CP v2

Tag: Luhansko sritis

  • Kremlius nustatė terminą Donbasui: iki metų pabaigos tikisi užimti Luhansko ir Donecko ribas

    Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas generolas Pavlas Palisa teigia, kad Kremlius savo kariuomenei iškėlė tikslą iki šių metų gruodžio 31 dienos pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines ribas. Pasak jo, šis uždavinys Rusijos politinėse diskusijose nuolat įvardijamas kaip prioritetinis, nes Donbasas laikomas centriniu karo tikslu.

    Generolas nurodė, kad pačios Rusijos karinės vadovybės vertinimai esą gerokai atsargesni. Jo teigimu, Rusijos kariškiai Kremliui aiškina, kad tokio tempo išlaikyti nepavyks, ir net prašo terminą nukelti iki kovo 31 dienos, tačiau ir šią datą jis vadina mažai realistiška.

    Tokie pareiškimai pasirodė fone, kai fronte išlieka aukštas intensyvumas, o pagrindinis Rusijos spaudimas jau kelerius metus koncentruojamas Donbase. Po nesėkmės prie Kyjivo 2022 metais Rusija savo resursus vis dažniau nukreipė į rytų Ukrainą, siekdama lėtais, bet nuosekliais veiksmais stumti liniją į priekį.

    Pasak Palisos, Ukraina vis dar kontroliuoja apie 20 proc. Donecko srities, įskaitant strategiškai svarbią Slovjansko ir Kramatorsko aglomeraciją. Luhansko sritis, jo teigimu, didžiąja dalimi jau yra Rusijos kontroliuojama, o likusi dalis tampa vienu iš pagrindinių Maskvos politinių siekių simbolių.

    Generolas taip pat kalbėjo apie Rusijos planus formuoti vadinamąją buferinę zoną Charkivo, Sumų ir Černihivo srityse, iš pradžių ją numatant iki 20 kilometrų gylio, su galimybe vėliau plėsti. Jo aiškinimu, tokios zonos parametrus gali keisti technologiniai veiksniai, ypač didėjant bepiločių orlaivių galimybėms ir jų veikimo nuotoliui.

    Komentuodamas rizikas šiaurės kryptimis, Palisa teigė, kad Ukraina iš žvalgybos šaltinių gavo ir keliuose kanaluose patikrino informaciją apie Rusijos nurodymą planuoti galimus operacijos variantus Kyjivo ir Černihivo kryptimis. Jis pabrėžė, kad kalbama apie planavimą ir pasirengimą, o ne apie neišvengiamą puolimo pradžią.

    Anot jo, šiuo metu Ukraina nemato požymių, kad šiose kryptyse būtų formuojamos didelės puolamosios grupuotės. Tačiau Ukrainos Generalinis štabas, pasak generolo, rengia galimus atsako scenarijus, nes prioritetas yra neleisti susidaryti sąlygoms, kurios Rusijai suteiktų galimybę pradėti naujus plataus masto puolamuosius veiksmus.

    „Mano subjektyvi nuomonė: net ir iki kovo 31 dienos toks scenarijus yra nerealus“, – sakė Pavlas Palisa.

    Vertinant platesnį kontekstą, ekspertai dažnai pabrėžia, kad terminai, kuriuos politinė vadovybė kelia kariuomenei, ne visada atitinka realų pajėgumų, rezervų ir logistikos balansą. Donbase karas įgavo pozicinio konflikto bruožų, o iniciatyva dažnai matuojama ne greitais proveržiais, o gebėjimu išlaikyti spaudimą, papildyti nuostolius ir prisitaikyti prie dronų bei artilerijos dominavimo mūšio lauke.

  • Ukraina skelbia istorinį smūgį: mažas FPV dronas pirmą kartą sunaikino S-300V sistemą

    Ukraina skelbia istorinį smūgį: mažas FPV dronas pirmą kartą sunaikino S-300V sistemą

    Ukrainos gynybos pajėgos pranešė apie, jų teigimu, pirmą kartą istorijoje įvykusį atvejį, kai mažas FPV tipo dronas sėkmingai atakavo ir neutralizavo rusišką oro gynybos sistemą S-300V. Nurodoma, kad smūgis suduotas okupuotoje Luhansko srities teritorijoje Rytų Ukrainoje.

    S-300V laikoma viena pajėgiausių Rusijos sausumos pajėgų oro gynybos sistemų, skirta kovai tiek su aerodinaminiais taikiniais, tiek su balistinėmis raketomis. Priklausomai nuo modifikacijos, jos deklaruojamas veikimo nuotolis prieš oro taikinius siekia maždaug 75–100 kilometrų.

    Ekspertai pažymi, kad tokie kompleksai paprastai veikia ne vieni, o sluoksniuotos gynybos sistemoje, kurioje derinami radarai, elektroninės kovos priemonės, stebėjimo postai ir mobilios ugnies grupės. Būtent todėl S-300V tradiciškai laikyta palyginti saugia net ir už keliolikos kilometrų nuo fronto linijos.

    „Jeigu komplekso apsauga buvo organizuota, ji pasirodė neefektyvi, o jei nebuvo organizuota, tai rimta klaida, kainuojanti brangią techniką“, – sakė ukrainiečių karo analitikas Dmytro Putiata, vertindamas pranešimą apie smūgį.

    Ukrainoje pastaraisiais metais sparčiai auga mažų FPV dronų techninės galimybės ir praktinis panaudojimas, ypač didinant nuotolį bei ryšio atsparumą trikdymui. Kaip pavyzdys viešojoje erdvėje minimas TAF Industries kuriamas „Kolibri“, kuris, skelbiama, gali atlikti smūgines užduotis daugiau nei 50 kilometrų atstumu.

    Šio tipo atakų reikšmė slypi asimetrijoje: palyginti pigus ir masiškai gaminamas FPV dronas gali kelti grėsmę sistemoms, kurių vertė siekia šimtus milijonų eurų, neskaičiuojant logistikos ir įgulos parengimo. Toks santykis didina spaudimą Rusijai nuolat permąstyti oro gynybos dislokavimą ir priedangos priemones.

    Analitikų vertinimu, sovietinės ir rusiškos oro gynybos sistemos dažnai susiduria su iššūkiais aptinkant mažus, greitai skrendančius ir žemai manevruojančius FPV dronus, ypač kai aplinkoje daug trukdžių ir taikinių. Dėl to, net ir galingi kompleksai tampa pažeidžiami, jei artimojo nuotolio gynyba ir elektroninė kova neveikia koordinuotai.

    Ukrainos pajėgos jau anksčiau pranešė FPV dronais sunaikinusios ir kitų rusiškų sistemų, įskaitant „Buk“ šeimos kompleksus, tačiau S-300V atvejis išskiriamas kaip ypač reikšmingas. Jei informacija pasitvirtins, tai rodytų, kad net aukštos vertės oro gynybos priemonės nėra saugios palyginti netoli fronto ir gali tapti taikiniais naujos kartos dronų taktikai.