CP v2

Tag: Luiz Inácio Lula da Silva

  • Brazilijos policija aiškinasi, ar Flávio Bolsonaro po rinkimų pralaimėjimo pasitraukė per Argentiną

    Brazilijos policija aiškinasi, ar Flávio Bolsonaro po rinkimų pralaimėjimo pasitraukė per Argentiną

    Brazilijos federalinė policija tikrina informaciją, ar Flávio Bolsonaro po prezidento rinkimų pralaimėjimo galėjo išvykti iš šalies per Argentiną. Tyrėjai dėl to palaiko ryšį su Argentinos pareigūnais ir aiškinasi galimus jo judėjimo maršrutus.

    Brazilijos žiniasklaidoje cituojami pareigūnų šaltiniai teigia, kad pastarosiomis valandomis politikas esą nebuvo fiksuotas oficialiuose Brazilijos pasienio patikros punktuose. Kartu pabrėžiama, kad teoriškai įmanomi ir alternatyvūs, mažiau kontroliuojami kirtimo būdai.

    Argentinos leidinys „Infobae“ skelbė, kad Flávio Bolsonaro antradienį apie 2 valandą galėjo atvykti į Puerto Iguazú, esą pateikęs nacionalinę tapatybės kortelę. Pranešime taip pat teigiama, kad jis galėjo ruoštis tęsti kelionę į JAV privačiu skrydžiu.

    Pasak publikacijoje minimų duomenų, privačiam lėktuvui buvo prašyta muitinės leidimo keturiems keleiviams ir trijų asmenų įgulai. Nurodoma, kad orlaivis pirmadienio vakarą iš Buenos Airių buvo išskridęs į Puerto Iguazú, tačiau oficialaus patvirtinimo dėl keleivių sudėties nepateikiama.

    Tuo metu Brazilijoje pasirodė ir kitų, vieni kitus paneigiančių signalų. Flávio Bolsonaro kampanijos koordinatorius Rogério Marinho viešai neigė, kad politikas būtų palikęs šalį, o Argentinos vyriausybė taip pat atmetė žiniasklaidoje paskelbtą versiją.

    Pasų klausimas ir teismo sprendimas

    Šis epizodas siejamas su Brazilijos Aukščiausiojo federalinio teismo teisėjo Alexandre de Moraes sprendimu, kuriuo Flávio Bolsonaro buvo nurodyta perduoti pasus federalinei policijai. Pranešama, kad politikas su teisininkais buvo sutaręs vykdyti sprendimą ir dokumentus pristatyti antradienio rytą, tačiau viešo patvirtinimo, kad tai įvyko, nebuvo.

    Viešojoje erdvėje sklindant gandams, Flávio Bolsonaro pirmadienį socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad jam uždrausta išvykti iš Brazilijos. Jis taip pat sakė gavęs oficialų pranešimą, jog privalo atiduoti savo pasus.

    „Man pranešta, kad negaliu išvykti iš Brazilijos, ir įteiktas nurodymas perduoti pasus“, – sakė Flávio Bolsonaro.

    Įtampa po rinkimų

    Situacija rutuliojasi po įtemptų prezidento rinkimų, kuriuose kairiųjų kandidatas Luiz Inácio Lula da Silva įveikė Liberalų partijos atstovą. Po balsavimo šalyje kilo politinė įtampa, o dalis buvusio prezidento Jair Bolsonaro aplinkos ėmė viešai kalbėti apie galimus tolesnius scenarijus.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį viešai pareiškė, kad Brazilijos rinkimai jam atrodė neskaidrūs, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Tokie pareiškimai dar labiau didina tarptautinį dėmesį Brazilijos vidaus politiniams procesams ir teisinių institucijų sprendimams.

    Kol kas nėra pateikta oficialių dokumentų ar patvirtinimų, kurie galutinai įrodytų, ar Flávio Bolsonaro iš tiesų kirto sieną ir kur šiuo metu yra. Federalinė policija tęsia patikrinimą, o skirtingi pranešimai viešojoje erdvėje išlieka prieštaringi.

  • Brazilijos birža šovė į rekordą: rinkos sureagavo į Flávio Bolsonaro pranašumą rinkimuose

    Brazilijos birža šovė į rekordą: rinkos sureagavo į Flávio Bolsonaro pranašumą rinkimuose

    Brazilijoje po pirmojo prezidento rinkimų turo finansų rinkos reagavo staigiu optimizmo šuoliu: San Paulo biržos pagrindinis indeksas „Ibovespa“ prekybos pradžioje pakilo apie 8 proc. ir pasiekė naujas aukštumas. Judėjimas sutapo su tuo, kad antrajame ture favoritų poziciją įgijo kraštutinių dešiniųjų kandidatas Flávio Bolsonaro.

    Pats indeksas penktadienį jau buvo užsidaręs augimu, o nauja banga įsisiūbavo paaiškėjus sekmadienio balsavimo rezultatams. Investuotojai tokiais momentais paprastai vertina ne tik politines nuotaikas, bet ir tikėtiną fiskalinės politikos kryptį, reguliavimo pokyčius bei valstybės valdomų bendrovių ateitį.

    Remiantis paskelbtais duomenimis, Flávio Bolsonaro pirmajame ture surinko 47,03 proc. balsų, o kairiųjų kandidatas Luiz Inácio Lula da Silva – 45,16 proc. Tai reiškia, kad šaliai teks antrasis rinkimų turas, o rinkos dalyviai pradėjo perskaičiuoti scenarijus, kaip galėtų keistis mokesčių, skolos ir privatizavimo politika.

    Kodėl rinkos taip sureagavo?

    Finansų analitikai tokį šuolį aiškina tuo, kad Flávio Bolsonaro rezultatas buvo įvertintas kaip didinantis tikimybę laimėti antrajame ture, o kartu – ir tikimybę griežtinti fiskalinę drausmę. Jo programoje minimi mokesčių mažinimo žingsniai, priemonės viešajai skolai suvaldyti ir planai privatizuoti dalį valstybės valdomų įmonių.

    Tokie pažadai rinkose dažnai vertinami kaip signalas apie mažesnę biudžeto išlaidų plėtrą ir potencialiai palankesnę aplinką verslui, nors realus poveikis priklauso nuo parlamento sudėties ir politinio įgyvendinimo galimybių. Dėl to trumpalaikė reakcija biržoje nebūtinai reiškia ilgalaikį stabilų augimą.

    Lotynų Amerikos investicinis bankas „BTG Pactual“ nurodė, kad Flávio Bolsonaro pergalės atveju B3 biržos operatoriaus akcijos teoriškai galėtų pabrangti iki 45 proc. Tokios prognozės paprastai remiasi prielaida, kad rinkos tikisi spartesnių reformų ir didesnio kapitalo srauto į vietos aktyvus.

    Valiuta taip pat sustiprėjo

    Kartu su akcijų rinka stiprėjo ir Brazilijos realas. Jis dienos eigoje brango iki maždaug 4,98 realo už JAV dolerį, kai ankstesnės prekybos pabaigoje kursas buvo apie 5,22.

    Valiutos judėjimai rinkimų laikotarpiu dažnai atspindi rizikos vertinimą: investuotojai greitai perkelia kapitalą tarp rinkų, reaguodami į tikėtiną šalies fiskalinę trajektoriją ir centrinio banko politikos perspektyvas. Stipresnė valiuta trumpuoju laikotarpiu gali mažinti importo kainų spaudimą, tačiau kartu gali paveikti eksportuotojų konkurencingumą.

    Ekonominis fonas: lūkesčiai ir kasdienė realybė

    Nors per trečiąją Lulos kadenciją, kaip skelbta, infliacija buvo suvaldyta, o nedarbas pasiekė istorines žemumas, dalis gyventojų vis dar kalba apie suprastėjusią perkamąją galią. Tokia įtampa tarp makroekonominių rodiklių ir kasdienio kainų pojūčio dažnai tampa lemiamu faktoriumi rinkimuose.

    Antrajame ture daug kas priklausys nuo to, kaip kandidatai įtikins rinkėjus dėl mokesčių ir socialinių išlaidų balanso, taip pat nuo signalų apie centrinio banko nepriklausomumą ir biudžeto discipliną. Šie veiksniai išlieka pagrindiniais rizikos taškais, kuriuos finansų rinkos vertina tiek akcijų, tiek valiutų prekyboje.

  • Argentina keičia migracijos taisykles: už neapykantos kalbą prieš šalį ar simbolius – išsiuntimas

    Argentina keičia migracijos taisykles: už neapykantos kalbą prieš šalį ar simbolius – išsiuntimas

    Argentina dekretu pakoregavo Migracijos įstatymą ir suteikė institucijoms teisę išsiųsti užsienio piliečius, kurie viešai skleidžia neapykantos žinutes prieš šalį ar jos nacionalinius simbolius. Naujovė apima tiek žodinius pasisakymus, tiek rašytinius tekstus.

    Pagal naują tvarką pareigūnai taip pat gali atsisakyti įleisti į šalį asmenis, kurių elgesys ar pareiškimai vertinami kaip skatinantys priešiškumą Argentinai. Vyriausybė pabrėžia, kad sprendimai bus priimami administracine tvarka, remiantis migracijos kontrolės įgaliojimais.

    Kur nubrėžiama riba?

    Prezidento Javiero Milei biuras aiškina, kad pakeitimai neturėtų paliesti politinės, ideologinės ar akademinės kritikos, nes tai saugo saviraiškos laisvės principai. Kitaip tariant, valdžia tvirtina siekianti taikyti priemones ne kritikai, o neapykantos kurstymui.

    „Šios nuostatos nėra nukreiptos prieš kritiką ar diskusijas, jos skirtos sustabdyti neapykantos skatinimą prieš Argentinos Respubliką ir jos simbolius“, – teigiama prezidento kanceliarijos pranešime.

    Vis dėlto teisės ekspertai paprastai atkreipia dėmesį, kad tokiose situacijose esminis klausimas yra apibrėžimų tikslumas ir taikymo praktika. Neapykantos kalbos sąvoka skirtingose valstybėse interpretuojama nevienodai, todėl reali riba tarp aštrios kritikos ir neapykantos kurstymo dažnai paaiškėja tik pradėjus taikyti teisės normas.

    Kontekstas: sportas ir diplomatija

    Vyriausybė nurodė, kad sprendimas priimtas reaguojant į, jos teigimu, pastaruoju metu išaugusį priešiškumą Argentinai ir argentiniečiams, tačiau konkrečių pavyzdžių nepateikė. Pranešimas pasirodė po įtampos, kilusios viešojoje erdvėje po pasaulio futbolo čempionato, kai Argentina sulaukė kritikos dėl kai kurių epizodų ir sirgalių elgesio.

    Pakeitimai sutapo ir su paaštrėjusia diplomatine trintimi regione, ypač tarp Argentinos ir Brazilijos. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje skambėjo aštrūs abiejų pusių pareiškimai, o tai dar labiau didino politinį foną, kuriame migracijos klausimai tampa jautresni.

    Ką tai reiškia atvykstantiems?

    Praktinis poveikis priklausys nuo to, kaip institucijos apibrėš ir fiksuos „neapykantos žinutes“ bei kokius įrodymus laikys pakankamais. Migracijos politika daugelyje valstybių vis dažniau persipina su nacionalinio saugumo, visuomenės tvarkos ir informacinės erdvės klausimais, todėl panašios priemonės paprastai sulaukia ir palaikymo, ir kritikos.

    Kelionių planuotojams ir užsieniečiams, aktyviai reiškiantiems nuomonę socialiniuose tinkluose ar viešuose renginiuose, tai reiškia didesnę riziką, kad aštresni pasisakymai gali būti interpretuoti kaip pažeidimas. Artimiausiu metu daugiausia atsakymų turėtų pateikti pirmieji šios tvarkos taikymo atvejai ir teismų praktika, jei sprendimai bus skundžiami.