia yra sustoti ir palikti transporto priemonę, nes jos kėbulas ir stiklai praktiškai neapsaugo nuo skeveldrų ir smūgio bangos. Toliau kuo greičiau ieškokite artimiausio kapitalinio pastato, o patekę į vidų rinkitės rūsį ar vidines patalpas, esančias toliau nuo langų.

    Jeigu aplink nėra pastatų, pasitraukite kuo toliau nuo automobilio ir slėpkitės reljefo įduboje, griovyje ar dauboje, gulkitės ir rankomis prisidenkite galvą. Viešajame transporte keleiviai turėtų operatyviai informuoti vairuotoją, o evakuacija turi vykti ramiai ir organizuotai, judant į artimiausią saugią vietą.

    Jeigu išlipti nespėjate, pritūpkite tarp sėdynių, prisidenkite galvą ir laikykitės atokiau nuo langų. Į transporto priemonę negrįžkite, kol nebus paskelbta, kad pavojus baigėsi, ir visuomet laikykitės pareigūnų nurodymų.

    „Svarbiausia taisyklė oro pavojaus metu yra kuo greičiau atsidurti už tvirtų sienų ir kuo toliau nuo langų“, – sakė civilinės saugos specialistas.

    Pasibaigus signalui neskubėkite išeiti į lauką: įvertinkite aplinką, venkite apgadintų pastatų ir nutrūkusių laidų, o apie sužeistuosius ar pavojingas situacijas praneškite skubiosios pagalbos tarnyboms. Kuo daugiau iš anksto sutartos tvarkos šeimoje ir darbovietėje, tuo mažiau chaoso ir tuo didesnė tikimybė išvengti traumų.

  • Tour of Lithuania 2026 II etapas Kėdainiuose: kada startas, kur stebėti ir ką matys žiūrovai

    Tour of Lithuania 2026 II etapas Kėdainiuose: kada startas, kur stebėti ir ką matys žiūrovai

    Gegužės 28 dieną Kėdainiuose vyks antrasis tarptautinių daugiadienių plento dviračių lenktynių Tour of Lithuania 2026 etapas. Į miestą atvyks profesionalios komandos iš įvairių šalių, o žiūrovams tai bus proga iš arti pamatyti aukšto tempo plento dviratininkų kovą.

    Etapo startas numatytas Kėdainių Didžiosios Rinkos aikštėje, o pradžia planuojama 11.00 valandą. Organizatoriai kviečia atvykti anksčiau, kad būtų patogiau rasti vietą stebėjimui ir pasiruošti eismo ribojimams, kurie įprastai taikomi lenktynių maršruto ruožuose.

    Kur stebėti lenktynes?

    Lenktynių starto zonoje žiūrovų lauks LED ekranas, kuriame bus rodoma lenktynių eiga ir svarbiausi momentai. Tai ypač patogu tiems, kurie nori sekti situaciją trasoje ir tuo pačiu matyti atvykstančius sportininkus bei komandas.

    Tiesioginę transliaciją galima stebėti per LRT, todėl etapą bus įmanoma sekti ir tiems, kurie į Kėdainius neatvyks. Transliacijos metu įprastai pateikiami komentarai, informacija apie lyderių grupes, atsilikimus ir svarbiausius taktikos epizodus.

    Koks tai renginys?

    Tour of Lithuania yra UCI Europe Tour 2.2 kategorijos daugiadienės lenktynės, įtrauktos į tarptautinį kalendorių. Tokia kategorija reiškia, kad jose gali startuoti įvairaus lygio komandos, o sportininkai kovoja ne tik dėl etapų pergalių, bet ir dėl reitingo taškų.

    2026 metais lenktynės vyks gegužės 27–31 dienomis ir aplankys penkis Lietuvos miestus: Tauragę, Kėdainius, Uteną, Kauną ir Vilnių. Kiekvienas etapas paprastai turi savitą profilį ir taktinį scenarijų, todėl bendroji įskaita gali keistis net ir po, atrodytų, ramesnių dienų.

    Ką svarbu žinoti atvykstantiems?

    Žiūrovams rekomenduojama stebėti organizatorių ir miesto informaciją dėl laikino eismo ribojimo bei parkavimo. Plento lenktynėse sportininkai važiuoja dideliu greičiu, todėl svarbu laikytis saugos nurodymų, neiti į važiuojamąją dalį ir saugoti vaikus.

    Organizatoriai kviečia palaikyti sportininkus gyvai, o sirgalių aktyvumas dažnai tampa papildomu stimulu atakuojantiems dviratininkams finišo link. Kėdainiuose laukiama ir vietos bendruomenės, ir svečių, norinčių prisidėti prie tarptautinio sporto renginio atmosferos.

  • Dainų dainelė 2026: iki gegužės 30 dienos vyksta balsavimas už Ignalinos jaunųjų atlikėjų pasirodymus

    Dainų dainelė 2026: iki gegužės 30 dienos vyksta balsavimas už Ignalinos jaunųjų atlikėjų pasirodymus

    LRT portale vyksta projekto Dainų dainelė 2026 balsavimas už 12-osios laidos dalyvius. Tarp jų pristatomi ir Ignalinos krašto jaunieji atlikėjai, kuriuos kviečiama palaikyti iki nustatyto termino.

    Šiame etape už Ignaliną balsų laukia Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos dainininkė Urtė Oškinytė. Jos pasirodymui ruoštis padėjo mokytoja Jurgita Antonovienė.

    Taip pat kviečiama palaikyti Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos mokinį Mantą Bendorių. Jį konkursui ruošė mokytoja Vida Ksenzovienė.

    Balsavimas vyksta iki gegužės 30 dienos 20.00 valandos. Organizatoriai primena, kad iš to paties įrenginio per vieną balsavimą galima balsuoti vieną kartą, o įskaitomi tik tokie balsai.

    Projekto organizatoriai skelbia, kad baigiamasis laureatų koncertas numatytas birželio 7 dieną Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tai tradicinis finalinis renginys, kuriame paaiškėja ryškiausi sezono balsai ir scenos debiutai.

  • Oro pavojus ir sirenos Lietuvoje: ką reiškia geltona ir raudona bei kur slėptis per minutes

    Oro pavojus ir sirenos Lietuvoje: ką reiškia geltona ir raudona bei kur slėptis per minutes

    Pastaruoju metu Lietuvoje gyventojai vis dažniau susiduria su perspėjimo pranešimais telefonuose ir sirenų signalais. Tokiais atvejais svarbiausia ne panikuoti, o iš anksto žinoti, ką reiškia skirtingi oro pavojaus lygiai ir kokie veiksmai realiai padeda apsaugoti save bei artimuosius.

    Oro pavojaus perspėjimai paprastai skirstomi į tris būsenas: tikėtiną oro pavojų, oro pavojų ir pranešimą, kad oro pavojaus nėra. Kiekviena būsena reiškia skirtingą situacijos rimtumą, todėl svarbu ne tik perskaityti pranešimą, bet ir tiksliai įvykdyti nurodymus.

    Tikėtinas oro pavojus (geltona) reiškia, kad pavojų galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuoti, tačiau situacija stebima atidžiau. Tai metas pasiruošti: įsivertinti, kur yra artimiausia priedanga, susitarti su šeima dėl veiksmų plano ir, pastebėjus įtartiną skrendantį ar nukritusį objektą, skambinti numeriu 112.

    Oro pavojus (raudona) skelbiamas, kai Lietuvos oro erdvėje fiksuojamas neatpažintas objektas arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę. Gavus tokį pranešimą, rekomenduojama nedelsiant vykti į artimiausią priedangą, o jei jos greitai pasiekti nepavyksta, slėptis pastato viduje laikantis dviejų sienų taisyklės.

    Pranešimas, kad oro pavojaus nėra (balta), reiškia, kad galima palikti priedangas ir saugias vietas. Vis dėlto gyventojai raginami išlikti budrūs ir toliau sekti oficialią informaciją, nes situacija gali keistis, o nauji perspėjimai siunčiami atskirais pranešimais.

    Kaip elgtis gavus raudoną perspėjimą?

    Pirmas žingsnis yra išlaikyti ramybę ir informuoti šalia esančius artimuosius ar kaimynus, ypač jei jie gali negirdėti sirenų ar nepastebėti pranešimo telefone. Toliau būtina sekti oficialią informaciją per LRT ir patikimus valstybinių institucijų kanalus, nes rekomendacijos gali būti tikslinamos pagal realią situaciją.

    Ryšio tinklai krizių metu gali būti perkrauti, todėl skambinti telefonu reikėtų tik esant būtinybei, pavyzdžiui, pranešti apie sužeistuosius ar prašyti pagalbos. Svarbu kuo mažiau būti lauke ir atvirose erdvėse, o saugioje vietoje likti iki atskiro pranešimo, kad pavojus baigėsi.

    Kur slėptis namuose ir lauke?

    Jei esate namuose, įsivertinkite, ar per kelias minutes pasieksite priedangą. Jei taip, verta pasiimti dokumentus, vandenį, būtiniausius vaistus, įkrautą telefoną ir trumpam laikui reikalingas priemones, tačiau svarbiausia yra kuo greičiau atsidurti apsaugotoje vietoje.

    Jei priedanga per toli, rinkitės saugiausią pastato patalpą: rūsį, cokoliniame aukšte esančią erdvę arba kambarį be langų. Kai tokios galimybės ribotos, taikoma dviejų sienų taisyklė: slėpkitės taip, kad tarp jūsų ir lauko būtų bent dvi sienos, ir laikykitės atokiau nuo langų.

    Jei perspėjimą gaunate būdami lauke, prioritetas yra kuo greičiau rasti priedangą arba vietą su viršutine priedanga, pavyzdžiui, požeminę perėją, tunelį ar rūsį. Pastebėjus skrendantį objektą, rekomenduojama jo nefotografuoti ir nefilmuoti, o apie pavojingus radinius informuoti atsakingas tarnybas.

    Vairuojant patariama sustoti saugioje vietoje, geriausia po konstrukcija, kuri pridengia iš viršaus, ir sekti informaciją per radiją. Viešajame transporte būtina vykdyti vairuotojo ar personalo nurodymus, o sustojus ir išlipus kuo greičiau vykti į artimiausią priedangą.

    Vaikai ugdymo įstaigose ir augintiniai

    Ugdymo įstaigose oro pavojaus metu mokiniai turi būti nedelsiant nukreipiami į priedangas ar kitas plane numatytas saugias vietas, o svarbiausias principas yra organizuotas reagavimas. Tėvams rekomenduojama nevykti į mokyklas oro pavojaus metu ir nelaukti, kad vaikai būtų išleisti, kol nepaskelbta, jog pavojus baigėsi.

    Gyventojams taip pat patariama iš anksto apgalvoti, ką daryti su naminiais gyvūnais, nes palikti juos lauke ar pririštus prie būdos yra pavojinga. Jei vykstate į priedangą, augintinį reikėtų pasiimti kartu ir turėti bent minimalų rinkinį: vandenį, pavadėlį, transportavimo priemonę ir būtiniausius gyvūno dokumentus.

    Specialistai pabrėžia, kad geriausia apsauga yra pasirengimas dar iki perspėjimo: žinoti artimiausias priedangas, susitarti su šeima dėl veiksmų ir turėti paruoštus būtiniausius daiktus. Tokiu atveju net ir netikėtas pranešimas telefone tampa ne panikos priežastimi, o aiškiu signalu veikti.

  • Oro pavojaus perspėjimai telefonu: ką reiškia geltona, raudona ir balta ir kaip elgtis

    Oro pavojaus perspėjimai telefonu: ką reiškia geltona, raudona ir balta ir kaip elgtis

    Gegužės 20 ir 21 dieną dalis Lietuvos gyventojų, tarp jų ir Utenos apskrities savivaldybių žmonės, mobiliuosiuose telefonuose gavo pranešimus apie oro pavojų. Tokie perspėjimai gali kelti nerimą, todėl svarbu žinoti, ką reiškia skirtingos spalvos ir kokių veiksmų tikimasi iš gyventojų.

    Lietuvoje naudojami trys oro pavojaus perspėjimų lygiai, kurie pranešimuose dažniausiai atskiriami spalvomis. Kiekvienas lygis siunčiamas atskiru pranešimu, o situacijai pasikeitus gyventojai turi sulaukti naujo įspėjimo arba atšaukimo.

    Ką reiškia skirtingos spalvos?

    Geltonas perspėjimas – tikėtinas oro pavojus. Tai reiškia, kad grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau situacija vertinama kaip potencialiai pavojinga, todėl žmonės raginami išlikti budrūs, numatyti artimiausią priedangą ir sekti oficialią informaciją.

    Raudonas perspėjimas – oro pavojus. Jis skelbiamas, kai neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę šalies teritorijoje. Gavus tokį pranešimą, būtina nedelsiant vykdyti nurodymus ir kuo greičiau slėptis.

    Baltas pranešimas reiškia, kad oro pavojaus nėra. Tai signalas, jog galima palikti priedangas ir saugias vietas, tačiau rekomenduojama išlikti budriems ir toliau sekti naujausius pranešimus, nes situacija gali kisti.

    Ką daryti gavus oro pavojaus pranešimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, svarbiausia išlaikyti ramybę ir veikti kryptingai. Patikimiausia informaciją sekti per nacionalinį transliuotoją LRT, taip pat tikrinti mobiliajame telefone gaunamus perspėjimus ir kitus oficialius civilinės saugos pranešimus.

    Jei perspėjimas užklumpa lauke, kuo skubiau reikia ieškoti priedangos: rūsio, požeminės perėjos, tunelio ar kitos vietos, kuri suteikia apsaugą. Jei priedanga nepasiekiama greitai, rekomenduojama rinktis saugiausią patalpą pastato viduje, pavyzdžiui, rūsį ar kambarį be langų.

    Slėpdamiesi patalpose, laikykitės dviejų sienų taisyklės, tai yra, rinkitės vietą, kur tarp jūsų ir lauko yra bent dvi sienos. Taip pat verta pasirūpinti artimaisiais, perspėti kaimynus, o jei liekate namuose, sumažinti rizikas: užtraukti užuolaidas, saugoti augintinius ir vengti būti prie langų.

    Jeigu nusprendžiate vykti į priedangą, pasiimkite svarbiausius daiktus: asmens dokumentus, geriamojo vandens, negendančio maisto, būtiniausius vaistus, įkrautą telefoną ir, jei turite, nešiojamą radiją su atsarginėmis baterijomis. Taip pat svarbu be būtinos priežasties neapkrauti ryšio linijų ir skambinti tik prireikus skubios pagalbos.

    Kodėl svarbu laukti atskiro atšaukimo?

    Gyventojai informuojami apie kiekvieną perspėjimo lygį atskiru pranešimu, todėl vien tik geltonas įspėjimas nereiškia, kad situacija baigėsi, o raudonas įspėjimas gali būti atšauktas tik gavus naują pranešimą. Praktikoje tai padeda išvengti klaidingų interpretacijų ir leidžia institucijoms greitai atnaujinti informaciją pagal realią situaciją.

    Jei gavote geltoną perspėjimą, tai signalas pasiruošti ir sekti žinias iki tol, kol bus paskelbta, kad oro pavojaus nėra, arba kol situacija pasikeis į raudoną. Tokiais atvejais svarbiausia yra budrumas, aiškus veiksmų planas ir gebėjimas greitai pasiekti saugią vietą.

  • Biržuose sutarta dėl ekstremalių situacijų koordinavimo: kas ir kaip atvers priedangas visą parą

    Biržuose sutarta dėl ekstremalių situacijų koordinavimo: kas ir kaip atvers priedangas visą parą

    2026 metais gegužės 22 dieną Biržų rajono savivaldybėje surengtas pasitarimas, kuriame savivaldybės vadovai ir švietimo, kultūros, sporto, sveikatos bei socialinių paslaugų įstaigų vadovai aptarė pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Susitikime dalyvavo ir savivaldybės administracijos darbuotojai, atsakingi už civilinę saugą bei įstaigų veiklos koordinavimą.

    Pagrindinis dėmesys skirtas praktiniam veiksmų suderinimui, kad gavus perspėjimą dėl galimo pavojaus būtų aišku, kas priima sprendimus, kas informuoja bendruomenę ir kaip organizuojamas žmonių nukreipimas į priedangas. Akcentuota, kad planai turi veikti realiomis sąlygomis, o ne likti tik dokumentuose.

    „Siekiant išvengti nesusipratimų, galimų klaidų ir chaoso, turime jau dabar pasitikrinti, ar turime realiai veikiančius planus ir ar yra tinkamai parengtos mūsų patalpos“, – sakė Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius.

    Pasitarime aptarta, kaip elgtis gavus pranešimą apie paskelbtą oro pavojų, ir peržiūrėti įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai. Švietimo įstaigų vadovai daugiausia dėmesio skyrė vaikų saugumui, atsakomybių pasidalijimui ir patalpų pritaikymui, kad sprendimai būtų įgyvendinami per pirmąsias minutes.

    Savivaldybės civilinės saugos specialistai rekomendavo įstaigoms iš naujo įsivertinti planus ir, jei reikia, juos atnaujinti, suplanuoti personalo mokymus bei užtikrinti, kad priedangos būtų pasiekiamos gyventojams bet kuriuo paros metu. Praktikoje tai reiškia aiškią budėjimo tvarką, kontaktų sąrašus ir sprendimą, kas fiziškai atidaro patalpas.

    „Būtina jau šiandien paskirti atsakingą asmenį, kuris turėtų priedangos raktą ir galėtų ją atverti greitai ir bet kuriuo paros metu“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė.

    Pasitarime priminta, kad oro pavojaus perspėjimai skirstomi į tris lygius. Tikėtinas oro pavojus (geltona) reiškia, kad grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau gyventojams svarbu išlikti budriems ir, pastebėjus įtartiną objektą, skambinti numeriu 112.

    Oro pavojus (raudona) skelbia apie realią ar tikėtiną grėsmę Lietuvos oro erdvėje, todėl gyventojams nurodoma nedelsti ir vykdyti perspėjimo pranešimuose pateikiamus veiksmus. Tuo metu oro pavojaus nėra (balta) reiškia, kad galima palikti priedangas, tačiau rekomenduojama ir toliau sekti oficialią informaciją.

    Gyventojams priminta, kad išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone svarbiausia nepanikuoti, kuo greičiau rasti artimiausią priedangą, o jei jos pasiekti nepavyksta, slėptis pastate saugiausioje patalpoje. Taip pat rekomenduojama iš anksto apgalvoti, kokius būtiniausius daiktus prireikus pasiimti, ir su šeimos nariais susitarti dėl veiksmų plano, kad kritiniu metu nereikėtų improvizuoti.

  • Lietuvos kariuomenė praneša: oro pavojaus nėra, gyventojai gali grįžti prie įprastos veiklos

    Lietuvos kariuomenė praneša: oro pavojaus nėra, gyventojai gali grįžti prie įprastos veiklos

    Lietuvos kariuomenė informavo, kad šiuo metu oro pavojaus nėra. Gyventojai gali palikti priedangas ar kitas saugias vietas ir tęsti įprastą veiklą.

    Institucijos ragina išlikti budriems ir remtis tik oficialiais pranešimais. Informacija gali būti tikslinama, todėl svarbu sekti atnaujinimus patikimuose kanaluose.

    Ką daryti gavus perspėjimus?

    Specialistai primena, kad gavus civilinės saugos perspėjimą pirmiausia reikia įvertinti pranešimo šaltinį ir laikytis nurodymų. Jei buvo rekomenduota slėptis, į lauką skubėti nereikėtų, kol negaunamas aiškus patvirtinimas, kad grėsmės nėra.

    Grįžtant prie kasdienės veiklos verta pasitikrinti, ar artimieji gavo informaciją, o telefonuose įjungti perspėjimų funkcijas. Taip pat patariama iš anksto žinoti artimiausias priedangas ir sutarti šeimos veiksmų planą skirtingiems scenarijams.

    Kur sekti naujausią informaciją?

    Gyventojams rekomenduojama naujienas tikrinti Nacionalinio krizių valdymo centro, LT72, Lietuvos kariuomenės ir savivaldybių informaciniuose kanaluose. Aktualią informaciją taip pat skelbia Lietuvos radijas ir televizija.

    Institucijos pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose greitai plintantys įrašai ne visada būna tikslūs, todėl svarbu neskubėti dalintis nepatvirtinta informacija. Patikimiausia vadovautis oficialiais pranešimais ir jų atnaujinimais.

    „Oro pavojaus nėra“, – pranešė Lietuvos kariuomenė.

  • Įspėjimas Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išliktumėte saugūs

    Įspėjimas Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išliktumėte saugūs

    Gavus perspėjimą Oro pavojus svarbiausia kuo greičiau sumažinti riziką atsidurti atviroje vietoje ir pasiekti priedangą ar saugią patalpą. Tokie pranešimai siunčiami, kai Lietuvos oro erdvėje fiksuojamas neatpažintas ar grėsmę galintis kelti objektas, todėl delsti ir stebėti situaciją lauke yra pavojinga.

    Jei įspėjimą gavote būdami lauke, pirmas veiksmas yra nedelsiant ieškoti artimiausios priedangos. Ja gali tapti ne tik specialiai pažymėta priedanga, bet ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, rūsys ar kita tvirtesnė požeminė erdvė, kurioje mažesnė skeveldrų ir smūgio bangos rizika.

    Kol vyksta oro pavojus, venkite be būtino reikalo būti gatvėje ir neplanuokite maršrutų per atviras erdves. Nefilmuokite ir nefotografuokite skrendančių objektų ar sprogimų, nes tai atima laiką ir verčia likti nesaugioje vietoje.

    Jei esate viešajame transporte

    Jei pranešimą gaunate autobuse ar kitame viešajame transporte, vadovaukitės vairuotojo ar transporto darbuotojų nurodymais. Tokiais atvejais vežėjai paprastai turi numatytas instrukcijas, o vairuotojo dėmesio blaškymas gali padidinti riziką visiems keleiviams.

    Transportui sustojus ir išlipus, kuo skubiau ieškokite artimiausios priedangos arba požeminės erdvės. Jei priedangos netoliese nematyti, prioritetas yra patekti į pastatą ar saugesnę vietą, o ne judėti atvirais šaligatviais didesnį atstumą.

    Jei esate biure ar pastato viduje

    Jei oro pavojus užklumpa biure, prekybos centre, degalinėje ar kitoje įstaigoje, vykdykite administracijos ar atsakingų darbuotojų nurodymus. Jei aiškių nurodymų nėra, skubėkite į artimiausią priedangą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar rūsį.

    Jeigu priedangos pasiekti nepavyksta, rinkitės patalpą be langų, esančią cokoliniame aukšte ar vidinėje pastato dalyje. Praktikoje taikoma dviejų sienų taisyklė reiškia, kad nuo lauko jus turėtų skirti bent dvi sienos, o langų zonos laikomos pavojingiausiomis dėl duženų ir skeveldrų.

    Ką reiškia spalvos pranešimuose?

    Perspėjimų logika paremta trimis būsenomis, kurios padeda suprasti situacijos rimtumą ir veiksmų skubumą. Geltona spalva reiškia tikėtiną oro pavojų, kai grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau gyventojai raginami išlikti budrūs ir nusimatyti, kur artimiausia saugi vieta.

    Raudona spalva reiškia oro pavojų, kai neatpažintas objektas yra Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę. Tokiu atveju reikia nedelsiant slėptis priedangoje arba, jei jos nėra, saugioje patalpoje, pasirūpinti šalia esančiais žmonėmis ir sekti oficialiai skelbiamą informaciją.

    Balta spalva reiškia, kad oro pavojaus nėra ir priedangas galima palikti, tačiau rekomenduojama išlikti budriems. Net ir atšaukus perspėjimą verta įvertinti aplinką, nesiartinti prie įtartinų ar nukritusių objektų ir apie juos pranešti numeriu 112.

    „Svarbiausia yra kuo greičiau atsidurti priedangoje arba patalpoje be langų ir laikytis nurodymų iki pranešimo, kad pavojus atšauktas“, – teigiama oficialiose civilinės saugos rekomendacijose.

    Ryšio priemones naudokite atsakingai: jei reikia susisiekti su artimaisiais, dažniau rinkitės trumpąją žinutę, o ne skambutį, kad ryšio tinklai nebūtų be reikalo apkrauti. Skambinkite tik tada, kai būtina pranešti apie sužeistuosius, reikalingą pagalbą ar pastebėtą tiesioginį pavojų.

  • Europos egzaminas 2026: Europos Komisija kviečia dalyvauti internetu, prizai – ir mokykloms

    Europos egzaminas 2026: Europos Komisija kviečia dalyvauti internetu, prizai – ir mokykloms

    Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, minint Europos dieną, tradiciškai kviečia laikyti Europos egzaminą – internetinę viktoriną apie Europos Sąjungą. Šiemet jis vyks tris dienas: nuo gegužės 8 dienos 8:00 valandos iki gegužės 10 dienos 23:59 valandos.

    Europos egzaminas bus laikomas internetu LRT portale. Organizatoriai pabrėžia, kad tai greitas ir paprastas būdas pasitikrinti žinias apie ES institucijas, piliečių teises, bendras politikas ir aktualijas, kurios daro įtaką kasdieniam gyvenimui.

    Dalyviai gali pasiruošti iš anksto, išbandydami treniruotę ir susipažindami su mokomąja medžiaga. Toks formatas ypač patogus mokykloms, nes leidžia viktoriną spręsti klasėje arba nuotoliu, pasirenkant tinkamiausią laiką per visą savaitgalį.

    Prie iniciatyvos kviečiami jungtis ir mokytojai, kurie gali tapti Europos egzamino ambasadoriais. Ambasadorių vaidmuo dažniausiai siejamas su egzamino sklaida mokyklose, mokinių įtraukimu ir pagalba planuojant dalyvavimą bendruomenėje.

    Šiemet numatytas specialus iššūkis organizacijoms, pavyzdžiui, bibliotekoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir įmonėms. Egzamine dalyvaujantys atstovai turės nurodyti organizacijos dydį pagal darbuotojų skaičių, o prizai bus skiriami skirtingų dydžių organizacijų dalyviams.

    Prizai numatyti ir individualiems dalyviams: juos gaus 100 atsitiktine tvarka atrinktų žmonių. Taip pat bus apdovanota masiškiausiai dalyvavusi mokykla ir dar viena mokykla, atrinkta atsitiktine tvarka.