Tag: Lukoil

  • „New York Times“: JAV ir Rusija tariasi dėl „Lukoil“ užsienio aktyvų pardavimo – kas ir kodėl domisi?

    JAV ir Rusijos atstovai kelis mėnesius neoficialiai aptarinėja galimą Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ užsienyje esančių aktyvų pardavimą, pranešė „New York Times“. Pasak leidinio, tema siejama su platesnėmis derybomis dėl karo Ukrainoje pabaigos ir galimų ekonominių „geros valios“ žingsnių.

    Anot publikacijoje cituojamų šaltinių, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tokią idėją aptarė susitikime Maskvoje 2026 metais rugsėjo 5 dieną su JAV pasiuntiniais Steve’u Witkoffu ir Jared’u Kushneriu. „New York Times“ teigimu, planas būtų pristatytas kaip signalas, kad Maskva pasirengusi sandoriams dar nepasibaigus karui.

    Kas būtų parduodama ir kodėl tai svarbu?

    „New York Times“ rašo, kad galimas sandoris apimtų įvairius „Lukoil“ aktyvus už Rusijos ribų: nuo naftos telkinių iki perdirbimo ir mažmeninės prekybos infrastruktūros. Minimos ir Europoje veikiančios naftos perdirbimo įmonės, taip pat kiti turto vienetai skirtinguose regionuose.

    Didžiausias dėmesys, anot leidinio, krypsta į Europoje esančias perdirbimo grandis, nes jos gamina dyzeliną ir reaktyvinį kurą. Šių produktų tiekimas pastaruoju metu išlieka jautrus geopolitikai, todėl bet kokie pokyčiai gali atsiliepti kainoms ir rinkos balansui.

    Pažymima, kad pats „Lukoil“ savo tarptautinio turto vertę šiais metais įvertino maždaug 20 milijardų JAV dolerių, tai yra apie 18 milijardų eurų. Tokios apimties sandoris būtų reikšmingas ne tik energetikos sektoriui, bet ir sankcijų politikai, nes potencialiai reikėtų reguliuotojų sprendimų bei leidimų.

    Kas gali būti pirkėjai?

    „New York Times“ nurodo, kad dėl galimo susitarimo, be kitų, domisi JAV investuotojas Toddas Boehly, taip pat du Artimųjų Rytų verslo subjektai. Leidinys taip pat mini JAV Tarptautinio vystymo finansų korporaciją (DFC) kaip vieną iš institucijų, stebinčių ir vertinančių scenarijus.

    „Sandoris padidintų JAV energetinį saugumą ir prisidėtų prie mažesnių energijos kainų vartotojams“, – sakė DFC atstovas, kurį cituoja „New York Times“.

    Leidinys taip pat atkreipia dėmesį į galimus interesų konfliktų vertinimus, nes dalis minimų veikėjų esą turi politinių ir verslo ryšių su JAV politine aplinka. Vis dėlto pabrėžiama, kad viešai patvirtintų duomenų, jog JAV pasiuntiniai asmeniškai gautų naudos, nėra.

    Kokios kliūtys laukia ir ką tai reikštų rinkai?

    Net jei šalys politiškai sutartų dėl krypties, sandoriui tektų įveikti kelis barjerus: teisinį patikrinimą, sankcijų režimų suderinamumą ir atskirų valstybių leidimus, ypač jei kalbama apie strateginius energetikos objektus Europoje. Tokie procesai paprastai užtrunka, o sąlygos gali keistis priklausomai nuo karo Ukrainoje eigos.

    Energetikos rinkai tai būtų signalas, kad Maskva ieško būdų monetizuoti užsienio turtą ir tuo pačiu atverti kanalus ekonominiam dialogui. Tačiau bet koks realus poveikis degalų kainoms priklausytų nuo to, ar pasikeistų fiziniai tiekimo srautai, ar tik nuosavybės struktūra ir valdymas.

    Kol kas, remiantis „New York Times“, galutinis susitarimas nėra pasiektas, o derybos išlieka jautrios tiek politiškai, tiek reputaciškai. Tai reiškia, kad artimiausiu metu labiau tikėtini signalai ir nutekėjimai, o ne greitas formalus sandorio paskelbimas.

  • Ukrainos dronas pramušė „Pancir“ gynybą: smūgis „Lukoil“ rafinerijai ir vaizdo įrašas

    Ukrainos dronas pramušė „Pancir“ gynybą: smūgis „Lukoil“ rafinerijai ir vaizdo įrašas

    Ukrainos pajėgos paskelbė, kad per naktį iš gegužės 19 į 20 dieną ilgojo nuotolio dronas smogė vienai didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų Kstove, priklausančiai „Lukoil“. Teigiama, kad smūgis sukėlė gaisrą ir palietė svarbų perdirbimo grandinės mazgą.

    Ukrainos generalinis štabas nurodė, kad taikiniu tapo pirminio distiliavimo įrenginys, nuo kurio prasideda žaliavinės naftos perdirbimas. Šis objektas buvo atakuotas ir anksčiau, todėl epizodas vertinamas kaip tęstinės kampanijos dalis.

    Kaip dronas įveikė gynybą?

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo medžiaga, kurioje matyti bandymas numušti droną rusiška oro gynybos sistema „Pancir“. Vaizdo įraše fiksuojama, kad raketa sprogo visai šalia taikinio, tačiau drono nesunaikino.

    Po kelių akimirkų dronas, sprendžiant iš įrašų ir pranešimų, pasiekė tikslą pramoniniame komplekse. Nepriklausomi OSINT analitikai atkreipė dėmesį, kad tokie atvejai rodo problemas ginantis nuo palyginti lėtai ir žemai skrendančių taikinių.

    Ką reiškia smūgis rafinerijai?

    Kstovo gamykla laikoma viena svarbiausių Rusijos naftos perdirbimo grandyje, aprūpinančioje degalais ir civilius regionus, ir kariuomenės poreikius. Kai pažeidžiami pirminio distiliavimo įrenginiai, gamyba dažnai tampa ribota net ir tuo atveju, jei kitos linijos fiziškai nenukentėjo.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau smogia energetikos ir perdirbimo infrastruktūrai giliai Rusijos užnugaryje, siekdama mažinti degalų tiekimą ir didinti logistikos kaštus. Rusijos regionų valdžia paprastai patvirtina gaisrus ar incidentus, tačiau nuostolių mastą pateikia fragmentiškai.

    „Pancir“ reputacijos klausimas

    „Pancir“ yra trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta dengti objektus nuo dronų, sparnuotųjų raketų ir kitų oro taikinių. Vis dėlto pastarojo meto atakų kontekste vis dažniau diskutuojama, ar tokios sistemos efektyvumas atitinka deklaruojamas galimybes, ypač kai atakos vykdomos masiškai ir skirtingais maršrutais.

    Šiuo metu nėra patikimai patvirtintos informacijos apie civilių aukas Kstove. Situacija toliau tikslinama, o gaisro ir žalos mastas priklauso nuo to, kokia įranga realiai buvo pažeista ir kaip greitai pavyko lokalizuoti incidentą.

  • JAV vėl atidėjo sankcijas „Lukoil International“: sprendimas skirtas turto pardavimo deryboms

    Atidėjimas iki gegužės pabaigos

    JAV Iždo departamentas dar kartą pratęsė licenciją, kuri laikinai leidžia vykdyti tam tikras operacijas su „Lukoil International“, valdoma Rusijos naftos grupės „Lukoil“ užsienio aktyvų dalimi. Sprendimas numato atidėjimą iki gegužės pabaigos ir siejamas su galimybe užbaigti turto pardavimo procesą.

    Pagal licencijos logiką, nuo sankcijų taikymo atleidžiami tik tie mokėjimai ir sandoriai, kurie būtini deryboms, sutarčių parengimui ir jų pasirašymui dėl „Lukoil International“ turto perleidimo. Tai reiškia, kad leidimas nėra bendras veiklos tęstinumas, o tik ribotas teisinis „langas“ sandoriui suvaldyti.

    Jau penktas pratęsimas

    Šis pratęsimas yra jau penktas, todėl situacija rodo, kad užsienio aktyvų pardavimas užtrunka ilgiau, nei tikėtasi, o pirkėjo paieška ar reguliaciniai derinimai išlieka sudėtingi. Ankstesniais etapais išimtys buvo taikomos ir su įmone siejamoms degalinių operacijoms, kad būtų galima išvengti staigaus veiklos sustojimo bei turto vertės kritimo.

    Tokios licencijos JAV sankcijų režime dažniausiai naudojamos kaip priemonė kontroliuojamai „išvynioti“ verslo ryšius, kai siekiama sumažinti riziką rinkoms ir užkirsti kelią chaotiškiems atsiskaitymams. Kartu tai leidžia teisėtai užbaigti procesus, kurių staigus nutraukimas galėtų sukelti ilgus teisminius ginčus ar papildomas finansines pasekmes.

    Pirkėjų paieška ir blokuotos ambicijos

    Po to, kai 2025 metais JAV įvedė ribojimus „Lukoil“ struktūroms, viešai minėta, kad susidomėjimą „Lukoil International“ galimu įsigijimu rodė Kipre registruota „Gunvor“. Vis dėlto JAV administracija šį sandorį blokavo, todėl procesas persikėlė į naują derybų etapą.

    Žiniasklaidoje taip pat skelbta, kad potencialiu pirkėju galėtų tapti Austrijos verslininkas Berndas Bergmairas, anksčiau sietas su „MindGeek“. Tuo pat metu kaip galimi interesantai buvo minimi ir kiti rinkos dalyviai, tačiau iki šiol oficialiai užbaigto sandorio nebuvo paskelbta.

    Energetikos rinkai JAV sprendimas reikšmingas tuo, kad jis signalizuoja ne sankcijų švelninimą, o bandymą perleidimą padaryti tvarkingą ir kontroliuojamą. Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar iki nustatyto termino bus pasiektas pirkėjo ir reguliuotojų priimtinas susitarimas.