CP v2

Tag: Lubelski Węgiel Bogdanka

  • Pokyčiai „Bogdanka“ anglies kasykloje: į stebėtojų tarybą atėjo „Enea“ viceprezidentas

    Lenkijos anglies sektoriuje – pokyčiai: „Lubelski Węgiel Bogdanka“ neeilinis akcininkų susirinkimas spalio 29 dieną į bendrovės stebėtojų tarybą paskyrė Stanisławą Tokarskį. Jis šiuo metu yra „Enea“ viceprezidentas, o ši grupė yra didžiausia „Bogdanka“ akcininkė.

    Pranešta, kad stebėtojų tarybos nariu S. Tokarskis paskirtas trejų metų bendrai kadencijai. Tarybą dabar sudaro 9 nariai, o naujasis paskyrimas vertinamas kaip signalas apie aktyvesnį pagrindinio akcininko įsitraukimą į kasyklos valdymo priežiūrą.

    Kas keičiasi stebėtojų taryboje?

    „Bogdanka“ nurodo, kad dabartinėje stebėtojų taryboje dirba Szymon Jankowski, Paweł Cygan, Grzegorz Czornik, Daniel Frąc, Magdalena Makieła, Zbigniew Niedbalski, Stanisław Tokarski, Robert Wietrzyk ir Paweł Wójcik. Tokia sudėtis rodo, kad bendrovė siekia išlaikyti platų kompetencijų spektrą, apimantį finansus, pramonę ir energetiką.

    S. Tokarskis „Enea“ valdyboje nuo spalio 1 dienos kuruoja komercijos sritį. „Enea“ yra kontrolinį paketą turinti „Bogdanka“ akcininkė, valdanti 64,57 proc. akcijų.

    Tokarskio patirtis energetikoje

    S. Tokarskis laikomas ilgamete Lenkijos energetikos ir anglies pramonės figūra. Iki rugsėjo 30 dienos jis ėjo Jaworzno mieste įsikūrusio Pietų anglies koncerno stebėtojų tarybos pirmininko pareigas.

    Jis taip pat dirba įgaliotiniu Krokuvos AGH universiteto Energetikos centro direktoriui ir patarėju Pagrindinio kasybos instituto direktoriui. Ankstesnėje karjeroje jis 2008–2010 metais buvo „Tauron Polska Energia“ viceprezidentas ir strategijos bei plėtros direktorius.

    2010–2014 metais S. Tokarskis vadovavo „Tauron Wytwarzanie“. Pastaraisiais metais jis viešai akcentavo, kad greitas anglimi kūrenamų blokų išjungimas, net ir mažėjant finansavimo mechanizmams, gali kelti rizikų elektros sistemos stabilumui.

    „Bogdanka“ rezultatai: gamyba ir pelningumas

    „Bogdanka“ skelbia, kad per pirmuosius tris 2026 metų ketvirčius EBITDA siekė 195 mln. Lenkijos zlotų, o konsoliduotas grynasis pelnas – 27,6 mln. Lenkijos zlotų. Perskaičiavus apytiksliai, tai sudaro apie 45 mln. eurų EBITDA ir apie 6 mln. eurų grynojo pelno.

    Per tą patį laikotarpį komercinės anglies gamyba siekė 6,36 mln. tonų, o pardavimai – 6,05 mln. tonų. Tokie skaičiai rodo, kad bendrovė išlaiko reikšmingą mastą, tačiau jos ateities kryptis glaudžiai susijusi su energetikos transformacija, reguliavimo pokyčiais ir pagrindinio akcininko strategija.

  • Lenkijos akmens anglių kasyba didina nuostolius: 2026 metų pradžia minus 400 mln. eurų

    Lenkijos akmens anglių kasybos sektorius 2026 metų pirmąjį ketvirtį baigė su maždaug 400 mln. eurų grynuoju nuostoliu. Nors nuostoliai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo, bendra finansinė padėtis išlieka įtempta, o greito lūžio požymių kol kas nematyti.

    Pagal Lenkijos pramonės plėtros agentūros pateiktus duomenis, 2026 metų sausio–kovo mėnesiais sektoriaus pardavimo pajamos siekė apie 1,62 mlrd. eurų, iš jų anglių pardavimai sudarė apie 1,19 mlrd. eurų. Prieš metus pajamos buvo šiek tiek didesnės, o tai rodo, kad rinkos sąlygos ir kainų lygis nebūtinai kompensuoja struktūrines sąnaudų problemas.

    Nuostoliai mažesni, bet spaudimas išlieka

    Veiklos nuostolis 2026 metų pirmąjį ketvirtį sudarė apie 394 mln. eurų, o vien anglių pardavimo veiklos rezultatas buvo dar prastesnis – apie 479 mln. eurų nuostolio. Lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, veiklos nuostolis sumažėjo, tačiau tai vis dar reiškia, kad sektorius generuoja nepakankamą grąžą, kad galėtų stabiliai finansuoti kasdienę veiklą ir investicijas.

    Gamybiniai rodikliai taip pat rodo, jog sektorius balansuoja ties produktyvumo riba: 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendra gavyba siekė apie 8,91 mln. tonų anglies ekvivalento. Tuo pat metu einamosios anglių gamybos sąnaudos sudarė apie 194 eurus už toną anglies ekvivalento, nors prieš metus jos buvo dar didesnės.

    Ką rodo sąnaudų ir valdymo diskusija?

    Duomenys apima kelias didžiausias ir reikšmingiausias rinkos įmones, tarp jų – Polska Grupa Górnicza, Jastrzębska Spółka Węglowa, Lubelski Węgiel Bogdanka ir kitas. Dalis šių bendrovių veikia skirtinguose segmentuose, todėl bendras sektoriaus rezultatas priklauso ne tik nuo anglies kainų, bet ir nuo kontraktų struktūros, darbo sąnaudų, kasybos sąlygų bei investicijų poreikio.

    Viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai apie ilgalaikę pramonės kryptį ir valdymo efektyvumą, ypač kai didelę įtaką turi valstybės vaidmuo savininko ir reguliuotojo grandyje. Kritikai pabrėžia, kad prastėjantys veiklos rodikliai signalizuoja ne vien ciklinius svyravimus, bet ir gilesnes, per daugelį metų susikaupusias problemas.

    „Susidaro įspūdis, kad Lenkijos kasyklos valdomos vis prasčiau, o tai jaučiama bent dešimtmetį“, – sakė buvęs Lenkijos vicepremjeras ir ekonomikos ministras Januszas Steinhoffas.

    Artimiausiu laikotarpiu sektoriui teks spręsti kelis lygiagrečius uždavinius: mažinti savikainą, stabilizuoti pinigų srautus ir apsispręsti dėl investicijų apimties, kai energetikos transformacija Europoje nuosekliai mažina anglies vaidmenį. Net jei trumpuoju laikotarpiu kainos ar paklausa svyruotų palankiau, ilgalaikė konkurencija ir reguliacinė kryptis verčia ieškoti tvaresnio veiklos modelio.