Tag: Lyčių atlyginimų atotrūkis

  • Pasaulio bankas: skurdo lygis Uzbekistane nuo 2021 metų sumažėjo beveik tris kartus

    Pasaulio bankas: skurdo lygis Uzbekistane nuo 2021 metų sumažėjo beveik tris kartus

    Pasaulio bankas skelbia, kad Uzbekistane per kelerius metus ryškiai sumažėjo skurdo lygis – nuo 17 proc. 2021 metais iki 5,8 proc. 2025 metais.

    Kaip rašo „Euronews“, šalies Užimtumo ir skurdo mažinimo ministerija spaudos konferencijoje pranešė, jog 2026 metų pirmus devynis mėnesius rodiklis dar krito iki 3,6 proc.

    Pasaulio banko vertinimu, 2021–2025 metais apie 3,7 mln. žmonių pakilo virš nacionalinės skurdo ribos. Tuo pat metu pateikiami ir skaičiai pagal tarptautinį matą, taikomą aukštesnių vidutinių pajamų šalims.

    Pagal 8,30 JAV dolerio per dieną vienam žmogui ribą (atsižvelgiant į perkamąją galią), skurdo dalis Uzbekistane per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 38,1 proc. iki 12,4 proc.

    Daugiau darbo ir augę atlyginimai

    Pasaulio bankas pagrindinėmis skurdo mažėjimo priežastimis įvardija augusį užimtumą ir didesnius atlyginimus. Banko Centrinės Azijos padalinio direktorius Najy Benhassine teigė, kad tai buvo svarbiausi pažangos varikliai.

    Vertinime nurodoma, kad 2022–2025 metais fiksuoto 8,4 proc. punkto skurdo sumažėjimo didžiausią dalį – 6,1 proc. punkto – paaiškino atlyginimų augimas. Prie pokyčio prisidėjo ir samdomo darbo plėtra.

    Taip pat pažymima, kad mažai apmokamų darbuotojų realūs atlyginimai, įvertinus infliaciją, augo mažiausiai 11–12 proc. per metus.

    Vis dėlto bankas atkreipė dėmesį į darbo kokybės ir stabilumo problemas: apie 60 proc. skurdžiau gyvenančių vyrų, dirbančių samdomą darbą, dirba neformaliai, o daugiau nei 40 proc. – nereguliariu, laikinu ar sezoniniu pagrindu.

    Auganti vidurinioji klasė ir pažeidžiamumas

    Pasaulio banko vertinimu, viduriniajai klasei priskiriamos Uzbekistano gyventojų dalis padidėjo nuo 37 proc. 2021 metais iki daugiau nei 72 proc. 2025 metais.

    Bankas skiria žemesniąją ir aukštesniąją vidurinę klasę pagal ekonominį saugumą ir riziką vėl nuslysti į skurdą. Aukštesniajai vidurinei klasei priskiriamų namų ūkių dalis per tą patį laikotarpį augo nuo 8 proc. iki 31 proc.

    Kartu pabrėžiama, kad 2025 metais apie 22 proc. šalies gyventojų išliko ekonomiškai pažeidžiami – netekus darbo, susirgus ar patyrus kitą finansinį smūgį, šie namų ūkiai galėtų vėl atsidurti skurde.

    Vertinime išskiriami ir regioniniai skirtumai: 2025 metais sostinėje Taškente pažeidžiamų asmenų dalis siekė 2 proc., o rytų Uzbekistano Andižano regione – 32 proc.

    Priemonės ir likę iššūkiai

    Pasaulio bankas tarp prioritetų nurodo stabilesnio užimtumo plėtrą, ypač moterims ir žmonėms, gyvenantiems už pagrindinių ekonominių centrų ribų. Vertinime teigiama, kad moterys sudaro 92 proc. ekonomiškai neaktyvių suaugusiųjų skurdžiuose ir pažeidžiamuose namų ūkiuose.

    Iš jų 85 proc. kaip pagrindinę nedarbo priežastį įvardija namų ruošos ir priežiūros pareigas. Taip pat pažymimas 35–40 proc. lyčių atlyginimų atotrūkis, siejamas su sektoriais, darbo valandomis, įgūdžiais ir patirtimi.

    Bankas rekomenduoja plėsti prieinamą vaikų priežiūrą, visos dienos mokyklas ir profesinį mokymą, taip pat reformas, kurios gerintų konkurenciją, didintų finansavimo prieinamumą ir skatintų našesnes darbo vietas privačiame sektoriuje.

    Tuo metu Uzbekistano Užimtumo ir skurdo mažinimo ministerija skelbė, kad per 2026 metų devynis mėnesius 824 000 žmonių buvo įdarbinti nuolatiniam darbui, o 980 000 neformaliai dirbusių asmenų užimtumas buvo formalizuotas.

    Taip pat pranešta apie planuojamus pokyčius skurdo mažinimo programose: valdžia žada kitaip vertinti valstybės remiamas verslo iniciatyvas – daugiau dėmesio skiriant ne išdalytų kreditų apimčiai, o sukurtoms nuolatinėms darbo vietoms ir stabilioms pajamoms.

  • Darbo skelbimai be algos baigiasi: ES įvedė naujas taisykles, bet daug šalių vėluoja

    Darbo skelbimai be algos baigiasi: ES įvedė naujas taisykles, bet daug šalių vėluoja

    Didžioji dalis europiečių vis dar kandidatuoja į darbą nežinodami, kokio atlygio gali tikėtis. Dažname skelbime nenurodomas nei konkretus atlyginimas, nei rėžiai, todėl žmonės investuoja laiką į atrankas ir testus tik vėliau sužinodami finansines sąlygas.

    Europos Komisija pabrėžia, kad atlygio slaptumas didina diskriminacijos riziką ir palaiko lyčių atlyginimų atotrūkį. Siekdama tai keisti, Europos Sąjunga priėmė Atlygio skaidrumo direktyvą, kuri įpareigoja darbdavius suteikti daugiau informacijos apie atlyginimą ir taikomus kriterijus.

    Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2026 metais birželio 7 dieną, tačiau dauguma ES valstybių nespėjo jo įgyvendinti. Remiantis tarptautinės konsultacijų bendrovės „PwC“ apžvalga, direktyvą tuo metu buvo perkėlusios tik kelios šalys, tarp jų ir Lietuva.

    Italija šoktelėjo į lyderes

    Pasaulinės įdarbinimo platformos „Indeed“ duomenys rodo, kad ryškiausias pokytis fiksuojamas Italijoje, kuri direktyvą įgyvendino anksti. Skelbimų, kuriuose nurodoma alga ar jos rėžiai, dalis šalyje pakilo nuo 26 proc. 2025 metais liepos mėnesį iki 61 proc. 2026 metais liepos mėnesį.

    „Indeed“ ekonominių tyrimų vadovas Pawelas Adrjanas teigia, kad Italija tapo viena ryškiausių atlygio skaidrumo pavyzdžių tarp didžiųjų Europos ekonomikų. Pasak jo, duomenys leidžia daryti išvadą, kad reguliavimas realiai keičia darbdavių praktiką.

    „Italija iš esmės aplenkė direktyvos minimumą, nes reikalauja atlygio rėžius pateikti pačiame darbo skelbime“, – sakė Pawelas Adrjanas.

    JK iki šiol buvo pirmaujanti

    Nors Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, „Indeed“ statistikoje ji ilgą laiką pirmavo pagal skelbimų su nurodytu atlygiu dalį. 2020 metais sausį tokių skelbimų dalis siekė apie 40 proc., o vėliau išliko viena didžiausių tarp didžiųjų Europos darbo rinkų.

    2026 metais liepą Italija pirmą kartą aplenkė Jungtinę Karalystę: Italijoje rodiklis siekė 61 proc., Jungtinėje Karalystėje 60 proc. Tuo metu Nyderlandai priartėjo prie 50 proc. ribos, tačiau dalis didžiųjų ekonomikų vis dar atsilieka gerokai daugiau.

    Vokietijoje ir Ispanijoje skelbimų su atlygio informacija dalis išlieka mažesnė nei 20 proc., o Prancūzijoje ji siekia apie 43 proc. „Indeed“ vertinimu, pokyčius spartina ne tik įsigalioję reikalavimai, bet ir darbdavių bandymas prisitaikyti iš anksto, vengiant reputacinių ir teisinių rizikų.

    Kodėl tai svarbu darbuotojams

    Eurostato duomenimis, 2024 metais lyčių atlyginimų atotrūkis Europos Sąjungoje siekė 11,1 proc. Tai reiškia, kad vidutiniškai moterys už tą patį darbą ar panašios vertės darbą gauna mažiau, o informacijos trūkumas apsunkina derybas ir ginčų sprendimą.

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch direktyvos neįgyvendinimą vadina skaudžiu signalu dirbančioms moterims. Jos teigimu, atlygio slaptumas palieka daugiau galios darbdaviui, o darbuotojams ir profesinėms sąjungoms trūksta bazinių duomenų, reikalingų ginti savo teises.

    „Atlygio paslaptys atiduoda visą galią darbdaviui ir palieka moteris be informacijos, reikalingos apsiginti“, – sakė Esther Lynch.

    Direktyva numato ne tik aiškesnę informaciją kandidatams, bet ir didesnį skaidrumą įmonėse, įskaitant darbuotojų teisę gauti duomenis apie atlygio lygius pagal lytį ir pareigybių kategorijas. Ekspertai pabrėžia, kad vien taisyklių nepakanka: realus efektas priklausys nuo priežiūros, sankcijų ir to, ar darbdaviai skelbimuose iš tiesų pradės nuosekliai nurodyti rėžius.

  • Skaičiai šokiruoja: Europoje moterys pensijoje praranda dvigubai daugiau nei algose

    Skaičiai šokiruoja: Europoje moterys pensijoje praranda dvigubai daugiau nei algose

    Atlyginimų atotrūkis matomas, bet pensijose – dar skaudžiau

    Lyčių atlyginimų skirtumas Europoje seniai žinomas, tačiau pensijoje nelygybė dažnai tampa dar ryškesnė. Eurostato duomenimis, Europos Sąjungoje moterys vidutiniškai uždirba 11,1 proc. mažiau nei vyrai.

    Išėjus į pensiją, šis skirtumas išauga iki 24,5 proc. Tai reiškia, kad vidutiniškai moterų pensijos ES siekia apie 75,5 euro už kiekvienus 100 eurų, kuriuos gauna vyrai.

    Kodėl pensijų skirtumas didesnis?

    Ekspertai pabrėžia, kad atlyginimų atotrūkis paprastai skaičiuojamas pagal valandinį atlygį, o pensijų atotrūkis atspindi viso gyvenimo pajamas. Į jį įeina ne tik algos, bet ir darbo stažas, įmokų metai, karjeros pertraukos bei darbo krūvis.

    „Pensijų atotrūkis atspindi viso gyvenimo uždarbį ir įmokų istoriją, todėl jis apima ir karjeros pertraukas, ir trumpesnį laiką apmokamame darbe“, – sakė Manheimo universiteto profesorė Alexandra Niessen-Ruenzi.

    Kitaip tariant, net nedideli skirtumai jaunystėje per kelis dešimtmečius susideda į didelį rezultatą. Prie to prisideda ir sudėtinių palūkanų efektas: mažesnės įmokos ankstyvais karjeros metais dažnai reiškia ženkliai mažesnę sukauptą sumą senatvėje.

    Kur algų atotrūkis didžiausias, o kur net apsiverčia?

    Eurostato duomenimis, 2024 metais lyčių atlyginimų skirtumas 30 Europos šalių svyravo nuo minus 0,8 proc. Liuksemburge iki 18,8 proc. Estijoje. Liuksemburgas išsiskiria tuo, kad statistiškai moterys uždirba daugiau nei vyrai.

    Mažesni rodikliai fiksuoti Belgijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje, o vieni didžiausių – Čekijoje, Austrijoje ir Vengrijoje. Didžiosiose ekonomikose taip pat matomi reikšmingi skirtumai: Vokietijoje – 15,6 proc., Jungtinėje Karalystėje – 13,3 proc., Prancūzijoje – 11,8 proc., Ispanijoje – 7,3 proc., Italijoje – 5,3 proc.

    Pensijų atotrūkis: kai kurios šalys išsiskiria ypač stipriai

    Pensijų skirtumas Europoje labai nevienodas: nuo 5,6 proc. Estijoje iki 38,2 proc. Maltoje. Daugiau nei 30 proc. atotrūkis fiksuojamas ir Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Austrijoje, Liuksemburge, Belgijoje bei Airijoje.

    Penkių didžiausių Europos ekonomikų grupėje visos šalys viršija ES vidurkį: Jungtinė Karalystė (37 proc.) ryškiai pirmauja, po jos seka Ispanija (29,2 proc.) ir Italija (28,6 proc.). Prancūzijoje atotrūkis siekia 27,2 proc., Vokietijoje – 25,8 proc.

    „Nedideli skirtumai darbo užmokesčio, darbo valandų, karjeros pertraukų, priežiūros atsakomybių ir taupymo sprendimų per dešimtmečius susikaupia ir aiškiausiai pasimato išėjus į pensiją“, – teigė Goldsmiths Londono universiteto mokslininkė Ariane Agunsoye.

    Ką labiausiai didina nelygybę senatvėje?

    Didžiausią įtaką pensijų skirtumui daro trys susiję veiksniai: mažesni moterų atlyginimai, dažnesnis darbas ne visu etatu ir trumpesnis įmokų laikotarpis. Pastarasis dažnai susijęs su laikinu pasitraukimu iš darbo rinkos gimus vaikams ar ilgalaike artimųjų priežiūra.

    „Moterys gerokai dažniau atlieka neapmokamą vaikų priežiūros ir slaugos darbą, todėl jos patiria brangiai kainuojančius laikotarpius be apmokamo darbo arba dirba prasčiau apmokamuose segmentuose“, – sakė Erasmo universiteto Roterdame mokslininkas Gabriele Mari.

    Įdomu tai, kad tik keliose šalyse pensijų atotrūkis yra mažesnis nei atlyginimų atotrūkis, o tai rodo kitokią darbo rinkos ir šeimos politikos istoriją. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Rytų Europoje ilgą laiką buvo įprasta moterims greičiau grįžti į darbą po gimdymo, todėl įmokų karjera būdavo mažiau nutrūkstama.