Tag: Luvras

  • Makronas Paryžiuje atidarė Kipro parodas: „Luvras“ pirmąkart rodo 16 salos senienų

    Makronas Paryžiuje atidarė Kipro parodas: „Luvras“ pirmąkart rodo 16 salos senienų

    Kipro paveldas Paryžiaus centre

    Paryžiuje atidarytos dvi didelės parodos, skirtos Kipro kultūriniam paveldui ir istoriniams ryšiams su Prancūzija bei Europa. Atidaryme dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kipro prezidentas Nikosas Christodoulides.

    Parodos siejamos su Kipro pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai ir šiai progai parengta kultūros programa. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie projektai tampa ir „minkštosios galios“ įrankiu, leidžiančiu šaliai išryškinti savo tapatybę bei vietą Europos istorijoje.

    „Luvras“ pirmąkart priėmė Kipro senienas

    Pirmoji paroda vyksta „Luvre“ ir išskirtinė tuo, kad muziejus pirmą kartą eksponuoja 16 Kipro antikinių radinių, perduotų Kipro kultūros institucijų. Ekspozicija pristato salos vaidmenį kaip prekybos ir kultūrinių mainų mazgą Viduržemio jūros regione.

    Kuratoriai pasakojimą dėlioja per daiktus, siejamus su chalkolito ir bronzos amžiumi, kai Kipras dėl geografijos ir žaliavų tapo svarbia jungtimi tarp Rytų ir Vakarų. Paroda lankytojų laukia iki 2026 metų birželio 22 dienos.

    Nacionalinėje bibliotekoje – Kipras per prancūzų žvilgsnį

    Antroji paroda rengiama Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje ir veiks iki 2026 metų birželio 14 dienos. Joje Kipras pristatomas per įvairius istorinius šaltinius: nuo grafikos ir kelionių liudijimų iki religinių meno kūrinių.

    Ekspozicijoje rodomi dailininko Louis-François Cassas graviūrų ciklai, sukurti po jo kelionės į salą 1785 metais, taip pat XVII–XVIII amžių ikonos, paskolintos iš Kipro kultūros fondų ir Nikosijos Panagia Faneromeni bažnyčios. Rengėjai pabrėžia, kad Bizantijos ir ortodoksų tradicija yra vienas kertinių Kipro tapatybės sluoksnių.

    Tokios parodos Paryžiuje pratęsia pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją, kai didžiosios Europos institucijos daugiau dėmesio skiria Viduržemio jūros regiono istorijoms ir kultūrų sankirtoms. Kipro atvejis ypač parankus, nes salos paveldas leidžia vienoje erdvėje kalbėti ir apie senąsias civilizacijas, ir apie šiuolaikinę Europos politinę darbotvarkę.

  • Luvro brangenybių vagystė: tyrimas krypsta į Belgiją, pareigūnai turi naujų duomenų

    Luvro brangenybių vagystė: tyrimas krypsta į Belgiją, pareigūnai turi naujų duomenų

    Prancūzijos tyrėjai, aiškindamiesi 2025 metų spalio 19 dieną Paryžiaus Luvre įvykdytą brangenybių vagystę, skelbia apie naują kryptį: vis daugiau ženklų veda į Belgiją. Po kelių mėnesių tyrimas iš nacionalinio tapo tarptautiniu, o pareigūnai tikrina galimą nusikalstamo tinklo bazę už Prancūzijos ribų.

    Kaip pranešė Prancūzijos žiniasklaida, lūžį davė įtariamųjų telefonų duomenų analizė. Tyrėjų akiratyje atsidūrė keli Rytų Europos kilmės įtariamieji, anksčiau sieti su organizuotais turto nusikaltimais, o jų ryšiai ir judėjimo pėdsakai esą rodo sąsajas su Belgija.

    Pasak publikacijų, telefonuose aptikta ne tik skambučių ir žinučių, bet ir nuotraukų, darytų Luvre, įskaitant Apolono galeriją, iš kurios ir buvo pagrobti istoriniai eksponatai. Tyrėjai taip pat analizuoja kontaktų ratą ir maršrutus, kurie gali atskleisti, kas padėjo suplanuoti operaciją ir kur galėjo būti perkelti pavogti daiktai.

    Atsižvelgdami į šiuos duomenis, Prancūzijos pareigūnai vyksta į Belgiją atlikti patikrinimų vietoje ir bendradarbiauti su vietos tarnybomis. Dėmesys skiriamas ne vien jau identifikuotų įtariamųjų aplinkai Prancūzijoje, bet ir galimiems bendrininkams ar tarpininkams, galėjusiems prisidėti prie grobio slėpimo ar realizavimo.

    Grobis dar nerastas

    Vagystė įvyko sekmadienį, 2025 metų spalio 19 dieną, apie 9 valandą ryto, o visa operacija, kaip skelbta anksčiau, truko vos kelias minutes. Prokurorų vertinimu, pavogtų brangenybių vertė siekia apie 88 000 000 eurų, tačiau kultūrinė ir istorinė reikšmė gali būti dar didesnė.

    Tarp dingusių vertybių minimi itin reti istoriniai papuošalai, susiję su Prancūzijos imperijos laikotarpiu, taip pat XIX amžiaus karališkosios kolekcijos dirbiniai. Tokie objektai paprastai yra sunkiai parduodami legaliai, todėl tyrėjai neatmeta versijos, kad grobis galėjo būti užsakytas konkretiems pirkėjams arba slepiamas laukiant palankaus momento jį perkelti.

    Kodėl tyrimas plečiamas už Prancūzijos ribų?

    Tarptautinės grandies atsiradimas sustiprina prielaidą, kad veikė ne atsitiktiniai vagys, o koordinuota grupė, galėjusi turėti logistinės paramos ir užsienio ryšių. Tokiais atvejais, kultūros paveldo apsaugos ekspertai pabrėžia, kad dažnai įsitraukia tarpininkai, atsakingi už slėptuves, transportą ir ryšių saugumą.

    Lygiagrečiai Prancūzijoje tęsiamas darbas siekiant nustatyti visus tinklo narius, atkurti pasirengimo eigą ir įvertinti, kaip buvo įveiktos muziejaus apsaugos priemonės. Tyrimo tikslas nesikeičia: susigrąžinti pavogtas vertybes ir išardyti visą operaciją organizavusį tinklą.

    Galimi liudijimai ir artimiausi žingsniai

    Belgijos ir Prancūzijos žiniasklaida taip pat užsimena, kad artimiausiomis dienomis gali vykti svarbūs procesiniai veiksmai su įtariamaisiais Prancūzijoje. Teigiama, jog dalis jų svarsto bendradarbiauti su teisėsauga, tikėdamiesi švelnesnių bausmių.

    „Kai kurie įtariamieji gali būti pasirengę nurodyti, kur slepiamos pavogtos brangenybės, jei tai sumažintų jų atsakomybę“, – teigė vienas su tyrimu susipažinęs žurnalistas.

    Kol kas nė vienas iš pavogtų objektų oficialiai nebuvo rastas ar grąžintas. Pareigūnai pabrėžia, kad tokiose bylose proveržis dažnai priklauso nuo smulkių skaitmeninių pėdsakų ir tarptautinio institucijų bendradarbiavimo.

  • Luvras suvedė Mikelandželą ir Rodiną: parodoje 200 kūrinių, kurie privers pažvelgti kitaip

    Luvras suvedė Mikelandželą ir Rodiną: parodoje 200 kūrinių, kurie privers pažvelgti kitaip

    Du skulptūros milžinai po viena piramide

    Paryžiaus Luvre atidaryta paroda, kurioje vienoje erdvėje sugretinami Mikelandželas ir Auguste’as Rodinas. Kuratoriai kviečia žiūrovus stebėti ne epochų skirtumus, o tai, kas abiem meistrams buvo svarbiausia: gyvą žmogaus kūną ir jo vidinę energiją.

    Ekspozicijoje pristatoma apie 200 kūrinių ir su kūryba susijusių objektų: marmuro bei bronzos skulptūros, gipso modeliai, terakotos darbai, liejiniai ir piešiniai. Luvras parodą kūrė kaip dialogą, kuriame kūriniai „kalbasi“ tarpusavyje, o ne rikiuojami pagal chronologiją.

    Kodėl Mikelandželas ir Rodinas lyginami

    Šiuos autorius skiria maždaug 350 metų, tačiau jų kūryboje nuolat grįžtama prie tos pačios užduoties: kaip išjudinti „negyvą“ medžiagą taip, kad ji atrodytų kvėpuojanti. Parodoje akcentuojama, kad skulptūrose svarbi ne tik anatomija, bet ir būsena: įtampa, kančia, susikaupimas ar svajonė.

    Pasak Rodino muziejaus kuratorės ir vienos iš parodos sudarytojų Chloé Ariot, Mikelandželo kalba išaugo iš Renesanso ir tapo manierizmo pranaše, o Rodinas savo laikotarpiu laužė nusistovėjusius skulptūros kanonus. Toks sugretinimas leidžia pamatyti, kaip skirtingomis priemonėmis siekiama panašaus emocinio poveikio.

    „Mikelandželas labai aiškiai priklauso Renesanso tradicijai, o Rodinas savo epochoje iš esmės apvertė skulptūros taisykles“, – sakė Chloé Ariot.

    Paroda peržengia muziejaus sienas

    Luvras pabrėžia, kad paroda nėra vien formali dviejų autorių kūrinių „dvikova“. Greta skulptūrų ir piešinių siūloma platesnė, tarpdisciplininė perspektyva, primenanti, kad kūno vaizdavimas skulptūroje visuomet buvo susijęs ir su idėjomis apie žmogų, jo psichologiją bei laikmečio estetines normas.

    Pastaruoju metu didieji Europos muziejai vis dažniau renkasi būtent tokį formatą, kai parodos kuriamos kaip dialogas tarp skirtingų epochų ir meno krypčių. Tai padeda pritraukti platesnę auditoriją ir tuo pačiu suteikia naują kontekstą klasikiniams kūriniams, kurie dažnai atrodo „žinomi iš anksto“.

    „Ši paroda tam tikra prasme yra dviejų didžių skulptorių duetas, todėl ir programoje norėjome dueto idėjos“, – sakė Luvro scenos menų skyriaus vadovas Lucas Bouniol-Laffont.

    Paroda Mikelandželas Rodinas „Gyvieji kūnai“ Luvre veiks iki 2026 metų liepos 20 dienos. Organizatoriai tikisi, kad ji taps proga ne tik pamatyti retai vienoje vietoje sutelktus darbus, bet ir iš naujo apmąstyti, kaip per šimtmečius keitėsi žmogaus kūno vaizdavimo kalba.