Vyriausybė 2026 metų balandžio 22 dieną nutarimu Nr. 280 patvirtino projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Kartu oficialiai pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pagal patvirtinto plano sprendinius.
Apie sprendimą pranešė AB „LTG Infra“, pabrėždama, kad šis etapas yra būtinas, kad būtų galima pereiti nuo planavimo prie konkrečių žemėtvarkos ir projektavimo veiksmų. Patvirtintas specialusis planas nustato teritorijas, kuriose bus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, susijusios su būsima geležinkelio infrastruktūra.
Kas keičiasi žemės savininkams?
Patvirtinus specialųjį planą, konkrečiose teritorijose gali būti nustatytos geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių bei kelių apsaugos zonos. Tokiose zonose žemės naudojimas gali būti ribojamas, o kai kuriais atvejais gali būti inicijuojamas ir žemės paėmimas visuomenės poreikiams.
„LTG Infra“ atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus žemės savininko ar valstybinės bei savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, tenkinant viešąjį interesą, nėra privalomas. Tai reiškia, kad procedūros gali būti vykdomos remiantis teisės aktų nustatyta tvarka, net ir nesant atskiro savininko pritarimo.
Kompensacijos: kada ir kam jos priklauso?
Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, teisę į kompensaciją turi asmenys, kurių žemės sklypai ar registruoti nekilnojamieji daiktai patenka į nustatytas teritorijas, jei dėl taikomų apribojimų patiriami nuostoliai. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, įvertinant kiekvieno pareiškėjo individualią situaciją ir pateiktus įrodymus.
Sprendimas dėl kompensacijos gali būti priimamas tik už prašyme aiškiai nurodytus, dokumentais pagrįstus nuostolius. Prašymai pateikiami „LTG Infra“ nustatyta tvarka, o dėl praktinių klausimų gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys kviečiami kreiptis į projekto atsakingus kontaktinius asmenis.
Ką reiškia Kaunas–Vilnius atkarpa?
Kaunas–Vilnius jungtis laikoma vienu svarbiausių sprendinių, siekiant integruoti sostinę į europinės vėžės geležinkelio sistemą ir sujungti pagrindinius šalies ekonominius centrus su tarptautiniu „Rail Baltica“ koridoriumi. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį susisiekimą, didesnį krovinių vežimo patrauklumą ir papildomą impulsą regionų plėtrai, tačiau kartu ir didesnį jautrumą žemėtvarkos bei nuosavybės klausimams.
Artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus sutelktas į procedūrinius veiksmus: tikslesnį teritorijų sužymėjimą, vertinimus, derinimus ir suinteresuotų asmenų informavimą. Šiame etape ypač svarbu, kad žemės savininkai aktyviai domėtųsi, ar jų turtas patenka į specialiajame plane numatytas zonas, ir laiku pasinaudotų teise kreiptis dėl kompensacijos.
