Tag: Lustų gamintojai

  • „Intel“ akcininkai padavė bendrovę į teismą po beveik 29 proc. akcijų kritimo

    „Intel“ akcininkai padavė bendrovę į teismą po beveik 29 proc. akcijų kritimo

    JAV lustų gamintoja „Intel“ sulaukė akcininkų ieškinio po to, kai bendrovės akcijos per vieną dieną smuko beveik 29 proc. – tai buvo didžiausias kritimas per kelis dešimtmečius.

    Akcininkai teigia, kad įmonė esą nuslėpė, kokią didelę įtaką jos rezultatams daro smukusi asmeninių kompiuterių paklausa. Apie ieškinį praneša „Euronews“.

    Akcijų nuosmukis fiksuotas spalio 30 dieną, kitą dieną po to, kai „Intel“ paskelbė silpnesnę, nei tikėtasi, ketvirtojo ketvirčio pajamų prognozę ir nurodė vangų kompiuterių rinkos aktyvumą bei gamybos ribojimus.

    Ieškinį inicijavo Mičigano ugniagesių ir policijos pareigūnų pensijų fondas „City of Southfield Fire and Police Retirement System“. Tai siūlomas kolektyvinis ieškinys, kuriame investuotojai kviečiami jungtis, jei patyrė reikšmingų nuostolių.

    Ką akcininkai priekaištauja „Intel“

    Skunde teigiama, kad „Intel“ ir jos vadovai investuotojams pateikė iš esmės klaidinančius arba neteisingus pareiškimus apie bendrovės verslą ir finansinę padėtį.

    Akcininkų teigimu, buvo sumenkinta, kiek silpnesni kompiuterių pardavimai paveikė padalinį, atsakingą už nešiojamųjų ir stacionariųjų kompiuterių lustus.

    Ieškinyje taip pat akcentuojama, kad prastesnė prognozė atskleidė ne tik gilėjantį asmeninių kompiuterių rinkos nuosmukį, bet ir „Intel“ sunkumus patenkinant serverių lustų paklausą.

    Liepos prognozės ir spalio realybė

    „Intel“ buvo įspėjusi, kad platesnė asmeninių kompiuterių rinka silpnėja. Vis dėlto liepos rezultatų aptarime bendrovės finansų vadovas Davidas Zinsneris sakė besitikintis, kad pajamos iš nešiojamųjų ir stacionariųjų kompiuterių lustų trečiąjį ketvirtį išliks maždaug stabilios, o viso padalinio pajamos šiek tiek augs.

    Tačiau spalio 29 dieną, skelbiant trečiojo ketvirčio rezultatus, šio padalinio pajamos, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, buvo kritusios 9 proc. – apie 800 mln. JAV dolerių iki 8,1 mlrd. JAV dolerių.

    Ketvirtinėje ataskaitoje nurodyta ir tai, kad nešiojamųjų bei stacionariųjų kompiuterių segmento pajamos smuko iki 6,9 mlrd. JAV dolerių – 424 mln. JAV dolerių mažiau nei prieš metus. Bendrovė aiškino, kad pardavė 14 proc. mažiau vienetų dėl silpnesnės paklausos ir konkurencijos.

    Prognozės: silpna rinka gali tęstis iki 2027-ųjų

    Ketvirtojo ketvirčio pajamų prognozėje „Intel“ numatė 15–16 mlrd. JAV dolerių. Skunde pažymima, kad šio intervalo vidurkis buvo 1 mlrd. JAV dolerių mažesnis nei trečiojo ketvirčio pajamos ir maždaug 1,5 mlrd. JAV dolerių žemesnis už vidutinį analitikų lūkestį.

    Bendrovė taip pat prognozavo, kad asmeninių kompiuterių rinkos nuosmukis gali tęstis bent iki 2027 metų pirmos pusės. „Intel“ tikisi, kad 2027 metais rinka, skaičiuojant vienetais, trauksis apie 10 proc., po maždaug 12 proc. kritimo 2026 metais.

    Nors įmonė išlieka optimistiška dėl ilgalaikės paklausos ir skelbia užsakanti daugiau įrangos gamybos apimtims didinti, ieškinys akcentuoja, kad gamybos ribojimai ir serverių lustų trūkumas galėjo riboti naudą iš augančių DI duomenų centrų.

    „Intel“ į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.

  • Technologijų akcijos atsitiesė po JAV rinkimų sukrėtimo, akiratyje – tyrimas dėl „Nvidia“ vadovo

    Technologijų akcijos atsitiesė po JAV rinkimų sukrėtimo, akiratyje – tyrimas dėl „Nvidia“ vadovo

    Technologijų bendrovių akcijos pirmadienį kilo ir bandė atsiimti dalį praėjusią savaitę patirtų nuostolių, kuriuos sustiprino nerimas dėl galimo dirbtinio intelekto reguliavimo.

    Kaip skelbia „Euronews“, rinkos dalyviai taip pat stebėjo situaciją dėl „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango – bendrovė pradėjo nepriklausomą tyrimą, reaguodama į pranešimus apie galimus ryšius su įtariama Kinijos šnipe.

    Praėjusią savaitę dirbtinio intelekto bumui priskiriamos įmonės, ypač lustų gamintojai, patyrė smūgį po JAV vidurio kadencijos rinkimų, kuriuose demokratai laimėjo abiejų Kongreso rūmų kontrolę.

    Rezultatai interpretuoti kaip rinkėjų nepasitenkinimas Irano karu ir tarifais, kurie, pasak teksto, didino kainas, taip pat – kritiškesnis požiūris į pastaraisiais metais išaugusias duomenų centrų statybas JAV.

    Rinkoje pasigirdo spėlionių, kad naujas Kongresas gali siekti riboti technologijų sektoriaus statybų plėtrą, o tai, kaip teigiama, keltų riziką tūkstančiams darbo vietų.

    Neapibrėžtumą didino ir investuotojų klausimas, kada milžiniškos – šimtais milijardų dolerių skaičiuojamos – investicijos į sektorių pradės atsipirkti.

    Po stipraus išpardavimo ketvirtadienį Volstritas praėjusios savaitės pabaigoje stabilizavosi, o savaitės pradžioje panašią kryptį daug kur pasirinko ir Azijos biržos.

    Didžiausią augimą demonstravo Tokijas, Seulas ir Taipėjus, kur indeksuose didelį svorį turi su dirbtiniu intelektu siejamos technologijų milžinės.

    Japonijos „Nikkei 225“ šoktelėjo daugiau nei 3 proc., augant „Kioxia“, „Tokyo Electron“ ir „Advantest“ akcijoms. Pietų Korėjoje „Kospi“ kilimą stiprino maždaug 3 proc. brangusios „SK hynix“ ir „Samsung“ akcijos.

    Taivano TSMC pabrango beveik 6 proc. ir tempė „Taiex“ indeksą apie 5 proc. į viršų, o Honkonge ir Šanchajuje taip pat fiksuoti ryškesni prieaugiai.

    Tuo pat metu Sidnėjuje, Velingtone ir Maniloje indeksai šiek tiek smuko.

    Nacionalinio Australijos banko atstovė Sally Auld teigė, kad investuotojai atidžiai vertins, ar šis kilimas tėra trumpalaikis – susijęs su pozicijų uždarymu ir „pigių“ akcijų paieška – ar tai tvaresnės tendencijos pradžia.

    Pasak jos, pastarosiomis savaitėmis rizikos mažinimą skatino baimės dėl DI reguliavimo, kapitalo išlaidų perspektyvos ir laisvų pinigų srautų, o šios temos artimiausiu metu greičiausiai neišsispręs.

    Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad daugelio technologijų bendrovių vertinimai po korekcijos atrodo mažiau brangūs.

    Šią savaitę investuotojai taip pat laukė naujų JAV infliacijos duomenų, o po penktadienį paskelbtos statistikos, rodžiusios gerokai didesnį nei tikėtasi darbo vietų augimą spalį, didėjo dėmesys Federalinio rezervo planams.

    Tekste nurodoma, kad rinkos tuo metu vertino apie 80 proc. tikimybę, jog gruodį Federalinis rezervas kels palūkanų normas.

    „Nvidia“ atveju bendrovė pranešė, kad jos valdyba neturi pagrindo manyti, jog įmonės paslaptys ar nacionalinis saugumas galėjo būti pažeisti, ir pridūrė, kad vadovas yra nusiteikęs toliau vadovauti įmonei.

  • Crameris rėžė: „OpenAI“ žinutė sukėlė šaltą dušą rinkoms – DI akcijų ralis perkaito?

    Crameris rėžė: „OpenAI“ žinutė sukėlė šaltą dušą rinkoms – DI akcijų ralis perkaito?

    JAV finansų komentatorius Jimas Crameris teigė, kad rinkų reakcija į pranešimus apie „OpenAI“ augimo iššūkius parodė, jog pastaruoju metu su DI siejamų akcijų ralis buvo pernelyg įkaitęs. Pasak jo, pakako menkesnės neigiamos antraštės, kad dalis investuotojų skubiai fiksuotų pelnus.

    „Bet kas galėjo juos numušti. Net plunksna būtų numušusi šias akcijas“, – sakė Jimas Crameris.

    Publikacijoje akcentuojama, kad po pranešimų apie „OpenAI“ augimo rodiklius smuko dalies lustų gamintojų ir duomenų centrų tiekėjų akcijos. Investuotojai į tokią informaciją sureagavo jautriai, nes DI bumo metu šių bendrovių vertinimai pastaraisiais mėnesiais kilo itin sparčiai, o rinkoje daugėjo lūkesčių, kad augimas bus beveik be pertrūkių.

    Tekste minima, kad „Wall Street Journal“ šaltiniai skelbė apie „OpenAI“ nepasiektus vidinius vartotojų augimo ir pajamų tikslus, o tai sustiprino abejones, ar įmonė galės ilgiau išlaikyti dideles išlaidas kompiuterinei infrastruktūrai. DI produktų plėtrai reikalingi skaičiavimo pajėgumai ir specializuoti lustai yra brangūs, todėl investuotojai ypač vertina aiškų ir greitą pajamų augimą.

    „OpenAI“ suabejojo tokio vertinimo pagrįstumu ir teigė, kad informacija yra „juokinga“. Bendrovė taip pat nurodė, kad siekia užsitikrinti kuo daugiau skaičiavimo išteklių, nes tai tiesiogiai susiję su paslaugų plėtra ir konkurencija DI rinkoje.

    J. Crameris pabrėžė, kad toks korekcinis judėjimas jam atrodo suprantamas ir net naudingas, nes sumažina perkaitimo riziką. Jis priminė 2000 metų technologijų burbulo laikotarpį, kai, jo vertinimu, rinkos laiku neatvėso ir vėliau korekcija buvo gerokai skaudesnė.

    Analitikai dažnai atkreipia dėmesį, kad DI sektoriuje rinkos nuotaikos labai priklauso nuo trijų veiksnių: realių pajamų ir vartotojų augimo, kapitalo išlaidų tempo bei pažadų dėl pelningumo. Kai investuotojai pamato ženklų, kad augimo trajektorija gali neatitikti didelių lūkesčių, net ir pavienė naujiena gali išprovokuoti staigesnį išsipardavimą.