Didžiosios Britanijos Lundi sala atsidūrė ties riba, kai dėl rekordinio vandens stygiaus gali tekti stabdyti turizmą ir svarstyti evakuaciją. Sala, esanti Bristolio įlankoje, garsėja laukine gamta ir jūrų paukščiais, tačiau šiemet vandens atsargos pasiekė žemiausią lygį per stebėjimų istoriją.
Lundy nuolat gyvena apie 28 žmonės, o per metus ją aplanko maždaug 18 000 turistų. Toks santykinai nedidelės bendruomenės ir didelio lankytojų srauto derinys reiškia, kad bet koks infrastruktūros sutrikimas, ypač susijęs su vandeniu, saloje greitai virsta krize.
Vandens taupymo priemonės čia jau tapo kasdienybe: ribojamas naudojimas tiek gyventojams, tiek svečiams. Pranešama, kad, siekiant išvengti bereikalingo vartojimo, buvo imtasi ir netradicinių sprendimų, pavyzdžiui, apribotos galimybės prisileisti vonias.
Nuo rugpjūčio salai pradėtos gabenti avarinės vandens atsargos iš žemyninės dalies. Tačiau situaciją apsunkina tai, kad sezoninis keleivinis keltas, kuris kartu padeda pristatyti ir vandenį, mėnesio pabaigoje baigs darbą, todėl logistika taps gerokai sudėtingesnė.
Saloje taip pat naudojami tvenkiniai, tačiau jų lygis sparčiai krenta. Kraštutiniu atveju vanduo iš tvenkinių pumpuojamas į valymo įrenginius, nors anksčiau šie telkiniai pirmiausia buvo siejami su laukinės gamtos poreikiais, o ne žmonių kasdieniu vartojimu.
„Jeigu to nedarytume, tektų susidurti su realybe, kad Lundi reikėtų uždaryti. Mums tai būtų pražūtinga“, – sakė salos vadovas Derekas Grinas.
Jo teigimu, šiemet saloje iškrito tik apie 20 proc. įprasto kritulių kiekio šiam laikotarpiui. Jei padėtis toliau blogės, gali tekti evakuoti ne tik žmones, bet ir ūkyje laikomus gyvulius, taip pat atšaukti suplanuotas turistines keliones.
„Tokio dalyko Lundi istorijoje dar nebuvo. Tai būtų itin rimtas sprendimas, o mes jau prie pat ribos“, – teigė Derekas Grinas.
Sala priklauso organizacijai „National Trust“ ir yra svarbi biologinės įvairovės teritorija, ypač jūrų paukščiams. Vietos administracija pabrėžia, kad vandens stygiaus epizodai dažnėja, o klimato kaita saloje jaučiama vis akivaizdžiau, todėl ateityje reikės nuolatinių prisitaikymo priemonių.
Praėjusiais metais Lundi taip pat buvo priartėjusi prie uždarymo scenarijaus, kai vandens atsargos rezervuaruose sumenko iki maždaug 33 proc. Dabar salos bendruomenė tikisi lietaus, tačiau kartu pripažįsta, kad vien sezoniškumo nebepakanka, o vandens valdymas tampa ilgalaikiu iššūkiu.