Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato teritorijoje fotopastės užfiksavo lūšį. Tyrėjai pabrėžia, kad toks kadras rudenį yra retas, nes šis plėšrūnas yra itin atsargus ir puikiai prisitaikęs likti nepastebimas miško aplinkoje.
Specialistų teigimu, lūšis dažniausiai medžioja iš pasalos, pasikliaudama tyla ir netikėtumo efektu, o ne ilgu persekiojimu. Dėl to žmogui ją pamatyti sudėtinga net ir ten, kur šie gyvūnai gyvena nuolat, nes dažnai lūšis pirmoji pastebi žmogų ir pasitraukia.
Rudenį lūšiai padeda ir natūrali maskuotė: dėmėtas kailis susilieja su miško spalvomis, o krintantys lapai ir prieblanda mažina galimybę pastebėti judesį. Tyrėjai nurodo, kad šiuo metu kailis palaipsniui tankėja, ruošiantis žiemai, todėl gyvūnas tampa dar atsparesnis šalčiui ir gali aktyviau judėti ieškodamas maisto.
Didelę reikšmę turi ir lūšies pojūčiai. Aštri klausa bei puikus regėjimas leidžia jai orientuotis sudėtingose buveinėse, o plačios letenos, apaugusios tankiu kailiu, palengvina judėjimą, kai vėliau sezonu atsiranda sniego ir slidžių paviršių.
Rezervato darbuotojai atkreipia dėmesį, kad fotopastės vis dažniau tampa svarbia priemone stebėti sunkiai aptinkamus plėšrūnus. Tokie įrašai leidžia tiksliau įvertinti gyvūnų aktyvumą, buveinių naudojimą ir sezoninius elgsenos pokyčius, neardant natūralaus jų gyvenimo ritmo.
Pastaruoju metu toje pačioje teritorijoje fiksuojami ir kiti laukinės faunos ženklai, susiję su rudenine dinamika. Tyrėjai mini, kad šiuo laikotarpiu suaktyvėja paukščių migracija, todėl rezervate dažniau stebimos migruojančių rūšių grupės, o tai padeda geriau suprasti regiono biologinės įvairovės kaitą.