CP v2

Tag: LVMH

  • „LVMH“ atsisveikina su Marc Jacobs po 30 metų: prekės ženklą perima „WHP Global“ už milijardą?

    „LVMH“ atsisveikina su Marc Jacobs po 30 metų: prekės ženklą perima „WHP Global“ už milijardą?

    Sandoris, apie kurį kalbėjo rinka

    Prancūzijos prabangos prekių grupė „LVMH“ rado pirkėją dizainerio Marc Jacobs vardu pavadintam prekės ženklui. Jį perima JAV prekės ženklų valdymo bendrovė „WHP Global“, valdanti ir licencijuojanti tarptautinius vardus įvairiuose sektoriuose.

    Oficialiai finansinės sandorio sąlygos neskelbiamos, tačiau rinkoje vertė siejama su maždaug 730 mln. eurų iki 850 mln. eurų rėžiu. Tikimasi, kad sandoris bus užbaigtas iki metų pabaigos, kai bus gauti visi būtini patvirtinimai.

    Ką tai reiškia Marc Jacobs

    Marc Jacobs, kuriam yra 63 metai, ir toliau eis kūrybos vadovo pareigas, nors prekės ženklo savininkas pasikeis pirmą kartą per maždaug tris dešimtmečius. Tokia struktūra mados pasaulyje nėra reta: kūryba paliekama įkūrėjui, o komercinė plėtra patikima licencijų ir mažmenos specialistams.

    „Lieku įsipareigojęs kūrybos vadovo vaidmeniui ir laukiu šio naujo, jaudinančio etapo“, – sakė Marc Jacobs.

    Prieš visiškai susitelkdamas į savo vardinį prekės ženklą, Marc Jacobs 16 metų dirbo „Louis Vuitton“ meno vadovu, kur formavo vieno svarbiausių „LVMH“ mados namų kryptį. Tai sustiprino jo, kaip globalios mados figūros, statusą ir komercinį patrauklumą.

    „LVMH“ mažina portfelį

    Šis atsisveikinimas laikomas platesnės „LVMH“ portfelio peržiūros dalimi, kai grupė koncentruojasi į didžiausią grąžą generuojančius prekės ženklus. Pastaraisiais metais prabangos rinką veikė lėtesnis augimas, labiau atsargi vartotojų elgsena ir didesnė konkurencija, todėl konglomeratai dažniau vertina, kurie aktyvai yra strategiškai būtini.

    Apie galimą pardavimą buvo kalbama dar anksčiau, kai „LVMH“ svarstė skirtingus scenarijus ir derėjosi su keliais potencialiais pirkėjais. Šį kartą pasirinktas modelis rodo aiškų kursą: išlaikyti kūrybinę tapatybę, bet prekės ženklo plėtrą perduoti licencijų ir mažmenos valdymo ekspertams.

    „Jo poveikis mados pasauliui neabejotinas“, – sakė Bernardas Arnault, pabrėždamas Marc Jacobs kūrybiškumą ir išskirtinę viziją.

    Kas yra „WHP Global“ ir kodėl ji perka

    „WHP Global“ specializuojasi prekės ženklų valdyme: ji įsigyja ar perima teises, o tuomet didina pajamas per licencijavimą, partnerystes ir platinimo tinklų plėtrą. Bendrovės portfelyje yra tokie vardai kaip Vera Wang, „G-Star“ ir „Toys ‘R’ Us“, o metinės pajamos, siejamos su jos valdomais prekių ženklais, vertinamos daugiau kaip 7,2 mlrd. eurų.

    Rinkos analitikai tokį sandorį paprastai vertina kaip bandymą atgaivinti arba sparčiau išplėsti prekės ženklą, ypač jei matomas neišnaudotas potencialas aksesuarų, kvapų, licencijuojamų kategorijų ir naujų mažmenos formatų srityse. Vis dėlto sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks suderinti kūrybinį išskirtinumą su agresyvesne komercine plėtra.

  • LVMH valdoma odos įmonė siejama su miškų naikinimu: Briuselyje siekia švelninti ES žaliąjį įstatymą

    LVMH valdoma odos įmonė siejama su miškų naikinimu: Briuselyje siekia švelninti ES žaliąjį įstatymą

    Prancūzijos prabangos prekių koncernui LVMH priklausanti Italijos odos perdirbimo grupė siejama su tiekimo grandine, kuri, nevyriausybinės organizacijos tyrimo duomenimis, gali būti susijusi su miškų naikinimu Paragvajuje. Tuo pat metu įmonės vadovas Briuselyje aktyviai kalba apie išimtis ir palengvinimus pagal ES kovos su miškų naikinimu taisykles.

    Tyrime teigiama, kad odos žaliava buvo perkama iš tiekėjų, veikiančių teritorijose, kuriose fiksuojamas miškų virtimas ganyklomis ar dirbama žeme. Tokios kilmės žaliavos rizika ES ypač jautri, nes Bendrija pastaraisiais metais stiprina importo kontrolę, siekdama mažinti savo vartojimo poveikį miškų nykimui pasaulyje.

    ES Miškų naikinimo reglamentas numato, kad į Bendrijos rinką neturėtų patekti produktai, susiję su žemės plotais, iškirstais po 2020 metų gruodžio mėnesio. Šis reguliavimas apima kelias žaliavas ir iš jų pagamintus produktus, o odos sektorius dalyje valstybių narių spaudžia siekti, kad odai būtų taikomos platesnės išimtys.

    Odos pramonės atstovai argumentuoja, kad oda yra mėsos pramonės šalutinis produktas, todėl pati savaime neskatina miškų kirtimo. Kritikai pabrėžia, kad be aiškaus atsekamumo tokia logika tampa spraga, nes galvijų auginimas yra vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurių kai kuriuose regionuose miškai verčiami ganyklomis.

    Paragvajuje ypatingą dėmesį kelia Gran Čako regionas, kuriame pastaraisiais metais fiksuojami vieni sparčiausių miškų nykimo tempų Pietų Amerikoje. Tyrime minimos tiekimo grandinės sąsajos su šiuo regionu didina reputacinę ir reguliacinę riziką visoms Europos įmonėms, kurios importuoja žaliavas ar pusgaminius iš teritorijų, kuriose atsekamumas nėra pilnas.

    „Jei negalime gauti reikalingos žaliavos, verslas gali sustoti per naktį, nes neturime visos informacijos, kurios reikalaujama atitikčiai“, – sakė Fabrizio Nuti.

    Įmonių atstovai viešai nurodo, kad koncerno mastu yra įsipareigojimų iki 2025 metų užkirsti kelią miškų naikinimui ir natūralių ekosistemų konversijai tiek veikloje, tiek tiekimo grandinėse. Vis dėlto tyrėjai tvirtina, kad prekybos duomenys rodo tiekimą ir po įsigijimo laikotarpio, o tai kelia klausimų, ar pereinamieji kontraktai ir likutiniai srautai buvo suvaldyti pakankamai greitai.

    Esminė šio ginčo ašis – atsekamumo reikalavimai. Pagal ES taisykles įmonės turi pateikti rizikos vertinimą ir įrodymus apie kilmę, o praktikoje tai reiškia duomenis iki konkrečių ūkių ar bent jau iki skerdyklų, taip pat geografines koordinates ir patikras, kurios leistų įrodyti, kad žaliava nėra susijusi su miškų naikinimu.

    Nevyriausybinės organizacijos ir dalis pilietinės visuomenės atstovų įspėja, kad odos išėmimas iš reglamento susilpnintų bendrą ES politikos nuoseklumą. Jų argumentas paprastas: jei mėsa iš galvijų, augintų iškirstose teritorijose, rinkoje būtų ribojama, o oda iš tų pačių galvijų galėtų laisvai patekti į ES, atsirastų akivaizdi reguliacinė spraga.

    Europos Komisija artimiausiu metu gali pateikti pasiūlymų dėl taisyklių taikymo apimties ir praktinių įgyvendinimo detalių, todėl diskusijos Briuselyje aštrėja. Verslui tai reiškia būtinybę investuoti į duomenų rinkimą, tiekėjų auditą ir skaitmenines atsekamumo sistemas, o vartotojams – didesnį skaidrumą apie tai, iš kur atkeliauja prabangos prekėse naudojamos medžiagos.

    Kontekstas platesnis nei vienas sektorius: Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija yra nurodžiusi, kad didžioji dalis pasaulinio miškų nykimo siejama su žemės ūkio plėtra. Dėl to ES reglamentas laikomas vienu ambicingiausių bandymų per prekybos taisykles mažinti miškų naikinimo ekonomiką, tačiau jo sėkmė priklausys nuo realaus įgyvendinimo ir išimčių masto.