Tag: Luis Piedrabuena

  • Argentinos „pasaulio pakraštyje“ rasta XIX a. stovyklavietė: siejama su Luisu Piedrabueną

    Argentinos „pasaulio pakraštyje“ rasta XIX a. stovyklavietė: siejama su Luisu Piedrabueną

    Argentinos pietuose, atšiaurioje Isla de los Estados (Valstijų) saloje, archeologai aptiko stovyklavietės ir laivų liekanų, kurios gali būti susijusios su legendine 1873 metų laivo katastrofa. Tyrėjai mano, kad čia galėjo glaustis jūreivis Luis Piedrabuena su įgula, po sudužimo mėginę išgyventi ir grįžti į civilizaciją.

    Ši sala yra netoli Ugnies Žemės ir nuo žemyno ją skiria Le Mero sąsiauris – vieta, šimtmečius buvusi svarbiu, bet itin pavojingu maršrutu laivybai tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų. Kaip rašoma žurnale „Antiquity“, naujausi radiniai suteikia apčiuopiamų įrodymų istorijai, kuri ilgą laiką rėmėsi daugiausia dokumentais ir liudijimais.

    Pasak istorinių pasakojimų, 1873 metais L. Piedrabuenos laivas „Espora“ patyrė katastrofą. Įgula esą rado prieglobstį Franklino įlankoje ir apie du mėnesius praleido saloje, bandydama išgyventi toli nuo gyvenviečių ir be realios galimybės sulaukti pagalbos.

    Išeitimi turėjo tapti laikinas sprendimas – iš nuolaužų ir turimų medžiagų pastatytas nedidelis laivelis „Luisito“. Teigiama, kad juo jūreiviai išplaukė Čilės link, į Punta Arenas, ir galiausiai pasiekė krantą.

    Kas rasta Franklino įlankoje

    Ekspedicijos metu archeologai lankė Franklino įlanką ir Lacroix įlankėlę, kur ieškojo senų jūrinių katastrofų pėdsakų bei laikino apsigyvenimo ženklų. Vietoje jie identifikavo medinių korpusų fragmentus, priklausančius bent keliems laivams.

    Šalia vienos iš galimų stovyklaviečių rasta kasdienio naudojimo daiktų: stiklinių karoliukų, sagų, butelis, laivo prizmė bei geležinis vairo elementas. Aptikta ir daugiau medinių konstrukcijų liekanų, siejamų su laivais.

    Dalis radinių yra potvynių ir atoslūgių zonoje – tai reiškia, kad atoslūgio metu galima geriau apžiūrėti ilgą laiką po vandeniu slėptas korpusų dalis. Tokia aplinka kartu paaiškina, kodėl dalis medienos fragmentų galėjo išlikti palyginti neblogos būklės.

    Kodėl tai dar ne galutinis įrodymas

    Nors radinių išsidėstymas, pobūdis ir vieta atitinka kai kuriuos pasakojimo apie „Esporos“ sudužimą elementus, mokslininkai pabrėžia: vienareikšmiškai teigti, kad tai tikrai L. Piedrabuenos stovyklavietė, kol kas negalima. Tyrėjų teigimu, išlieka kelios neatsakytos detalės.

    Skirtingi istoriniai šaltiniai nevienodai aprašo, kiek stipriai sudužęs laivas buvo išardytas, kad jo dalys būtų panaudotos naujam laiveliui statyti. Tuo metu dalis aptiktų konstrukcijų atrodo išlikusios geriau, nei būtų galima tikėtis, jei nuolaužos būtų plačiai panaudotos.

    Taip pat kol kas nepavyko rasti aiškių laikinos stovyklos „laivų statyklos“ pėdsakų, kurioje galėjo būti statomas „Luisito“. Neaišku ir tai, ar visi medinių korpusų fragmentai priklauso vienam laivui, ar kelioms skirtingoms transporto priemonėms.

    Kitas tyrimų etapas – detali medinių elementų analizė, kuri turėtų padėti nustatyti jų kilmę ir tarpusavio ryšius. Tik tuomet bus galima tiksliau atsakyti, ar „pasaulio pakraštyje“ rastos liekanos iš tiesų priklauso legendiniams 1873 metų Valstijų salos išgyvenusiems jūreiviams.