CP v2

Tag: LVMH

  • Kinijos pirkėjai masiškai renkasi antrą ranką: „LVMH“ ir „Hermès“ jaučia skaudų smūgį

    Kinijos pirkėjai masiškai renkasi antrą ranką: „LVMH“ ir „Hermès“ jaučia skaudų smūgį

    Prabanga Kinijoje keičia taisykles

    Europos prabangos prekių ženklai Kinijoje susiduria su ryškiu vartotojų elgsenos posūkiu: vis dažniau svarbiausia tampa ne statusas, o geras sandoris. Ši tendencija didina spaudimą tokioms grupėms kaip „LVMH“ ir prekės ženklams kaip „Louis Vuitton“ ar „Hermès“, kurie ilgą laiką rėmėsi Kinijos paklausa.

    Kinijos ekonomikai augant, bet vidaus vartojimui išliekant silpnam, dalis pirkėjų prabangos prekes atideda arba ieško pigesnių alternatyvų. Tai ypač juntama mados ir odos gaminių segmente, kuris tradiciškai buvo vienas atspariausių pasaulinei paklausos kaitai.

    Antrinė rinka auga, naujų prekių pardavimai traukiasi

    Konsultacijų bendrovės „Bain & Company“ vertinimu, Kinijos žemyninės dalies asmeninių prabangos prekių rinka po 18–20 proc. kritimo 2024 metais 2025 metais traukėsi dar 3–5 proc. Tuo pat metu antrinės prabangos prekių rinkos augimas siekė 15–20 proc., o tai rodo struktūrinį vartojimo persiorientavimą.

    Kinijos analitikai prognozuoja, kad antrinė rinka gali tapti viena svarbiausių prabangos ekosistemos dalių: 2025 metais jos apyvarta vertinta apie 5,1 milijardo eurų, o iki 2030 metų, vertinimais, ji gali viršyti 13,3 milijardo eurų. Praktikoje tai reiškia, kad vis daugiau pirkėjų prabangius aksesuarus renkasi ne butikų vitrinoje, o patikrintoje perpardavimo platformoje.

    Šanchajuje atsidarančiose specializuotose parduotuvėse pirkėjai matuojasi rankines, diržus ar papuošalus, tačiau dažnai tai būna jau naudotos prekės. Vartotojai pasakoja, kad anksčiau buvo lyginama, kas išleido daugiau, o dabar svarbiausia, kas rado geresnę kainą.

    „LVMH“ perspėjimai ir parduotuvių uždarymai

    Paklausos vėsimas jau atsispindi didžiųjų grupių komentaruose: „LVMH“ viešai pripažino, kad Kinijoje fiksuojamas paklausos lėtėjimas, o tai prisidėjo prie silpnesnių rezultatų. Įmonėms tenka persvarstyti plėtrą ir išlaidas, nes ankstesnis augimo tempas rinkoje nebėra savaime suprantamas.

    „Louis Vuitton“ per pastaruosius dvejus metus uždarė penkias parduotuves Kinijos žemyninėje dalyje, tarp jų ir specializuotą šokolado butiką Šanchajuje. Prabangos mažmeninei prekybai tai signalas, kad vien fizinių lokacijų plėtra nebesuteikia tokio efekto kaip anksčiau.

    Jaunesni pirkėjai renkasi vietinius ir Azijos ženklus

    Kinijos vartotojų skonis taip pat keičiasi kartų pjūvyje. Dalis jaunesnių pirkėjų pripažįsta, kad klasikiniai monogramos raštai atrodo pasenę, o dėmesys krypsta į madingus, greičiau besikeičiančius Azijos prekės ženklus, įskaitant populiarius Pietų Korėjos vardus.

    Ekspertai pastebi, kad prabanga vis rečiau siejama vien su socialiniu statusu ir vis dažniau su saviraiška, patirtimi, kokybe bei kultūriniu aktualumu. Be to, Kinijos mažmeninė rinka yra itin priklausoma nuo skaitmeninių kanalų ir socialinių platformų, todėl užsienio prekės ženklams tenka prisitaikyti prie unikalaus vietos ekosistemos ritmo.

    „Užsienio prekės ženklai turi labai sunkiai dirbti, kad išliktų aktualūs šiame kontekste“, – sakė Kinijos vartotojų tyrimų specialistas Chen Luo.

    Įtampos dėl prekių ženklų ir kultūros

    Papildomų rizikų kuria ir teisiniai bei kultūriniai ginčai. Pastaruoju metu „Louis Vuitton“ laimėjo bylą prieš Kinijos gėrimų tinklą „Molly Tea“ dėl prekių ženklo pažeidimo, tačiau ši istorija socialiniuose tinkluose sukėlė dalies visuomenės nepasitenkinimą ir diskusijas apie tradicinių motyvų kilmę.

    Tokie ginčai didina reputacinę riziką rinkoje, kurioje vartotojų nuomonė dažnai formuojama labai greitai. Prabangos prekių bendrovėms tai reiškia, kad intelektinės nuosavybės apsauga turi būti derinama su jautresniu komunikavimu ir vietos kultūros konteksto supratimu.

    Kinija išlieka svarbi, bet nebe garantuotas variklis

    Nepaisant dabartinių iššūkių, analitikai pabrėžia, kad Kinija prabangos sektoriui išlieka strategiškai svarbi dėl rinkos masto ir turtingų vartotojų bazės. Vis dėlto vis dažniau akcentuojama, kad artimiausiais dvejais ar trejais metais ši rinka gali nebesuteikti tokio augimo impulso, prie kurio prabangos grupės buvo pripratusios.

    Ekspertų vertinimu, prabangos vartojimas dažniausiai atsigauna kartu su ekonomika, nes pasiturintys gyventojai vieni pirmųjų pajunta atsigavimo naudą. Tačiau kol kas signalai rodo, kad Kinijos vartotojai renkasi atsargesnį kelią, o antrinė rinka ir vietiniai ženklai stiprina savo pozicijas.

  • Prabangaus milžino „LVMH“ pardavimai nuvylė: Kinija stabdo, akcijos smunka

    Prabangaus milžino „LVMH“ pardavimai nuvylė: Kinija stabdo, akcijos smunka

    By&nbspDoloresz Katanich&nbspwith&nbspAFP
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    LVMH, the world’s leading luxury group, said its sales edged higher in the third quarter despite a slowdown in demand in China hitting its fashion and leather goods segment.

    The fashion giant, once Europe’s most valuable listed company, reported revenue of €18.5 billion in the three months to the end of September.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The firm, whose brands include Louis Vuitton, Dior, Celine and drinks maker Hennessy, saw a revenue increase of 1.2% year on year in the third quarter, after a 0.1% rise in the second quarter and a 5.9% fall in the first.

    However, organic sales growth, which excludes currency movements and changes to the group’s business portfolio, fell short of expectations. Growth slowed to 1% in the third quarter from 3% in the second.

    Overall, in the first nine months, sales were €57.1 billion, with organic sales up 2%.

    The company praised its diverse business portfolio in a statement, saying it provided resilience in an uncertain geopolitical and economic environment.

    LVMH said sales growth was good in the United States, Europe and Japan, but it faced a less favourable environment in China.

    As a result, the fashion and leather goods segment saw sales drop 5% on an organic basis as weaker demand in the world’s second-largest economy weighed on the business. The decline was steeper than the roughly 2% fall expected by analysts, according to Deutsche Bank.

    Related

    Louis Vuitton also saw its public image take a hit in China after suing local tea company Molly Tea for copying its logo. While it won the case, the dispute provoked a wave of indignation on social media and calls to boycott the brand.

    Overall, the quarter proved to be a setback for the fashion and leather goods segment, as the drop in sales followed the division posting its first organic sales gain in two years in the previous quarter.

    But LVMH’s selective retailing division, which includes the Sephora perfume and cosmetics retail chain, posted an 8% organic sales increase, while the watches and jewellery and wines and spirits segments both managed 6% organic gains.

    Deutsche Bank analysts said the results could prompt further cuts to earnings forecasts for the second half of 2026 and 2027.

    “It is hard to see what could change investor sentiment in the short term,” they wrote, although they viewed the weakness as cyclical rather than structural.

    “Overall, recovery is taking longer due to the weaker Chinese demand, but the company do not see it as a structural issue. Brand initiatives are producing results and they expect these bottom-up measures to be more gradual,” they wrote.

    LVMH’s share price has dropped nearly 40% since the start of the year. In September, L’Oréal overtook the group as France’s most valuable listed company. LVMH’s share price was down more than 1.6% at around 10am CEST in Paris.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more


    Sorry, this content is not available in your country

  • Bernard’as Arnault netikėtai atėjo į X: atsakas Le Monde ir naujas LVMH komunikacijos posūkis

    Bernard’as Arnault netikėtai atėjo į X: atsakas Le Monde ir naujas LVMH komunikacijos posūkis

    Netikėtas žingsnis po tyrimo

    Prancūzijos prabangos prekių milžinės LVMH vadovas Bernard’as Arnault netikėtai susikūrė asmeninę paskyrą platformoje „X“ ir taip pirmą kartą tiesiogiai kreipėsi į visuomenę socialiniuose tinkluose. Šis žingsnis laikomas reakcija į laikraščio „Le Monde“ publikuotą tęstinį tyrimą apie jo verslo imperiją ir asmeninį gyvenimą.

    Iki šiol 77 metų verslininkas buvo žinomas kaip vienas santūriausių Europos verslo lyderių, viešų diskusijų dažniausiai vengiantis. Tačiau šįkart jis pasirinko ne tradicinį interviu formatą, o tiesioginį kanalą, kuriame gali komunikuoti be redakcinių filtrų.

    Atsakymas su ironija

    Dar prieš pasirodant asmeninei paskyrai, LVMH vardu „X“ buvo publikuotas Bernard’o Arnault teisės atsakymas į „Le Monde“ tekstus. Laiške, kuriame netrūko sarkazmo, jis kritikavo tyrimą kaip serialo principu kuriamą pasakojimą ir teigė, kad turtingi žmonės viešojoje erdvėje dažnai tampa patogių interpretacijų taikiniu.

    „Man atrodo, kad tai pateikiama kaip serialas, kuriame daugiau melodramos nei faktų, o skaidrumas paverčiamas bausme“, – sakė Bernard’as Arnault.

    Komunikacijos ekspertai tokį toną vertina kaip sąmoningą strategiją: humoras ir ironija leidžia nukreipti dėmesį nuo kaltinimų esmės ir kartu suformuoti rėmėjams patrauklų, lengviau dalijamą naratyvą.

    Kodėl svarbi platforma „X“

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją: įtakingi verslo lyderiai vis dažniau renkasi socialinius tinklus kaip savo pagrindinį tribūnos kanalą. Tai ypač pastebima „X“, kur politinės ir ekonominės diskusijos dažnai tampa labiau konfrontacinės, o auditorijos reakcija – greita ir sunkiai kontroliuojama.

    Platformos savininkas Elonas Muskas viešai pasveikino Bernard’ą Arnault, pabrėždamas, kad tiesioginė komunikacija esą padeda apeiti tradicinės žiniasklaidos iškraipymus. Tai sustiprina įspūdį, kad įėjimas į „X“ nėra tik reputacijos gynyba, bet ir aiškus pasirinkimas dalyvauti platesnėje viešųjų debatų ekosistemoje.

    „Geriausias būdas kalbėtis su pasauliu yra kalbėti savo žodžiais, o ne per tradicinės žiniasklaidos filtrą“, – sakė Elonas Muskas.

    Ar tai taps politine komunikacija?

    Ekspertų vertinimu, Bernard’o Arnault sprendimas gali reikšti perėjimą nuo įmonės vadovo įvaizdžio prie platesnio, visuomenėje girdimo nuomonės formuotojo vaidmens. Laiške jis akcentavo filantropiją ir indėlį Prancūzijai, pabrėždamas paramą Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymui ir kultūrinius projektus, tokius kaip Fondation Louis Vuitton.

    Tokie argumentai dažnai naudojami siekiant įtvirtinti idėją, kad didelis verslas yra ne tik pelno siekiantis, bet ir nacionalinei ekonomikai bei kultūrai svarbus ramstis. Kartu tai leidžia netiesiogiai atsikirsti kritikams, kurie kelia klausimus dėl įtakos, mokesčių ar verslo ir politikos ribų.

    Per pirmąsias dvi paras Bernard’o Arnault paskyra „X“ pritraukė beveik 108 000 sekėjų, o tai rodo didelį visuomenės susidomėjimą. Tolimesnė komunikacija parodys, ar tai bus trumpalaikė reakcija į nepatogų tyrimą, ar ilgalaikis posūkis, keičiantis LVMH vadovo viešumo taisykles.

  • „LVMH“ atsisveikina su Marc Jacobs po 30 metų: prekės ženklą perima „WHP Global“ už milijardą?

    „LVMH“ atsisveikina su Marc Jacobs po 30 metų: prekės ženklą perima „WHP Global“ už milijardą?

    Sandoris, apie kurį kalbėjo rinka

    Prancūzijos prabangos prekių grupė „LVMH“ rado pirkėją dizainerio Marc Jacobs vardu pavadintam prekės ženklui. Jį perima JAV prekės ženklų valdymo bendrovė „WHP Global“, valdanti ir licencijuojanti tarptautinius vardus įvairiuose sektoriuose.

    Oficialiai finansinės sandorio sąlygos neskelbiamos, tačiau rinkoje vertė siejama su maždaug 730 mln. eurų iki 850 mln. eurų rėžiu. Tikimasi, kad sandoris bus užbaigtas iki metų pabaigos, kai bus gauti visi būtini patvirtinimai.

    Ką tai reiškia Marc Jacobs

    Marc Jacobs, kuriam yra 63 metai, ir toliau eis kūrybos vadovo pareigas, nors prekės ženklo savininkas pasikeis pirmą kartą per maždaug tris dešimtmečius. Tokia struktūra mados pasaulyje nėra reta: kūryba paliekama įkūrėjui, o komercinė plėtra patikima licencijų ir mažmenos specialistams.

    „Lieku įsipareigojęs kūrybos vadovo vaidmeniui ir laukiu šio naujo, jaudinančio etapo“, – sakė Marc Jacobs.

    Prieš visiškai susitelkdamas į savo vardinį prekės ženklą, Marc Jacobs 16 metų dirbo „Louis Vuitton“ meno vadovu, kur formavo vieno svarbiausių „LVMH“ mados namų kryptį. Tai sustiprino jo, kaip globalios mados figūros, statusą ir komercinį patrauklumą.

    „LVMH“ mažina portfelį

    Šis atsisveikinimas laikomas platesnės „LVMH“ portfelio peržiūros dalimi, kai grupė koncentruojasi į didžiausią grąžą generuojančius prekės ženklus. Pastaraisiais metais prabangos rinką veikė lėtesnis augimas, labiau atsargi vartotojų elgsena ir didesnė konkurencija, todėl konglomeratai dažniau vertina, kurie aktyvai yra strategiškai būtini.

    Apie galimą pardavimą buvo kalbama dar anksčiau, kai „LVMH“ svarstė skirtingus scenarijus ir derėjosi su keliais potencialiais pirkėjais. Šį kartą pasirinktas modelis rodo aiškų kursą: išlaikyti kūrybinę tapatybę, bet prekės ženklo plėtrą perduoti licencijų ir mažmenos valdymo ekspertams.

    „Jo poveikis mados pasauliui neabejotinas“, – sakė Bernardas Arnault, pabrėždamas Marc Jacobs kūrybiškumą ir išskirtinę viziją.

    Kas yra „WHP Global“ ir kodėl ji perka

    „WHP Global“ specializuojasi prekės ženklų valdyme: ji įsigyja ar perima teises, o tuomet didina pajamas per licencijavimą, partnerystes ir platinimo tinklų plėtrą. Bendrovės portfelyje yra tokie vardai kaip Vera Wang, „G-Star“ ir „Toys ‘R’ Us“, o metinės pajamos, siejamos su jos valdomais prekių ženklais, vertinamos daugiau kaip 7,2 mlrd. eurų.

    Rinkos analitikai tokį sandorį paprastai vertina kaip bandymą atgaivinti arba sparčiau išplėsti prekės ženklą, ypač jei matomas neišnaudotas potencialas aksesuarų, kvapų, licencijuojamų kategorijų ir naujų mažmenos formatų srityse. Vis dėlto sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks suderinti kūrybinį išskirtinumą su agresyvesne komercine plėtra.

  • LVMH valdoma odos įmonė siejama su miškų naikinimu: Briuselyje siekia švelninti ES žaliąjį įstatymą

    LVMH valdoma odos įmonė siejama su miškų naikinimu: Briuselyje siekia švelninti ES žaliąjį įstatymą

    Prancūzijos prabangos prekių koncernui LVMH priklausanti Italijos odos perdirbimo grupė siejama su tiekimo grandine, kuri, nevyriausybinės organizacijos tyrimo duomenimis, gali būti susijusi su miškų naikinimu Paragvajuje. Tuo pat metu įmonės vadovas Briuselyje aktyviai kalba apie išimtis ir palengvinimus pagal ES kovos su miškų naikinimu taisykles.

    Tyrime teigiama, kad odos žaliava buvo perkama iš tiekėjų, veikiančių teritorijose, kuriose fiksuojamas miškų virtimas ganyklomis ar dirbama žeme. Tokios kilmės žaliavos rizika ES ypač jautri, nes Bendrija pastaraisiais metais stiprina importo kontrolę, siekdama mažinti savo vartojimo poveikį miškų nykimui pasaulyje.

    ES Miškų naikinimo reglamentas numato, kad į Bendrijos rinką neturėtų patekti produktai, susiję su žemės plotais, iškirstais po 2020 metų gruodžio mėnesio. Šis reguliavimas apima kelias žaliavas ir iš jų pagamintus produktus, o odos sektorius dalyje valstybių narių spaudžia siekti, kad odai būtų taikomos platesnės išimtys.

    Odos pramonės atstovai argumentuoja, kad oda yra mėsos pramonės šalutinis produktas, todėl pati savaime neskatina miškų kirtimo. Kritikai pabrėžia, kad be aiškaus atsekamumo tokia logika tampa spraga, nes galvijų auginimas yra vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurių kai kuriuose regionuose miškai verčiami ganyklomis.

    Paragvajuje ypatingą dėmesį kelia Gran Čako regionas, kuriame pastaraisiais metais fiksuojami vieni sparčiausių miškų nykimo tempų Pietų Amerikoje. Tyrime minimos tiekimo grandinės sąsajos su šiuo regionu didina reputacinę ir reguliacinę riziką visoms Europos įmonėms, kurios importuoja žaliavas ar pusgaminius iš teritorijų, kuriose atsekamumas nėra pilnas.

    „Jei negalime gauti reikalingos žaliavos, verslas gali sustoti per naktį, nes neturime visos informacijos, kurios reikalaujama atitikčiai“, – sakė Fabrizio Nuti.

    Įmonių atstovai viešai nurodo, kad koncerno mastu yra įsipareigojimų iki 2025 metų užkirsti kelią miškų naikinimui ir natūralių ekosistemų konversijai tiek veikloje, tiek tiekimo grandinėse. Vis dėlto tyrėjai tvirtina, kad prekybos duomenys rodo tiekimą ir po įsigijimo laikotarpio, o tai kelia klausimų, ar pereinamieji kontraktai ir likutiniai srautai buvo suvaldyti pakankamai greitai.

    Esminė šio ginčo ašis – atsekamumo reikalavimai. Pagal ES taisykles įmonės turi pateikti rizikos vertinimą ir įrodymus apie kilmę, o praktikoje tai reiškia duomenis iki konkrečių ūkių ar bent jau iki skerdyklų, taip pat geografines koordinates ir patikras, kurios leistų įrodyti, kad žaliava nėra susijusi su miškų naikinimu.

    Nevyriausybinės organizacijos ir dalis pilietinės visuomenės atstovų įspėja, kad odos išėmimas iš reglamento susilpnintų bendrą ES politikos nuoseklumą. Jų argumentas paprastas: jei mėsa iš galvijų, augintų iškirstose teritorijose, rinkoje būtų ribojama, o oda iš tų pačių galvijų galėtų laisvai patekti į ES, atsirastų akivaizdi reguliacinė spraga.

    Europos Komisija artimiausiu metu gali pateikti pasiūlymų dėl taisyklių taikymo apimties ir praktinių įgyvendinimo detalių, todėl diskusijos Briuselyje aštrėja. Verslui tai reiškia būtinybę investuoti į duomenų rinkimą, tiekėjų auditą ir skaitmenines atsekamumo sistemas, o vartotojams – didesnį skaidrumą apie tai, iš kur atkeliauja prabangos prekėse naudojamos medžiagos.

    Kontekstas platesnis nei vienas sektorius: Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija yra nurodžiusi, kad didžioji dalis pasaulinio miškų nykimo siejama su žemės ūkio plėtra. Dėl to ES reglamentas laikomas vienu ambicingiausių bandymų per prekybos taisykles mažinti miškų naikinimo ekonomiką, tačiau jo sėkmė priklausys nuo realaus įgyvendinimo ir išimčių masto.