CP v2

Tag: Lyčių lygybė

  • Tėvo diena Lietuvoje: ką ši proga primena šeimoms ir kodėl tėčių vaidmuo šiandien keičiasi

    Tėvo diena Lietuvoje kasmet minima pirmąjį birželio sekmadienį, todėl daugeliui šeimų ji tampa proga sustoti ir padėkoti tėčiams už kasdienį rūpestį. Ši diena dažnai siejama su vaikų dėmesiu, tačiau jos prasmė platesnė nei sveikinimai ar dovanos.

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie tėvo vaidmens pokyčius: nuo tradicinio „šeimos maitintojo“ prie lygiaverčio partnerio, aktyviai dalyvaujančio vaikų priežiūroje. Tyrimai rodo, kad tėčių įsitraukimas siejamas su geresniais vaikų emociniais ir socialiniais įgūdžiais, taip pat su didesniu pasitikėjimu savimi.

    Lietuvoje tėčių dalyvavimą skatina ir praktiniai pokyčiai, ypač vaiko priežiūros atostogų modelis, leidžiantis šiuo laikotarpiu įsitraukti abiem tėvams. Socialinės apsaugos sistemoje įtvirtintos galimybės dalintis atostogomis, o daliai šeimų tai tampa realiu sprendimu derinant darbą ir vaikų auginimą.

    Specialistai pabrėžia, kad tėvystė šiandien vis mažiau apibrėžiama vien finansine atsakomybe. Kasdienis ryšys su vaiku kuriamas per laiką kartu, nuoseklumą, aiškias ribas ir emocinį saugumą, o tai svarbu tiek mažiems vaikams, tiek paaugliams.

    Šeimoms Tėvo diena gali tapti ne tik švente, bet ir priminimu apie paprastus, bet reikšmingus dalykus: pokalbį be skubėjimo, bendrą veiklą ar nuoširdų įvertinimą. Kartais būtent tokie maži gestai sukuria didžiausią šios dienos prasmę.

  • CEDAW išvados apie Lietuvą jau išverstos: ką Komitetas siūlo keisti dėl moterų teisių

    CEDAW išvados apie Lietuvą jau išverstos: ką Komitetas siūlo keisti dėl moterų teisių

    Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) 2026 metais vasario 23 dieną priėmė baigiamąsias pastabas dėl Lietuvos septintosios periodinės ataskaitos apie Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti tinkamą dokumento sklaidą, institucijoms pateiktas oficialus vertimas į lietuvių kalbą.

    Šios baigiamosios pastabos laikomos tarptautiniu Lietuvos pažangos lyčių lygybės ir moterų teisių srityje vertinimu. Jose paprastai įvardijami tiek pasiekti pokyčiai, tiek išliekantys iššūkiai, o kartu pateikiamos konkrečios rekomendacijos valstybės politikai ir praktikai.

    Ką apima CEDAW rekomendacijos?

    Komiteto rekomendacijos yra tiesiogiai susijusios su teisėkūra, viešosios politikos formavimu ir įgyvendinimu, administracine praktika, duomenų rinkimu bei mokymų organizavimu. Taip pat akcentuojama teisingumo vykdymo sritis, nes CEDAW ragina užtikrinti, kad Konvencijos nuostatos būtų realiai taikomos nacionaliniu lygmeniu.

    Baigiamosios pastabos institucijoms veikia kaip prioritetų žemėlapis iki kitos valstybės ataskaitos pateikimo. Jose pateikiamos kryptys, kurios gali būti svarbios peržiūrint teisės aktus, planuojant strateginius dokumentus ir vertinant sprendimų poveikį lyčių lygybei.

    Ko tikimasi iš institucijų?

    CEDAW pabrėžia koordinuotos ir sistemingos institucijų veiklos poreikį, aiškių ir išmatuojamų tikslų nustatymą bei veiksmingą stebėseną. Kartu akcentuojama atskaitomybė, kad pažanga būtų matuojama ne vien deklaracijomis, bet ir apčiuopiamais rezultatais.

    Dokumente taip pat išskiriamas kompetencijų stiprinimas, ypač tiems pareigūnams, kurie taiko teisę ir priima administracinius sprendimus. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį mokymams, vienodesnei taikymo praktikai ir aiškesniems procesams, kad moterų teisių apsauga būtų užtikrinama nuosekliai.

    Institucijos kviečiamos pagal savo kompetenciją susipažinti su CEDAW baigiamosiomis pastabomis, įvertinti jų aktualumą vykdomoms ir planuojamoms priemonėms bei, esant poreikiui, inicijuoti papildomus veiksmus. Tikslas – nuosekliai įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus ir stiprinti lyčių lygybę Lietuvoje.

    Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.

  • Tyrimas: JK kasoje „Chris“ ir kalbantys gyvūnai lenkia filmus su vyresnėmis nei 60 moterimis

    Tyrimas: JK kasoje „Chris“ ir kalbantys gyvūnai lenkia filmus su vyresnėmis nei 60 moterimis

    Kas paaiškėjo iš JK kasos duomenų

    Didžiausius kino bilietų pardavimus Jungtinėje Karalystėje renkantys filmai pastaraisiais metais gerokai dažniau remiasi vyrais pagrindiniuose vaidmenyse nei vyresnėmis moterimis, rodo kampanijos Age Without Limits užsakymu atlikta analizė. Tyrėjai peržvelgė 100 daugiausia pajamų surinkusių filmų, išleistų JK 2023 metais, 2024 metais ir 2025 metais.

    Iš šimto komerciškai sėkmingiausių filmų tik penkiuose pagrindinis vaidmuo teko moteriai, vyresnei nei 60 metų. Tuo pat metu šešiuose filmuose pagrindinį vaidmenį atliko aktorius, vardu Chris, o tai tapo ryškiu rodikliu, kaip siaurai didžioji industrijos dalis vis dar mato „parduodamą“ lyderystę ekrane.

    Dar vienas skaičius, kurį kampanijos autoriai vadina simboliškai iškalbingu: filmų, kurių pagrindinis veikėjas yra kalbantis gyvūnas, esą buvo maždaug keturis kartus daugiau nei filmų su vyresne nei 60 metų moterimi centre. Nors toks palyginimas sąmoningai provokuojantis, jis pabrėžia problemą, kurią organizacija sieja su amžizmu ir lyčių nelygybe.

    Kurios vyresnės aktorės vis dėlto gavo „pirmą planą“

    Analizėje išskiriami keli komerciškai sėkmingesni pavyzdžiai, kuriuose pagrindinis vaidmuo patikėtas vyresnei moteriai. Tarp jų minimi filmai Allelujah, My Big Fat Greek Wedding 3, Book Club: The Next Chapter, The Substance ir Freakier Friday, kuriuose ryškiausiai matomos Jennifer Saunders, Nia Vardalos, Diane Keaton, Demi Moore ir Jamie Lee Curtis.

    Kampanijos vertinimu, pavieniai pavyzdžiai nekeičia bendro vaizdo: vyresnės moterys dažniau lieka antraeiliuose vaidmenyse, o jų personažai neretai kuriami kaip pasyvūs, menkiau veikiantys siužetą ar paverčiami karikatūriškais. Ši tendencija, anot tyrėjų, ilgainiui formuoja ir auditorijos įprotį nematyti vyresnių moterų kaip istorijų variklio.

    Ką sako industrija ir ką rodo apklausos

    Diskusiją sustiprino ir viešai išsakytas aktorės Emmos Thompson palaikymas kampanijos raginimams. 67 metų „Oskaro“ laureatė teigė, kad vyresnių moterų istorijos yra ne tik reikalingos, bet ir iš prigimties įdomesnės, nes patirtys su amžiumi tik kaupiasi.

    „Moterys sudaro pusę visuomenės ir mes senstame. Tad kur istorijos apie mus? Kuo tampame vyresnės, tuo esame įdomesnės“, – sakė Emma Thompson.

    Centre for Ageing Better vadovė Carole Easton pabrėžė, kad toks atotrūkis atrodo paradoksalus ir ekonominiu požiūriu, nes vyresnė auditorija sudaro reikšmingą kino lankytojų dalį ir per metus išleidžia dideles sumas pramogoms. Organizacijos užsakymu atliktoje visuomenės apklausoje trečdalis respondentų nurodė manantys, kad filmų su vyresnėmis nei 60 metų moterimis pagrindiniuose vaidmenyse trūksta, o tik nedidelė dalis teigė, jog jų esą per daug.

    Tyrimo autoriai akcentuoja ir platesnį kontekstą: amžizmas dažnai veikia kartu su seksizmu, todėl vyresnės moterys tampa mažiau matomos ne tik kine, bet ir kitose medijų bei darbo rinkos srityse. Kampanija ragina keisti požiūrį tiek kūrėjams ir prodiuseriams, tiek žiūrovams, kurie savo pasirinkimais iš esmės ir nulemia, kokios istorijos laikomos „saugiomis“ investicijomis.

    Pastarųjų metų kasos rezultatai kartu rodo, kad vyresnių moterų vedami filmai gali būti sėkmingi, tačiau jų vis dar pernelyg mažai, kad pakeistų industrijos inerciją. Kampanijos teigimu, realus lūžis įvyks tik tuomet, kai vyresnės herojės taps ne išimtimi, o įprasta didžiųjų premjerų dalimi.

  • Europos Parlamentas leido balsuoti per įgaliotinį po gimdymo, bet tvarka taikoma tik moterims

    Europos Parlamentas leido balsuoti per įgaliotinį po gimdymo, bet tvarka taikoma tik moterims

    Europos Parlamentas balandžio 29 dieną Strasbūre pritarė taisyklei, pagal kurią europarlamentarės, susilaukusios kūdikio, galės laikinai perduoti savo balsą kitam Parlamento nariui. Sprendimas pristatomas kaip priemonė gerinti darbo ir šeimos derinimą, tačiau jau sulaukė kritikos dėl lyčių lygybės.

    Naujoji tvarka numato, kad europarlamentarė gali įgalioti kolegą balsuoti jos vardu iki trijų mėnesių iki numatomos gimdymo datos ir iki šešių mėnesių po gimdymo. Tai yra laikina išimtis iš įprastos praktikos, kai plenarinėse sesijose balsuojama asmeniškai.

    Iki šiol Europos Parlamente galiojo motinystės atostogų galimybė šešiems mėnesiams, tačiau balsavimo teisė tuo laikotarpiu praktiškai būdavo „įšaldoma“, nes balsų perduoti nebuvo galima. Dėl to daliai naujagimių susilaukusių europarlamentarių tekdavo rinktis tarp dalyvavimo balsavimuose ir kūdikio priežiūros.

    „Tris mėnesius buvau motinystės atostogose ir negalėjau balsuoti. Jei negali balsuoti, negali atstovauti žmonėms, kurie tave išrinko“, – sakė Prancūzijos socialistė Chloé Ridel.

    Balsavimas dėl pakeitimų Parlamente buvo itin užtikrintas: už balsavo 616 narių, prieš buvo 24, susilaikė 8. Kad taisyklės įsigaliotų, dar reikalingas valstybių narių nacionalinių parlamentų patvirtinimas, kaip numatyta ES sutarčių procedūrose.

    Kodėl tai kritikuojama?

    Pagrindinis ginčas kilo dėl to, kad balsavimo perdavimas numatytas tik moterims, nors tėvystės ir tėvų atostogų tema Europos Sąjungoje pastaraisiais metais nuosekliai siejama su lygiaverčiu vaikų priežiūros pasidalijimu. Kritikai pabrėžia, kad išskirtinė taisyklė moterims gali įtvirtinti prielaidą, jog vaikų priežiūra pirmiausia yra motinos pareiga.

    Europos Parlamentas turi bendresnes tėvystės ir tėvų atostogų nuostatas, tačiau naujasis balsavimo mechanizmas į jas neįtrauktas. Dėl to vyrai europarlamentarai, net ir pasirinkę vaiko priežiūros atostogas, analogiškos galimybės perduoti balsą negaus.

    „Įtraukti balsavimo per įgaliotinį galimybę tėvams buvo neįmanoma dėl vyraujančio, vyrų dominuojamo požiūrio į tėvystę“, – sakė Italijos žaliųjų atstovė Cristina Guarda.

    Kairiųjų frakcijos bandė derinant pakeitimus išplėsti tvarką visiems tėvams, tačiau tam pritrūko paramos iš kitų politinių grupių. 2025 metų lapkritį Europos Parlamentas atmetė siūlymą įtraukti ir tėvus, o balsavimas nebuvo vardinis, todėl nebuvo viešai įvardyta, kurie nariai pasisakė prieš.

    Ką tai reiškia praktikoje?

    Sprendimas palengvina situaciją toms europarlamentarėms, kurios dėl kūdikio priežiūros negali keliauti į Strasbūrą plenarinėms sesijoms, o ypač toms, kurios po gimdymo dar tik atgauna fizines jėgas. Kita vertus, taisyklių taikymas tik moterims gali tapti precedentu, kuris ateityje skatins naują diskusiją dėl vienodų sąlygų visiems tėvams.

    Platesniame ES kontekste tai siejasi su pastangomis modernizuoti politinio darbo organizavimą, didinti institucijų patrauklumą jaunesnėms šeimoms ir mažinti kliūtis moterų politinei karjerai. Vis dėlto Europos Parlamento pasirinktas modelis rodo, kad tarp deklaruojamos lyčių lygybės ir konkrečių procedūrinių sprendimų vis dar išlieka įtampa.