CP v2

Tag: Lvivas

  • Lenkų įmonė „Control Process“ teigia išstumta iš Lvivo statybų: miestas ginčija 10 mln. eurų skolą

    Lenkijos bendrovė „Control Process“ viešai teigia netekusi galimybės tęsti atliekų tvarkymo infrastruktūros projektą Lvive Ukrainoje, nors didžioji darbų dalis, anot jos, jau buvo atlikta. Įmonės atstovai sako, kad savivaldybė nutraukė sutartį, užblokavo patekimą į statybvietę ir neatsiskaitė už atliktus darbus.

    Bendrovė tvirtina, kad ginčas sukasi apie maždaug 10 mln. eurų mokėjimą už darbus, kurie, jos teigimu, buvo įvykdyti apie 95 proc. Taip pat keliami klausimai dėl sutarties vykdymo užtikrinimo priemonių ir to, ar rangovas turėjo realias galimybes greitai apginti savo interesus Ukrainos teisinėje aplinkoje.

    Kas tai per projektas?

    „Control Process“ nurodo laimėjusi konkursą objektui, susijusiam su atliekų apdorojimu Lvive, kurį finansuoti padėjo Europos Sąjungos lėšos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko instrumentai. Statybos startavo 2021 metais ir, pasak įmonės, tęsėsi net ir Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą.

    Įmonės versija tokia: iki projekto pabaigos buvo likę apie du mėnesiai, o didesnė mokėjimų dalis turėjo būti sumokėta baigiamajame etape. Būtent šioje vietoje, pasak „Control Process“, ir kilo konfliktas, po kurio rangovas esą buvo eliminuotas iš projekto.

    Lvivo mero pozicija ir politinis atgarsis

    Lvivo miesto vadovybė su tokia interpretacija nesutinka. Meras Andrijus Sadovyj viešai aiškino, kad rangovas turėjo galimybių ištaisyti situaciją, tačiau to nepadarė, todėl buvo priimtas sprendimas nutraukti sutartį.

    Ginčas persikėlė ir į politinį lygmenį Lenkijoje: į situaciją sureagavo Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, ragindamas gerbti arbitražo mechanizmus, kurie skirti civilizuotai spręsti komercinius nesutarimus. Tuo metu Lvivo meras viešai teigė, kad galutinis arbitražo sprendimas, apie kurį kalbama, esą neegzistuoja, ir kad ministrui pateikta informacija galėjo būti netiksli.

    Ką tai reiškia verslui Ukrainoje?

    Ši istorija tapo ryškiu signalu įmonėms, planuojančioms dalyvauti Ukrainos atstatymo projektuose: net ir esant tarptautiniam finansavimui, praktinis atsiskaitymų užtikrinimas bei ginčų sprendimas gali tapti ilgas ir brangus. Verslui tai reiškia didesnį dėmesį sutarties sąlygoms, garantijoms, mokėjimų grafikams bei realiam ginčų sprendimo keliui.

    Ekspertai pabrėžia, kad atstatymo projektuose ypač svarbu aiški viešųjų pirkimų ir priežiūros architektūra, skaidrūs atsiskaitymai ir veiksmingi arbitražo sprendimų pripažinimo mechanizmai. Kitaip rizika persikelia rangovams, o tai gali mažinti konkurenciją ir didinti projektų kainą.

  • Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Planai siejami su Ukrainos atstatymu

    Lenkijoje viešai aptariama idėja modernizuoti kelią nuo sienos iki Lvivo ir paversti jį pilnaverčiu greitkeliu. Tema siejama su artėjančiais tarptautiniais susitikimais dėl Ukrainos atstatymo ir galimų bendrų Lenkijos bei Ukrainos infrastruktūros projektų.

    Lenkijos Pramonės plėtros agentūros vadovas Bartłomiejus Babuśka Lenkijos naujienų agentūrai yra sakęs, kad galimo susitarimo prieduose būtų įvardyta konkrečių bendrų investicijų eilė. Tarp pirmųjų minimų projektų – kelio M10 kryptis, jungianti pasienį su Lvivo regionu.

    M10: nuo dabartinio kelio iki greitkelio

    Šiuo metu M10 Ukrainoje apibūdinamas kaip vienos važiuojamosios dalies kelias, vedantis nuo Korczowa–Krakowiec pasienio punkto link Lvivo. Lenkijos pusėje ties siena baigiasi A4 magistralė, todėl diskusijose akcentuojama, kad logistiškai trūksta „tęsinio“ iki svarbaus Vakarų Ukrainos centro.

    Žiniasklaidoje aptariamas scenarijus, kad naujas greitkelis būtų statomas pasitelkiant Lenkijos finansavimą ir vykdomas pagal Lenkijos teisinį reguliavimą, numatant atskirą instituciją ar projekto valdymo vienetą. Tokia schema, pasak idėjos šalininkų, turėtų supaprastinti rangos ir tiekimo grandines Lenkijos įmonėms.

    Rinkliavos ir klausimas, kas uždirbtų

    Vienas daugiausia diskusijų keliantis aspektas – rinkliavos už važiavimą. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad kelias galėtų veikti koncesijos principu, o mokestis būtų taikomas tiek lengviesiems automobiliams, tiek krovininiam transportui.

    Pagal aptariamą modelį rinkliavų pajamos būtų nukreipiamos į Lenkijos valstybės biudžetą ir galėtų būti siejamos su Ukrainai suteiktų finansinių priemonių ar kreditavimo sprendimų aptarnavimu. Tai reikštų, kad infrastruktūros projektas būtų traktuojamas ne tik kaip geopolitinė parama, bet ir kaip ilgalaikė investicija su grąžos mechanizmu.

    „Mūsų vizija yra Ukrainos atstatymas per logistinę infrastruktūrą, kuri atvertų Lenkijos įmonėms kelią ne tik į Rytus, bet ir į platesnį Artimųjų Rytų regioną“, – sakė Bartłomiejus Babuśka.

    Praktinis grafikas kol kas išlieka neapibrėžtas: minima, kad projektavimo darbai teoriškai galėtų prasidėti dar karo metu, o reali statyba labiausiai priklausytų nuo saugumo situacijos ir politinių susitarimų. Tokiuose projektuose kritiniai tampa ne tik pinigai, bet ir rizikų valdymas, draudimas, rangovų sauga bei tarpvalstybiniai leidimai.

    Greitkelis iki Lvivo taip pat būtų platesnio logistikos paketo dalis: viešojoje erdvėje minimos ir kitos idėjos, pavyzdžiui, europinės vėžės geležinkelio jungtys, krovininių srautų terminalai Ukrainoje ar transporto koridorių plėtra iki Juodosios jūros regiono. Šie planai atspindi konkurenciją dėl būsimų prekybos maršrutų ir atstatymo užsakymų.