Tag: Lustų gamyba

  • Trumpas žada apie 1,4 mlrd. eurų puslaidininkiams Šiaurės Karolinoje: kada tai virstų realybe?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas per rinkiminį mitingą Šiaurės Karolinoje pareiškė, kad Pentagonas skirs apie 1,4 mlrd. eurų pažangių puslaidininkių gamybai šiame valstijos regione. Vis dėlto konkretus grafikas ir mechanizmas, kaip tokia suma būtų paskirstyta, nebuvo pristatytas.

    Puslaidininkiai laikomi strategine preke, nuo kurios priklauso tiek civilinė elektronika, tiek gynybos pramonė, todėl JAV pastaraisiais metais aktyviai ieško būdų stiprinti vietinę gamybą. Tokie planai paprastai įgyvendinami per ilgalaikes sutartis, subsidijas, pirkimus ir viešojo bei privataus sektoriaus partnerystes.

    Kas pažadėta ir kas neaišku

    Trumpas investiciją pavadino itin didele, tačiau neįvardijo, kada būtų priimti sprendimai dėl finansavimo ir kokioms konkrečioms įmonėms ar projektams jis atitektų. Tokiais atvejais rinka paprastai laukia detalių: ar bus skelbiami konkursai, kokie bus reikalavimai technologijoms, tiekimo grandinei ir nacionalinio saugumo patikroms.

    Kartu Trumpas priminė apie išmokas veteranams ir jų šeimoms, susijusias su Camp Lejeune bazės geriamojo vandens taršos istorija. Tai buvo pateikta tame pačiame politiniame kontekste, kaip ir investicinė žinia, todėl dalis komentatorių tokius pranešimus vertina ir kaip rinkimų kampanijos žinutę.

    Regiono investicijos sutampa su kampanija

    Dar prieš prezidento pasisakymą JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas paskelbė, kad Belgijos kasybos koncernas „Sibelco“ planuoja investuoti kelis šimtus milijonų eurų į gamyklą Šiaurės Karolinoje. Anot jo, projektas būtų susijęs su kvarcu, kuris naudojamas kaip žaliava puslaidininkių pramonei.

    Toks sutapimas sustiprina įspūdį, kad regione formuojamas platesnis pramoninis klasteris: nuo žaliavų iki pažangesnių gamybos etapų. Vis dėlto iki realių pajėgumų paleidimo paprastai prireikia metų, nes svarbūs ne tik pastatai, bet ir įranga, kvalifikuota darbo jėga, energetikos bei logistikos sprendimai.

    Kodėl puslaidininkiai tapo strategine tema

    Puslaidininkių tiekimo sutrikimai per pastaruosius metus parodė, kiek daug sektorių priklauso nuo lustų, o geopolitinė įtampa dar labiau padidino spaudimą gamybą perkelti arčiau vidaus rinkos. Gynybos sektoriui papildomai aktualus tiekimo saugumas ir galimybė užtikrinti komponentų kilmės patikimumą.

    Todėl investicijų pažadai dažnai lydimi klausimo, ar tai bus vienkartinė deklaracija, ar nuosekli programa su aiškiais finansavimo šaltiniais ir įgyvendinimo etapais. Kol kas Trumpas paliko daugiau klausimų nei atsakymų, o rinka lauks oficialių dokumentų ir konkrečių sprendimų dėl pinigų paskirstymo.

    „Skelbiame didelę investiciją, tačiau detales pateiksime vėliau“, – sakė Donaldas Trumpas.

  • Trumpas žada 1,4 mlrd. eurų puslaidininkių gamybai: dėmesį patraukė paskelbimo laikas

    JAV politinėje kampanijoje vėl nuskambėjo pažadas dėl puslaidininkių: Donaldas Trumpas rinkiminio renginio Šiaurės Karolinoje metu pareiškė, kad Pentagonas esą skirs apie 1,4 mlrd. eurų pažangių lustų gamybai šiame regione. Tikslaus grafiko ir finansavimo mechanizmo jis neįvardijo, todėl kilo klausimų, kiek greitai ir kokiu būdu tokia investicija galėtų virsti realiais kontraktais.

    Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad tokie pareiškimai dažnai turi ir politinį krūvį, ypač kai sutampa su aktyviu rinkimų laikotarpiu. JAV puslaidininkių sektorius pastaraisiais metais tapo strategine sritimi, nes lustai laikomi kritiškai svarbiais tiek civilinei pramonei, tiek gynybai.

    Šią žinutę papildė ir kitas pranešimas: JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas kalbėjo apie Belgijos kasybos ir žaliavų grupės „Sibelco“ planus investuoti kelis šimtus milijonų eurų į gamyklą Šiaurės Karolinoje. Pasak jo, projektas būtų susijęs su kvarcu, kuris naudojamas puslaidininkių gamybos grandinėje.

    Tačiau esminė detalė – laikas. Investicijų pažadai ir akcentuojamos išmokos veteranams paskelbti likus maždaug dviem savaitėms iki svarbaus balsavimo, todėl dalis komentatorių tai vertina kaip bandymą mobilizuoti rinkėjus konkrečiame regione, kuriame gynybos pramonė ir kariuomenės infrastruktūra turi didelę ekonominę reikšmę.

    Diskusijose minima ir Camp Lejeune bazės istorija, kai 1948–2008 metais dalis personalo ir šeimų susidūrė su geriamojo vandens tarša. Ši tema JAV visuomenėje jautri, todėl politiniai pareiškimai apie kompensacijas ar paramą tokiems atvejams dažnai sulaukia didelio dėmesio.

    Platesniame kontekste JAV siekia mažinti priklausomybę nuo Azijos puslaidininkių tiekimo grandinių ir pritraukti gamybą arčiau vidaus rinkos. Tokie projektai paprastai reiškia ilgą kelią nuo politinės deklaracijos iki realios gamyklos: reikalingi federaliniai sprendimai, konkursai, gamybos įrangos tiekimas, kvalifikuotos darbo jėgos parengimas ir griežti saugumo reikalavimai.

    Kol kas neaišku, ar minima suma būtų tiesioginė Pentagono investicija, ar sutartys per tiekėjus ir gynybos programas, kurios finansuoja konkrečius technologinius pajėgumus. Dėl šios priežasties rinkos dalyviai ir vietos politikai laukia detalesnių dokumentų, kurie parodytų, ar pažadas virs konkrečiais įsipareigojimais.

    Aišku viena: puslaidininkiai tapo ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo klausimu, todėl kiekviena žinutė apie milijardines sumas iš karto atsiduria politinių motyvų ir praktinio įgyvendinimo kryžkelėje. Būtent tai ir paaiškina, kodėl šįkart daugiausia dėmesio sulaukė ne tik pažadas, bet ir jo paskelbimo momentas.

  • „ASML“ skaičiuoja rekordą, bet perspėja: DI bumas jau dabar lenkia gamybos pajėgumus

    „ASML“ skaičiuoja rekordą, bet perspėja: DI bumas jau dabar lenkia gamybos pajėgumus

    Nyderlandų puslaidininkių pramonės įrangos gamintoja „ASML“ paskelbė rekordinį ketvirčio pardavimų rezultatą ir pagerino metų prognozės apatinę ribą. Vis dėlto bendrovė įspėja, kad pagal dabartinius planus jos įrenginių pasiūla 2027 ir 2028 metais vis tiek nevisiškai patenkins DI investicijų stumiamą paklausą.

    „ASML“ trečiąjį ketvirtį gavo apie 11,7 mlrd. eurų pajamų, o tai tapo didžiausiu ketvirčio rodikliu įmonės istorijoje. Bendrovė taip pat nurodė, kad klientai kelia ilgalaikes paklausos prognozes ir dalis jų siekia rezervuoti įrangą jau 2029 ar 2030 metams.

    Paklausa lenkia planus

    Pagrindinis „ASML“ signalas rinkai aiškus: DI skaičiavimo pajėgumų plėtra verčia lustų gamintojus užsakyti daugiau įrangos, tačiau gamybos apimčių padidinimas užtrunka. Bendrovė teigia, kad net ir plečiant pajėgumus dabartiniai planai 2027 ir 2028 metais gali būti per kuklūs.

    Vasarą „ASML“ buvo pranešusi, kad 2027 metais ketina maždaug 30 proc. didinti tiek pažangių EUV, tiek DUV imersinių sistemų gamybos pajėgumus. Taip pat buvo svarstomas dar vienas panašaus masto augimas 2028 metais, tačiau dabar įmonė ieško būdų, kaip 2028 metais augti dar sparčiau.

    „Mes tiriame būdus, kaip 2028 metais didinti pajėgumus labiau, nei anksčiau skelbėme“, – sakė „ASML“ vadovas Christophe’as Fouquet.

    „Klientai mūsų kasdien prašo pateikti daugiau įrangos“, – sakė Christophe’as Fouquet.

    Kodėl „ASML“ yra kritiškai svarbi

    „ASML“ laikoma viena svarbiausių pasaulio technologijų tiekimo grandinės bendrovių, nes ji yra vienintelė gamintoją, tiekianti EUV litografijos sistemas, reikalingas pažangiausiems lustams. Būtent šie lustai sudaro modernių duomenų centrų, DI mokymo ir didelės spartos skaičiavimų infrastruktūros pagrindą.

    Puslaidininkių gamintojai „ASML“ sistemas užsako gerokai iš anksto, todėl investuotojai atidžiai stebi jos prognozes kaip indikatorių, ar DI infrastruktūros bumas neslūgsta. Pastaruoju metu rinkoje fiksuotas padidėjęs jautrumas DI sektoriaus naujienoms, todėl „ASML“ perspektyvos komentarai tampa svarbūs visam susijusių akcijų segmentui.

    Rekordiniai rodikliai ir prognozės

    Bendrovė nurodė, kad trečiojo ketvirčio pardavimai buvo apie 55 proc. didesni nei prieš metus. Grynasis pelnas šoktelėjo iki maždaug 5 mlrd. eurų, o rezultatui papildomai padėjo vienkartinis prieaugis iš turimų investicijų kitose įmonėse.

    „ASML“ taip pat paskelbė, kad bendrasis pelningumas viršijo pačios bendrovės prognozes ir siekė 57,5 proc., o reikšmingą dalį pajamų sudarė klientams jau įdiegtų sistemų aptarnavimas ir modernizavimas. Metų pardavimų prognozės apatinė riba pakelta iki 44 mlrd. eurų, viršutinė palikta 45 mlrd. eurų, o bendrasis pelningumas prognozuojamas apie 56 proc.

    Rinkose tokie rezultatai vertinami dvejopai: skaičiai rodo stiprų augimą, tačiau kartu didina dėmesį klausimui, ar po 2028 metų DI investicijų tempas išliks toks pats, ar pradės normalizuotis. „ASML“ įžvalgos artimiausiems metams laikomos vienu iš kertinių signalų, vertinant viso puslaidininkių ciklo tvarumą.

  • „Lightspring“ pritraukė 3,5 mln. eurų: sieks atpiginti fotoninių lustų gamybą ir spartinti DI infrastruktūrą

    „Lightspring“ pritraukė 3,5 mln. eurų: sieks atpiginti fotoninių lustų gamybą ir spartinti DI infrastruktūrą

    French company Lightspring today announced the close of a €3.1 million seed round led by Atlantic and OVNI Capital, with participation from Concept Ventures, Ixcore, Plug and Play Ventures, and industry business angels.

    The company also announced it has been named a laureate of i-Lab, France’s national deeptech innovation competition. 

    Lightspring designs and manufactures the optical interfaces of photonic integrated circuits. By applying 3D lithography directly onto the chip, the company turns photonic packaging — today the most expensive and least reproducible step in the chain — into a programmable manufacturing step.

    AI moved optics into the package. Packaging was not ready.

    Every generation of AI infrastructure pushes optics closer to compute. Co-packaged optics moves the optical interface off the faceplate and onto the substrate, next to the switch or the accelerator — and, in doing so, moves the hardest manufacturing problem in the system into the package itself.

    That step never industrialised. While photonic integrated circuit (PIC) fabrication itself is now handled by a handful of mature foundries, assembly and optical packaging alone account for roughly 50 per cent of a PIC’s cost, against around 20 per cent for the foundry step.

    Fibre-to-chip coupling is still done part by part, through micrometre-scale active alignment — a process that brings 2–3 dB of typical optical loss, low throughput, degraded yield, and no standard.

    Building the optics where they belong, in a single step

    Lightspring uses 3D lithography (two-photon polymerisation, or 2PP) to fabricate optical coupling structures such as microlenses, 3D waveguides, and beam-shaping elements directly on the chip.

    A single process step is designed to deliver:

    • Fibre-to-chip, laser-to-chip, and chiplet-to-chiplet coupling, with target coupling losses below 0.5 dB per interface.
    • No need for precision pre-alignment, eliminating active alignment entirely.
    • A materials-agnostic and equipment-agnostic approach.
    • Design cycles under two weeks, compared with several months for bespoke optical packaging.

    Lightspring’s core intellectual property lies primarily in the design layer: the first Process Design Kit (PDK) dedicated to 3D optical coupling, paired with software-driven design tools and qualified fabrication recipes.

    The technology originates from nationally and EU-funded research at the FEMTO-ST Institute in Besançon, a CNRS-UMLP joint research unit of more than 700 staff and one of Europe’s leading centres in optics and micro-nanotechnology, where Lightspring co-founder Daniel Brunner serves as CNRS Research Director.

    Grégoire Bonnat, co-founder and CEO of Lightspring, said:

    “The whole industry is working on making photonic chips faster, yet light still loses most of its energy the moment it enters or leaves the device.
    We decided to attack that specific problem: to build the optical interface the same way the rest of the chip is built, in one reproducible process step.

    This funding will turn a lab result into a qualified industrial building block.” With this €350,000 grant and additional public innovation funding, Lightspring has now secured over €3.5 million in dilutive and non-dilutive financing to move its 3D optical coupling process from lab to production line.

    According to Quentin Calleja, Principal at Atlantic, photonics is scaling into AI infrastructure fast, but optical packaging remains a slow and expensive step. 

    “Lightspring has developed a technology that finally makes it scalable. We back teams with the potential to become the leaders of categories that don’t exist yet, and Lightspring is definitely one of them.”

    Thomas Renaudin, Founding Partner at OVNI Capital, asserts that every generation of AI hardware pushes optics closer to compute, and co-packaged optics is where that ends up:

    “The industry has the roadmap; what it does not have is a way to manufacture the optical interface at volume. Lightspring is building that layer — from Europe, for a market that is global from day one.”

    The funding will support development of Lightspring’s PDK and design tools, expand the team to 12, fund co-design programmes with industrial partners, and scale and qualify its fabrication process for industrial use.

  • Elonas Muskas Teksase kelia didžiausią pasaulyje Terafab: investicija sieks apie 110 mlrd. eurų

    Elonas Muskas Teksase kelia didžiausią pasaulyje Terafab: investicija sieks apie 110 mlrd. eurų

    Gigantiškas projektas Teksase

    Elonas Muskas planuoja Teksase statyti, jo teigimu, didžiausią pastatą pasaulyje – puslaidininkių megagamyklą „Terafab“. Kompleksas būtų skirtas pažangiems lustams, kurie reikalingi „Tesla“ autonominio vairavimo sistemoms ir humanoidiniams robotams „Optimus“.

    Taip pat skelbiama, kad dalis pajėgumų būtų orientuota į didelio našumo procesorius ir skaičiavimo sprendimus, kurių ateityje gali prireikti „SpaceX“ programoms. Projektas pristatomas kaip bandymas užsitikrinti kritinių komponentų tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių gamintojų.

    Ką reiškia 9 mln. kv. metrų?

    Pagal viešai minimus planus, „Terafab“ plotas galėtų viršyti 9 mln. kvadratinių metrų, todėl kompleksas pretenduotų į didžiausio pasaulyje pastato titulą. Tokia apimtis reikštų ne vien gamybą, bet ir visą ciklą po vienu stogu – nuo litografijos iki pakavimo bei testavimo.

    Puslaidininkių pramonėje vis dažniau kalbama apie vertės grandinės koncentraciją, kai gamintojai siekia kontroliuoti daugiau etapų, kad geriau valdytų rizikas ir kaštus. Pastaraisiais metais lustų paklausa augo ne tik automobilių sektoriuje, bet ir duomenų centruose, kuriuos į priekį stumia DI sprendimai.

    Pinigai, darbo vietos ir resursų klausimas

    Preliminariai skaičiuojama, kad bendra projekto investicija gali siekti apie 110 mlrd. eurų, o pradinio etapo kaina – apie 16 mln. eurų. Taip pat minima, kad kompleksas galėtų sukurti daugiau nei 3 000 darbo vietų.

    Viena jautriausių temų Teksase – vandens ir energijos sąnaudos, kurios aktualios tiek lustų gamybai, tiek didelio masto skaičiavimo infrastruktūrai. Skelbiama, kad objektas planuojamas prie Gibbons Creek vandens telkinio, o vanduo būtų imamas iš jo, siekiant mažiau apkrauti vietinius požeminio vandens išteklius.

    „Terafab Texas bus neabejotinai didžiausias ir vertingiausias pastatas Žemėje“, – sakė Elonas Muskas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio dydžio puslaidininkių projektų sėkmę lemia ne tik statybos mastas, bet ir įrangos tiekimo grandinės, talentų pritraukimas bei technologinių procesų stabilumas. Lustų gamybos įranga yra viena sudėtingiausių pramonėje, o naujų pajėgumų paleidimas paprastai trunka kelerius metus.

  • „TSMC“ ir „Sony“ Japonijoje įlies milijardus: ką keis nauja pažangių jutiklių gamykla?

    „TSMC“ ir „Sony“ Japonijoje įlies milijardus: ką keis nauja pažangių jutiklių gamykla?

    Milijardinis sandoris Japonijoje

    „Sony“ ir Taivano lustų gamybos milžinė „TSMC“ planuoja apie 5,4 mlrd. eurų investiciją į bendrą projektą Japonijoje, skelbia „Nikkei“. Partneriai ketina plėtoti pažangių vaizdo jutiklių gamybą „Sony Semiconductor Solutions“ turimoje gamykloje Kumamoto prefektūroje.

    Pagal viešai aptariamą schemą, bendra įmonė turėtų priklausyti 60 proc. „Sony“ ir 40 proc. „TSMC“. Susitarimą dėl investicijos bendrovės esą planuoja galutinai suderinti per artimiausius mėnesius.

    Kada startuos gamyba ir kodėl tai svarbu

    Masinė gamyba galėtų prasidėti jau 2029 metais, nors tokio masto puslaidininkių projektams paprastai būdingas ilgas paruošiamasis ciklas. Į jį įeina įrangos užsakymas, švaros zonų įrengimas, tiekimo grandinių kvalifikavimas ir gamybos stabilizavimas.

    Vaizdo jutikliai yra viena svarbiausių šiuolaikinių įrenginių grandžių: jie lemia telefonų kamerų kokybę, o automobiliuose tampa esminiu komponentu pagalbos vairuotojui sistemoms. Augant DI naudojimui įrenginiuose, didėja poreikis jutikliams, gebantiems efektyviai apdoroti daugiau duomenų ir dirbti prastesnio apšvietimo sąlygomis.

    „Sony“ ir „TSMC“ vaidmenys rinkoje

    „Sony“ laikoma didžiausia vaizdo jutiklių gamintoja pasaulyje, o jos sprendimai plačiai naudojami išmaniuosiuose telefonuose ir automobilių pramonėje. Tuo metu „TSMC“ yra didžiausia pasaulyje pagal užsakymą gaminamų lustų gamintoja, kurios pajėgumai kritiškai svarbūs daugeliui technologijų bendrovių.

    „TSMC“ finansiniai rodikliai rodo spartų rinkos atsigavimą ir paklausos augimą. Bendrovė paskelbė, kad 2026 metų liepą grynosios pajamos siekė apie 12,6 mlrd. eurų, tai yra 5,6 proc. daugiau nei 2026 metų birželį ir 44,7 proc. daugiau nei prieš metus.

    Per 2026 metų sausio–liepos laikotarpį „TSMC“ pajamos sudarė apie 77,6 mlrd. eurų, arba 37,0 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Tokia dinamika siejama su pažangių lustų paklausa, kurią skatina duomenų centrai, spartėjanti įrenginių modernizacija ir DI sprendimų plėtra.

    Rinkos dalyviai šią investiciją vertina kaip platesnės tendencijos dalį, kai puslaidininkių gamyba ir kritiniai komponentai vis dažniau perkeliami arčiau galutinių gamintojų bei stiprinami regioniniai pajėgumai. Japonijai tai reikštų papildomą impulsą aukštos pridėtinės vertės gamybai, o „Sony“ ir „TSMC“ projektas galėtų tapti vienu svarbiausių vaizdo jutiklių grandinės plėtros etapų per artimiausią dešimtmetį.

  • 7,1 balo drebėjimas Japonijoje išgąsdino lustų rinką: ką parodė pirmieji vertinimai?

    7,1 balo drebėjimas Japonijoje išgąsdino lustų rinką: ką parodė pirmieji vertinimai?

    Šią savaitę Japonijos Kiumamoto prefektūroje Kiusiu saloje fiksuotas stiprus 7,1 balo žemės drebėjimas iškart sukėlė klausimų, ar nenukentės pasaulinės puslaidininkių tiekimo grandinės. Regionas laikomas vienu svarbiausių Japonijos lustų pramonės centrų, todėl net trumpalaikiai sutrikimai čia gali atsiliepti gamintojams visame pasaulyje.

    Surinkus pirminę informaciją iš pramonės ir vietos pranešimų, reikšmingos žalos pagrindinėse puslaidininkių gamyklose nenustatyta. Skelbiama, kad įmonės aktyvavo standartines saugos procedūras, todėl dalis linijų galėjo būti laikinai stabdomos patikroms, tačiau tai nereiškia ilgalaikio gamybos sutrikimo.

    „Šiuo metu vyrauja vertinimas, kad realus poveikis pasaulinei puslaidininkių tiekimo grandinei yra ribotas“, – teigiama po incidento cituotuose vertinimuose.

    Kodėl Kiumamoto svarbus lustams

    Kiumamoto prefektūroje veikia keli puslaidininkių ekosistemai svarbūs gamybos ir tiekimo grandinės dalyviai. Čia įsikūrusi JASM gamykla, kurią vysto Taivano TSMC kartu su Japonijos partneriais, taip pat regione minimos „Sony“ puslaidininkių padalinio gamybos pajėgos ir „Renesas Electronics“ objektai.

    Be pačių lustų, Kiusiu saloje koncentruojasi ir įrangos bei medžiagų tiekėjai, kurie reikalingi litografijai, plokštelių apdirbimui ir gamybos chemijai. Tokia koncentracija reiškia, kad poveikį gali lemti ne tik vienos gamyklos būklė, bet ir tai, ar sutriko logistika, energetika, ryšiai bei darbuotojų pasiekiamumas.

    Kas nutinka po drebėjimo gamyklose

    Puslaidininkių pramonėje net ir tada, kai pastatai nepažeidžiami, po stipresnių sukrėtimų įprastai stabdomos linijos ir tikrinama įranga: vibracijoms jautrūs įrenginiai, švariosios patalpos, dujų bei cheminių medžiagų tiekimo sistemos. Dalis gamybos procesų yra tokie tikslūs, kad pakanka menkų nukrypimų, jog būtų išbrokuota produkcija arba tektų iš naujo kalibruoti įrangą.

    Japonija jau seniai taiko griežtus statybų ir pramoninės saugos standartus, todėl daug objektų yra projektuojami taip, kad atlaikytų stiprius sukrėtimus. Dėl šios priežasties rinkos reakcija dažnai priklauso ne nuo paties įvykio masto, o nuo patvirtintų faktų apie realią žalą, energijos tiekimą ir gamybos atnaujinimo terminus.

    Rizika tiekimo grandinėms niekur nedingsta

    Nors šį kartą didesnių padarinių, panašu, pavyko išvengti, puslaidininkių rinka išlieka jautri netikėtiems sutrikimams, nes gamyba yra labai koncentruota, o atsargų palaikymas dažnai ribotas. Pastaraisiais metais valstybės ir pramonė vis daugiau investuoja į atsparumą, tiekimo diversifikavimą ir gamybos perkėlimą arčiau galutinių rinkų, tačiau geografinės rizikos visiškai pašalinti nepavyksta.

    Artimiausiomis dienomis situaciją galutinai įvertins pačios bendrovės, pateikdamos informaciją apie gamybos grafikus ir galimus pristatymų nukrypimus. Rinkai svarbiausia bus ne vien žinutė apie nepažeistus pastatus, bet ir tai, ar pavyko be nuostolių atkurti stabilų kokybės režimą bei nenutrūko kritinių komponentų ir medžiagų tiekimas.

  • „TSMC“ pelnas šovė 77 proc.: žada dar 87 mlrd. eurų JAV lustų gamykloms

    „TSMC“ pelnas šovė 77 proc.: žada dar 87 mlrd. eurų JAV lustų gamykloms

    Taivano bendrovė „TSMC“, didžiausia pasaulyje sutartinė puslaidininkių gamintoja, paskelbė rekordinį 2026 metų antrojo ketvirčio grynąjį pelną. Bendrovė nurodė, kad pelnas per metus išaugo 77 proc., o pagrindiniu augimo varikliu išlieka lustų paklausa DI sistemoms.

    Įmonė pranešė uždirbusi 706,6 mlrd. Taivano dolerių, tai yra apie 19,1 mlrd. eurų grynojo pelno. Pajamos siekė 1,27 trln. Taivano dolerių, arba apie 36,8 mlrd. eurų, ir buvo 36 proc. didesnės nei prieš metus.

    Rezultatai viršijo analitikų lūkesčius: ketvirčio pajamos sudarė apie 36,8 mlrd. eurų, kai rinkoje buvo tikėtasi maždaug 34,6 mlrd. eurų. „TSMC“ rezultatai dažnai laikomi viso sektoriaus barometru, nes įmonė gamina pažangius lustus daugeliui didžiųjų dizainerių.

    DI paklausa ir prognozės

    „TSMC“ vadovas Che-Chia Wei teigė, kad DI susijusi paklausa yra itin stipri, o šis ciklas, bendrovės vertinimu, gali išlikti labai intensyvus iki 2029 ar 2030 metų. Dėl to „TSMC“ pakėlė 2026 metų pajamų augimo prognozę iki kiek daugiau nei 40 proc. per metus, anksčiau kalbėta apie daugiau nei 30 proc.

    Pastaraisiais ketvirčiais rinkoje daug diskutuojama apie galimą DI akcijų burbulą, tačiau „TSMC“ skaičiai rodo, kad realus užsakymų portfelis vis dar plečiasi. Įmonės gaminami pažangūs procesoriai ir atminties sprendimai yra būtini duomenų centrams, kurie aptarnauja didelius DI modelius.

    Dar 87 mlrd. eurų JAV

    Kartu su finansiniais rezultatais „TSMC“ paskelbė planuojanti papildomai investuoti apie 87,4 mlrd. eurų į gamybos pajėgumų plėtrą Jungtinėse Valstijose. Šios lėšos būtų pridėtos prie anksčiau įsipareigotų apie 144 mlrd. eurų, skirtų šešioms gamykloms Arizonoje, tad bendra pažadėtų investicijų suma priartėtų prie 231 mlrd. eurų.

    Pasak bendrovės, naujos investicijos turėtų finansuoti dar keturias gamyklas Arizonoje, orientuotas į pažangiausius, 2 nanometrų ir mažesnius, technologinius procesus. Bendrovė pabrėžia, kad plėtra reikalinga siekiant patenkinti ilgalaikę JAV klientų paklausą ir mažinti tiekimo grandinių rizikas.

    Didėja ir kapitalo išlaidos

    „TSMC“ taip pat pakėlė 2026 metų kapitalo išlaidų planą: dabar numatoma investuoti nuo 52,4 iki 55,9 mlrd. eurų, kai anksčiau planuotas 45,4–48,9 mlrd. eurų intervalas. Tokie biudžetai atspindi brangų perėjimą prie vis smulkesnių technologinių procesų, kuriems reikia itin sudėtingos įrangos ir didelio energijos bei vandens infrastruktūros pasirengimo.

    JAV plėtros planai sutampa su Vašingtono pastangomis grąžinti dalį kritinės puslaidininkių gamybos į šalį, ypač po pastarųjų metų tiekimo sutrikimų ir geopolitinių įtampų Azijoje. Rinkai tai signalas, kad kova dėl pažangiausių lustų gamybos pajėgumų persikelia iš vien tik technologijų įmonių lygmens į valstybių strateginių interesų lauką.

  • DI bumas įkaitino rinką: „ASML“ pakėlė prognozę, investuotojai sureagavo akimirksniu

    DI bumas įkaitino rinką: „ASML“ pakėlė prognozę, investuotojai sureagavo akimirksniu

    „ASML“ skaičiai pranoko lūkesčius

    Nyderlandų lustų gamybos įrangos milžinė „ASML“ pakėlė 2026 metų visų metų pardavimų prognozę, motyvuodama išaugusia paklausa, kurią kursto investicijos į dirbtinis intelektas infrastruktūrą. Rinkos reakcija buvo greita: įmonės akcijos po naujienų šoktelėjo daugiau nei 5 proc.

    Bendrovė dabar tikisi, kad 2026 metų grynųjų pardavimų pajamos sieks nuo 43 iki 45 mlrd. eurų, o bendrasis pelningumas sudarys 54–56 proc. Ankstesnėje prognozėje buvo numatyta 36–40 mlrd. eurų pajamų rėžis ir 51–53 proc. pelningumas.

    „Nuolatinės su dirbtinis intelektas susijusios investicijos ir pažanga DI technologijose didina pažangių logikos ir atminties lustų paklausą“, – sakė „ASML“ vadovas Christophe’as Fouquet.

    Ketvirčio rezultatai ir DI paklausos signalas

    Balandžio–birželio mėnesiais „ASML“ pardavimai pasiekė 9,3 mlrd. eurų ir buvo didesni, nei tikėjosi rinkos dalyviai. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu prieš metus pardavimai siekė 7,7 mlrd. eurų, o bendrasis pelningumas ketvirtį sudarė 54 proc.

    Grynasis pelnas taip pat augo ir siekė 2,9 mlrd. eurų, kai prieš metus buvo 2,3 mlrd. eurų. Tokie rodikliai investuotojams tapo dar vienu patvirtinimu, kad DI bumo varoma puslaidininkių paklausa išlieka tvirta, nepaisant periodiškų kalbų apie galimą pervertinimą technologijų sektoriuje.

    Kodėl „ASML“ tokia svarbi?

    „ASML“ laikoma vienu svarbiausių pasaulinės technologijų grandinės taškų, nes jos įranga naudojama gaminant pažangiausius puslaidininkius. Nuo išmaniųjų telefonų iki duomenų centrų procesorių – didelė dalis modernios elektronikos priklauso nuo lustų, kurių gamyboje pritaikomi „ASML“ sprendimai.

    Įmonė yra vienintelė pasaulyje, gaminanti ekstremalios ultravioletinės litografijos (EUV) sistemas, kurios būtinos pažangiausiems lustams. Dėl to „ASML“ rezultatai dažnai vertinami kaip viso puslaidininkių ciklo ir DI investicijų tempo barometras.

    Gamybos didinimas ir geopolitikos rizika

    Didelė paklausa skatina „ASML“ planuoti maždaug 30 proc. didinti gamybos pajėgumus 2027 metais tiek EUV, tiek senesnėms gilios ultravioletinės litografijos (DUV) sistemoms. Bendrovė taip pat svarsto dar vieną apie 30 proc. plėtrą 2028 metais ir plečia įrangos atnaujinimų bei modernizavimo verslą.

    Kartu išlieka ir rizikos veiksniai: JAV ir Kinijos technologinė įtampa veikia eksporto taisykles bei užsakymų geografiją. „ASML“ finansų vadovas Rogeris Dassenas yra nurodęs, kad 2026 metais Kinija turėtų sudaryti apie 20 proc. bendrovės pardavimų, nors anksčiau „ASML“ įspėjo, kad pardavimai šioje rinkoje gali reikšmingai mažėti dėl apribojimų.

    „Galima sakyti, kad Kinijos rinka juda sinchroniškai su tuo elgesiu, kurį matome globaliai“, – sakė „ASML“ finansų vadovas Rogeris Dassenas.

    „ASML“ taip pat nurodė, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį tikisi 11–12 mlrd. eurų grynųjų pardavimų. Investuotojams tai svarbus signalas, nes DI duomenų centrų plėtra ir pažangių atminties bei logikos lustų paklausa išlieka vienu pagrindinių šio sektoriaus augimo variklių.

  • „Huawei“ teigia radusi puslaidininkių gamybos raktą: kuo remiasi naujas Tau mastelio dėsnis

    Pasak bendrovės, per artimiausius penkerius metus Kinija galėtų ženkliau priartėti prie pažangiausių mikroschemų kūrimo, nors šį tikslą apsunkina JAV eksporto kontrolė ir ribojamas priėjimas prie dalies technologijų bei įrangos.

    Tradicinėje lustų raidoje ilgą laiką dominavo tranzistorių tankio didinimas, siejamas su Mūro dėsniu. Tačiau „Huawei“ pristato kitą kryptį: vietoje nuoseklaus tranzistorių smulkinimo siūlo reikšmingai mažinti signalo sklidimo laiką lusto viduje.

    Šis požiūris, vadinamas Tau mastelio dėsniu, orientuotas į vidinės laidininkų struktūros optimizavimą. Idėja paprasta: jei signalas tarp skirtingų skaičiavimo blokų keliaus trumpiau ir efektyviau, dalį našumo galima išspausti net ir nepasiekus naujausios litografijos kartos.

    „Huawei“ nurodo, kad Tau mastelio principu paremta architektūra pavadinta „LogicFolding“. Bendrovė teigia, jog pirmieji šios architektūros sprendimai gali pasirodyti atnaujintuose „Kirin“ procesoriuose išmaniesiems telefonams, kurių pristatymo laukiama rudenį.

    Ilgesnio laikotarpio tikslas dar ambicingesnis: iki 2031 metų sukurti aukščiausios klasės „HiSilicon“ lustus, kurių tranzistorių tankis, pagal „Huawei“ skaičiavimus, būtų prilyginamas maždaug 1,4 nanometro gamybos technologijos lygiui. Tai būtų vienas drąsiausių bandymų kompensuoti litografijos ribojimus architektūriniais ir projektavimo sprendimais.

    Vis dėlto pati bendrovė pripažįsta, kad kelias iki praktinės sėkmės nėra paprastas. Projekte dirbantys inžinieriai nurodo, jog vienas jautriausių taškų yra projektavimo įrankių ir ekosistemos trūkumai, kurie gali lėtinti naujų architektūrų diegimą.

    Kita kritinė problema yra šilumos išskyrimas. Tankiau išdėstyti blokai, sudėtingesnė vidinė sujungimų struktūra ir didesnės darbo apkrovos gali kelti rimtų aušinimo iššūkių, ypač mobiliuosiuose įrenginiuose, kur energijos sąnaudos ir temperatūros režimas yra itin griežtai ribojami.

    Šios „Huawei“ deklaracijos pasirodo platesniame geopolitiniame ir ekonominiame kontekste: puslaidininkių tiekimo grandinės tebėra jautrios tiek eksporto kontrolei, tiek energetikos rizikoms ir regioniniams konfliktams. Dėl to pramonė vis dažniau ieško alternatyvų ne vien litografijos pažangoje, bet ir architektūroje, paketavime bei vidinių sujungimų sprendimuose.