CP v2

Tag: Lukas Savickas

  • Lietuva ir Lenkija spartina „Harmony Link“: iki 2030-ųjų – naujas elektros tiltas ir daugiau saugumo

    Lietuva ir Lenkija Varšuvoje aptarė strateginio elektros jungties projekto „Harmony Link“ eigą ir veiksmus, kurie turi priartinti jo įgyvendinimą iki 2030 metų. Kartu derybose daug dėmesio skirta ir tarpvalstybinei energetikos infrastruktūros apsaugai, kuri pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių regiono prioritetų.

    Lietuvos energetikos ministras Lukas Savickas su Lenkijos kolega Miłoszu Motyka sutarė ruoštis prisijungimo taško susitarimo pasirašymui. Šis dokumentas paprastai apibrėžia techninius sprendinius ir atsakomybes, nuo kurių priklauso statybų, bandymų ir paleidimo grafikai bei sklandus sistemos veikimas.

    Pagal aptartą kryptį, „Harmony Link“ pilnas komercinis veikimas numatomas iki 2030 metų. Lietuva taip pat planuoja siekti Europos Sąjungos finansavimo iš programos Connecting Europe Facility, kuri skirta tarpvalstybinės energetikos infrastruktūros projektams, didinantiems rinkos integraciją ir tiekimo saugumą.

    Susitikime akcentuota ir praktinė kaimyninė pagalba krizių metu. Po audrų padarinių Lietuvoje Lenkijos avarinės tarnybos buvo prisidėjusios prie elektros tiekimo atkūrimo tūkstančiams gyventojų, o ši patirtis, pasak abiejų šalių, parodė poreikį iš anksto sutarti dėl greitesnių bendrų veiksmų ir geresnės kritinės infrastruktūros apsaugos.

    Taip pat aptarta Lenkijos iniciatyva Europos Sąjungos Taryboje dėl Ukrainos elektros importo išimties anglies dioksido korekcinio mechanizmo taikymui, siekiant išlaikyti tinklų stabilumą žiemos laikotarpiu. Tokie sprendimai vertinami kaip laikinos priemonės, kurios energetikos krizės sąlygomis gali sumažinti papildomą spaudimą regiono sistemoms.

    „Kaimyniška pagalba ir greita reakcija krizių metu rodo, kad mūsų partnerystė su Lenkija veikia praktiškai“, – sakė energetikos ministras Lukas Savickas.

    Jo teigimu, bendras darbas šalinant stichijos padarinius sustiprino supratimą, kad energetikos infrastruktūra turi būti saugoma ne tik fizinėmis, bet ir organizacinėmis priemonėmis. Dėl to Lietuva ir Lenkija ketina plėsti bendradarbiavimą, kad būtų pasirengusios tiek gamtinėms, tiek saugumo rizikoms.

  • Vyriausybė pritaria Klaipėdos CO2 terminalo reguliavimui: ką tai keičia pramonei?

    Vyriausybė pritaria Klaipėdos CO2 terminalo reguliavimui: ką tai keičia pramonei?

    Vyriausybė pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis Lietuvoje įtvirtinamas anglies dioksido terminalų apibrėžimas ir nustatoma jų vieta energetikos infrastruktūroje. Energetikos ministerijos teigimu, taip kuriamas aiškesnis teisinis pagrindas CO2 transportavimui ir su tuo susijusioms investicijoms.

    Pataisomis CO2 terminalai būtų priskiriami energetikos objektams, o Klaipėdos CO2 terminalo projektui suteikiamas nacionalinės svarbos statusas. Tai reikštų didesnį reguliacinį aiškumą planuojant leidimus, techninius reikalavimus ir priežiūrą, ypač pramonės įmonėms, kurios svarsto CO2 surinkimo ir perdavimo sprendimus.

    Kaip veiktų Klaipėdos CO2 terminalas

    Projektą vystanti bendrovė KN Energies Klaipėdoje planuoja atviros prieigos CO2 terminalą, skirtą priimti pramonėje sugautą anglies dioksidą. Terminale CO2 būtų laikinai saugomas ir vėliau išgabenamas į ilgalaikes saugojimo vietas, pirmiausia jūroje.

    Pagal projekto koncepciją, kroviniai galėtų būti nukreipiami į Šiaurės jūros geologinius saugyklų klodus arba prijungiami prie kitų CO2 transporto sistemų. Tokia logistika yra svarbi vadinamiesiems sunkiai dekarbonizuojamiems sektoriams, tarp jų cemento, chemijos ir trąšų pramonei, kur tiesioginis emisijų mažinimas dažnai susiduria su technologinėmis ribomis.

    Investicijos ir priežiūra

    Pradiniai skaičiavimai rodo, kad reikalingos privačios investicijos galėtų siekti apie 300 milijonų eurų. Energetikos ministerija pabrėžia, kad teisinis aiškumas yra viena iš esminių sąlygų, kad tokio masto infrastruktūra galėtų pritraukti finansavimą ir paslaugų naudotojus.

    Pagal naują sistemą techninę priežiūrą vykdytų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Numatoma, kad ši priežiūra būtų užtikrinama ne valstybės biudžeto lėšomis, o reguliuojamoje sistemoje taikomais mechanizmais.

    Kada įsigaliotų pokyčiai

    Įstatymo pataisų paketas toliau keliaus svarstyti į Seimą. Jei parlamentas pritars, naujas reguliavimas įsigaliotų 2027 metų gegužės 1 dieną.

    „CO2 infrastruktūros plėtra ypač svarbi tiems pramonės sektoriams, kuriuose visiškai panaikinti emisijas technologiniu požiūriu yra sudėtinga“, – sakė energetikos ministras Lukas Savickas.

    Ministerijos vertinimu, tokie sprendimai turėtų padėti pramonei mažinti emisijas, prisitaikyti prie griežtėjančių klimato politikos reikalavimų ir išlaikyti veiklos tęstinumą. Taip pat akcentuojama ambicija, kad Klaipėda galėtų tapti svarbia Baltijos regiono CO2 logistikos grandinės dalimi.

  • Lietuva ir Ukraina susitarė dėl energetinio saugumo: nuo tinklų atsparumo iki dujų tiekimo

    Lietuva ir Ukraina susitarė dėl energetinio saugumo: nuo tinklų atsparumo iki dujų tiekimo

    Lietuva ir Ukraina pasirašė bendrą deklaraciją, kuria susitarė stiprinti dvišalį bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje. Dokumentą pasirašė energetikos ministras Lukas Savickas ir Ukrainos pirmasis vicepremjeras Denys Shmyhal.

    Sutarta, kad Ukrainos specialistai dalysis karo metu sukaupta patirtimi, kaip saugoti energetikos infrastruktūrą, didinti elektros tinklų atsparumą ir greitai atkurti sugadintus objektus po atakų. Tai apima tiek fizinę apsaugą, tiek operacinį reagavimą, kai remonto darbai vykdomi esant nuolatinei grėsmei.

    Mainais Lietuva įsipareigojo prisidėti praktine pagalba, perduodant sunkiąją įrangą ir remiant decentralizuotos energetikos sprendimus, kurie leidžia sumažinti pažeidžiamumą, kai dideli gamybos ar perdavimo mazgai tampa taikiniais. Taip pat numatyta ieškoti būdų diversifikuoti dujų tiekimą, kad būtų užtikrintas didesnis sistemos stabilumas šaltuoju metų laiku.

    2026–2028 metų veiksmų planas

    Šalys planuoja parengti 2026–2028 metų veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama infrastruktūros atsparumui, energijos kaupimui ir tiekimo saugumui. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų Europos praktikas, kai po energetikos krizės didinamos tiekimo grandinės atsargos ir investuojama į lankstesnes sistemas.

    Vizito metu Lietuvos delegacija apžiūrėjo Ukrainos energetikos objektus, siekdama įvertinti vietoje taikomas apsaugos priemones ir pasirengimą greitam atstatymui. Tai svarbu ne tik Ukrainai, bet ir platesniam regionui, nes energijos sistemos saugumas tampa vis labiau susietas su tarpvalstybiniais srautais ir bendromis rinkomis.

    Dujos, terminalai ir saugyklos

    Deklaracijoje numatoma plėsti partnerystes tarp tinklų operatorių, reguliuotojų ir energetikos įmonių abiejose šalyse. Taip pat sutarta įvertinti regioninės dujų infrastruktūros galimybes, įskaitant Klaipėdos SGD terminalo panaudojimą ir Ukrainos požeminių dujų saugyklų potencialą.

    Tokie sprendimai gali prisidėti prie platesnio Europos Sąjungos energetinio saugumo, ypač tais laikotarpiais, kai rinkose išauga kainų svyravimai arba atsiranda fizinių tiekimo sutrikimų rizika. Praktinis tikslas yra didinti lankstumą: turėti daugiau alternatyvių kelių dujoms ir daugiau galimybių kaupti atsargas.

    „Lietuva yra stipri ir patikima partnerė, nuo pirmųjų Rusijos agresijos dienų stovinti Ukrainos pusėje“, – sakė Denys Shmyhal.

    Pasak jo, deklaracija politinius įsipareigojimus paverčia aiškesniu ir praktišku įgyvendinimo mechanizmu. Ukrainos pusė akcentuoja, kad dalijasi unikalia patirtimi dėl pasyvios apsaugos, tinklų atsparumo ir greito infrastruktūros atkūrimo, o Lietuva prisideda įranga, decentralizuotos energijos sprendimais ir dujų tiekimo diversifikavimu.

  • Ministras Savickas atvyko į Visaginą: ką nuspręs dėl Ignalinos AE ir miesto ateities?

    Ministras Savickas atvyko į Visaginą: ką nuspręs dėl Ignalinos AE ir miesto ateities?

    Rugpjūčio 14 dieną Visagino savivaldybėje lankėsi energetikos ministras Lukas Savickas su komanda. Ministras susitiko su meru Erlandu Galaguz, vicemere Aleksandra Grigiene ir administracijos direktoriumi Virginijumi Andriumi Bukausku.

    Susitikime aptarta Visagino reikšmė Lietuvos energetikos istorijoje, taip pat tai, kaip miestas galėtų išnaudoti energetikos sektoriaus pokyčius ateityje. Daug dėmesio skirta procesams Ignalinos atominėje elektrinėje ir su ja susijusių darbų tęstinumui.

    Ministras su komanda taip pat apsilankė Ignalinos atominėje elektrinėje ir įvertino vykdomus projektus. Pagrindinis tikslas išlieka saugus, nuoseklus eksploatavimo nutraukimas bei darbų planavimas taip, kad būtų valdoma rizika ir užtikrinamas finansinis bei techninis stabilumas.

    „Visaginas išlieka svarbiu Lietuvos energetikos tašku, todėl nuolatinis dialogas su ministerija ir energetikos partneriais yra vienas svarbiausių mūsų miesto prioritetų“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Lukas Savickas Energetikos ministerijai vadovauja nuo liepos 14 dienos. Pradėjęs darbą, ministras akcentavo, kad energetinė nepriklausomybė turi būti ne tik saugoma, bet ir paversta Lietuvos konkurenciniu pranašumu.

    Ministerijos darbotvarkėje išlieka keli strateginiai tikslai: patikima energetikos infrastruktūra, didesnė nauda vartotojams ir konkurencingos sąlygos verslui. Šiame kontekste Visaginas dažnai minimas kaip miestas, kuriam svarbūs ne tik istoriniai energetikos ryšiai, bet ir naujos galimybės, susijusios su kvalifikuota darbo jėga bei pramonės transformacija.

    Pastaraisiais metais Lietuvos energetikos kryptį formuoja spartus atsinaujinančių išteklių plėtros tempas, didesnė elektros gamyba šalies viduje ir tinklų modernizavimo poreikis. Tokie pokyčiai didina poreikį regionams siūlyti aiškias investicines kryptis, o Visaginui tai reiškia klausimą, kaip energetikos kompetencijas paversti ilgalaikėmis darbo vietomis ir tvaria miesto raida.

  • Seirijų Žmuidzinavičiaus gimnazijoje apsilankęs Lukas Savickas su moksleiviais aptarė 16-mečių balsavimą

    Seirijų Žmuidzinavičiaus gimnazijoje apsilankęs Lukas Savickas su moksleiviais aptarė 16-mečių balsavimą

    Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijoje lankėsi Seimo narys Lukas Savickas kartu su patarėja Fausta Roznyte. Svečius pasitiko gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė, pristaciusi mokyklos veiklą ir bendruomenės aktualijas.

    Susitikime dalyvavo ir savivaldybės atstovai, tarybos nariai, seniūnė bei seniūnaičiai. Pokalbių metu aptarti tiek ugdymo įstaigos pasiekimai, tiek kasdieniai klausimai, kurie tiesiogiai paliečia mokinių mokymosi ir laisvalaikio aplinką.

    Daugiausia dėmesio skirta diskusijai su vyresniųjų klasių mokiniais, kurie kėlė jiems svarbias pilietiškumo temas. Moksleiviai domėjosi siūlymais suteikti balsavimo teisę nuo 16 metų renkant merus ir savivaldybių tarybų narius, taip pat klausė apie pilietines socialines valandas ir jų prasmę mokyklose.

    Kalbėta ir apie patį politiko darbą: mokiniai teiravosi, kaip atrodo kasdienės Seimo nario pareigos, kokie sprendimai reikalauja daugiausia atsakomybės ir kas labiausiai įsimena dirbant parlamente. Tokie susitikimai mokykloms tampa proga pilietines temas perkelti iš teorijos į gyvą dialogą, o jaunimui aiškiau suprasti, kaip priimami sprendimai, turintys įtakos savivaldai ir valstybei.

    Vėliau svečiai apsilankė gimnazijos valgykloje, kur pristatytas trumpųjų maisto tiekimo grandinių modelis. Diskutuota apie mokinių pasirinkimus maitinantis mokykloje, valgiaraščio sudarymą, kainoraščio klausimus ir praktinius sprendimus, kurie lemia maisto kokybę bei prieinamumą.

    Vizito pabaigoje direktorė aprodė atnaujinamas sporto erdves ir pristatė jau atliktus bei planuojamus darbus. Taip pat apžiūrėtas atnaujinamas mokyklos stadionas, aptartos gimnazijoje puoselėjamos sporto tradicijos ir Seirijuose populiarus regbis.