CP v2

Tag: Lyčių lygybė

  • Japonijos įmonėse moterų vadovių tik 11,3 proc.: net premjerė kol kas nekeičia sistemos

    Naujausi Japonijos verslo duomenys rodo, kad moterų dalis vadovaujančiose pozicijose išlieka viena mažiausių tarp išsivysčiusių šalių. Tyrimai fiksuoja, kad daugiau nei pusėje bendrovių aukščiausio lygio vadovybėje nėra nė vienos moters, o didelė dalis įmonių neturi moterų ir vidurinėje vadybos grandyje.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad moterų vadovių Japonijoje yra apie 11,3 proc., o bendras moterų atstovavimas vadovybėje auga labai lėtai. Tai reiškia, kad šalis sunkiai artėja prie valdžios deklaruotų tikslų, susijusių su lyčių balansu didžiosiose biržos įmonėse.

    Skaičiai ir valdžios tikslai

    Japonijos verslo duomenis reguliariai renka kreditingumo ir rinkos analizės bendrovė „Teikoku Databank“, kuri vertina vadovaujančių pareigų pasiskirstymą pagal lytį. Naujausiuose vertinimuose pabrėžiama, kad vadovaujančiose komandose moterų trūkumas išlieka sisteminis, o pokytis per metus dažnai siekia tik kelias dešimtąsias procentinio punkto.

    Japonijos Vyriausybė pastaraisiais metais akcentuoja siekį, kad didžiausios Tokijo vertybinių popierių biržos pagrindinio segmento įmonės iki 2030 metų pasiektų bent 30 proc. moterų aukščiausio lygio vadovybėje. Vis dėlto dabartinis tempas rodo, kad vien deklaracijų neužtenka, o daliai įmonių tikslai lieka tolimi.

    Kodėl Womenomics neįsibėgėja?

    Diskusija apie moterų vaidmenį ekonomikoje Japonijoje įgavo pagreitį dar XX amžiaus pabaigoje, kai tarptautiniai ekonomistai pradėjo kalbėti apie Womenomics idėją. Jos esmė paprasta: didesnis moterų įsitraukimas į darbo rinką ir vadovavimą gali padėti spręsti ekonomikos stagnacijos ir demografinių iššūkių problemas.

    Šią kryptį vėliau perėmė ir Japonijos politiniai lyderiai, įtraukdami ją į struktūrinių reformų paketą. Tačiau praktikoje paaiškėjo, kad vien politikos gairės neįveikia giliai įsišaknijusių organizacinių įpročių ir lūkesčių darbo vietoje.

    Struktūrinės ir kultūrinės kliūtys

    Ekspertai dažniausiai išskiria vadinamąją dvigubą karjeros sistemą, būdingą didelėms Japonijos įmonėms. Joje darbuotojai nuo pat įsidarbinimo dažnai nukreipiami į karjeros kelią, vedantį į vadovaujančias pareigas, arba į administracinį kelią, kuriame galimybės kilti ribotos.

    Nors formaliai pasirinkimas turėtų būti laisvas, praktikoje karjeros kelias dažniau tampa vyrų trajektorija, o moterys dažniau atsiduria administracinėse funkcijose. Prie to prisideda ilgos darbo valandos, didelis mobilumo ir lojalumo vienai įmonei lūkestis bei socialinės normos, pagal kurias šeimos ir namų ūkio atsakomybės dažniau tenka moterims.

    Prie problemos prisideda ir tai, kad moterys, grįžusios po vaiko priežiūros atostogų, neretai susiduria su nerašytu reikalavimu dirbti tokiu pat intensyvumu kaip anksčiau. Nors dalis įmonių diegia paramos programas, jų apimtis dažnai nepakankama, kad realiai pakeistų karjeros perspektyvas.

    Ką gali pakeisti rinka ir investuotojai?

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne vien valstybės tikslams, bet ir investuotojų spaudimui. Tarptautiniai fondai ir konsultantai vis dažniau vertina valdybų įvairovę kaip gero valdymo kriterijų, o kai kurie investuotojai viešai deklaruoja, kad nepritaria tik vyrų sudarytoms valdyboms.

    Tačiau Japonijoje vis dar vyrauja atsargus, „laikykis arba paaiškink“ principu paremtas požiūris, kai įmonės skatinamos skelbti tikslus ir pažangą, bet griežtų, privalomai vykdomų reikalavimų dažnai trūksta. Dėl to pokytis priklauso nuo reputacijos, rinkos spaudimo ir to, ar įmonės pačios susikurs aiškias vidines karjeros ir kompetencijų ugdymo sistemas.

    Paradoksalu, kad politinėje viršūnėje pokyčiai jau matomi, tačiau versle jie juda daug lėčiau. Net ir esant moteriai premjerei, dauguma ekspertų sutaria, kad lyčių balanso proveržis įvyks tik tada, kai bus keičiamos darbo kultūros normos ir karjeros mechanizmai pačiose įmonėse.

  • Mirė Gloria Steinem: feminizmo ikonos palikimas ir citatos, kurios iki šiol keičia diskusiją

    Mirė Gloria Steinem: feminizmo ikonos palikimas ir citatos, kurios iki šiol keičia diskusiją

    Gloria Steinem mirtis ir jos reikšmė

    JAV žurnalistė, rašytoja ir feminizmo aktyvistė Gloria Steinem mirė sulaukusi 92 metų. Ji laikoma viena ryškiausių modernaus moterų judėjimo figūrų, kurios tekstai ir vieši pasisakymai darė įtaką ne vienai kartai.

    Steinem vardas siejamas su ilgalaike kova už reprodukcines teises, teisę į saugų abortą, smurto artimoje aplinkoje prevenciją, lygiavertį atlygį ir politinį moterų atstovavimą. Jos veikla apėmė ir žurnalistiką, ir organizacinį darbą, ir nuolatinį dalyvavimą viešojoje erdvėje.

    Kodėl jos citatos tapo judėjimo kalba

    Gloria Steinem gebėjo sudėtingas socialines temas paversti aiškiomis, įsimintinomis frazėmis, kurios lengvai cituojamos, bet kartu išlaiko minties svorį. Dalis jos pasakymų tapo feministinio judėjimo šūkiais, o kiti iki šiol naudojami kalbant apie galios, pinigų ir politinių sprendimų santykį.

    Jos citatų populiarumas paaiškinamas ir tuo, kad jos dažnai balansuoja tarp ironijos ir tikslios diagnozės: Steinem kalbėjo ne tik apie lygybės idealus, bet ir apie mechanizmus, kurie lygybę stabdo. Dėl to jos mintys naudojamos ir šiuolaikinėse diskusijose apie atlyginimų skirtumus, atstovavimo problemą bei kultūros įtaką politikai.

    „Bet kuri moteris, nusprendusi elgtis kaip visavertis žmogus, turėtų žinoti, kad status quo armijos ją mėgins paversti nešvariu juokeliu. Tai jų pirmasis ginklas. Jai prireiks seserystės“, – sakė Gloria Steinem.

    „Ateitis priklauso nuo to, ką kiekvienas darome kasdien; judėjimas yra tik žmonės, kurie juda“, – sakė Gloria Steinem.

    Palikimas, kuris neapsiriboja JAV

    Nors Steinem dažniausiai siejama su JAV moterų judėjimu, jos idėjos peržengė valstybių ribas ir tapo tarptautinių žmogaus teisių diskusijų dalimi. Jos tekstai ir kalbos buvo verčiami, cituojami akademinėje aplinkoje, o žurnalistinė laikysena padėjo suformuoti standartą, kaip apie lyčių lygybę kalbėti ne vien deklaracijomis, bet ir faktais.

    Šiandien, kai daugelyje šalių vyksta ginčai dėl reprodukcinių teisių, smurto prevencijos priemonių ar politinio atstovavimo, Steinem mintys vėl skamba aktualiai. Jos palikimas išlieka ne tik citatose, bet ir pačiame viešosios kalbos stiliuje: reikalauti pokyčių, bet kartu įvardyti, kas konkrečiai turi keistis.

  • ES mokamų atlyginimų skirtumas kainuoja milijardus: moterys kasmet netenka beveik 3 900 eurų

    ES mokamų atlyginimų skirtumas kainuoja milijardus: moterys kasmet netenka beveik 3 900 eurų

    Lyčių darbo užmokesčio atotrūkis Europos Sąjungoje išlieka apčiuopiama ekonominė problema, kuri kasmet kainuoja ne tik atskiriems darbuotojams, bet ir visai ekonomikai. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad moterų bruto valandinis atlygis ES vidutiniškai yra 11,1 proc. mažesnis nei vyrų.

    Praktiškai tai reiškia, kad kai vyras uždirba 100 eurų, moteris vidutiniškai gauna 88,9 euro. Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) skaičiavimai, paremti Eurostato statistika, rodo, jog per metus tai sudaro beveik 3 900 eurų mažesnes pajamas vienai dirbančiai moteriai.

    ETUC vertinimu, dėl šio skirtumo ES dirbančios moterys bendrai netenka daugiau kaip 358 milijardų eurų per metus. Skaičiavimuose išskiriama ir tai, kad didelę įtaką rezultatams daro didesnės įmonės, kuriose atlygio struktūros dažniau apima priedus, premijas ir karjeros laiptus.

    „Atlygio skaidrumo priemonių kaštai įmonėms yra nedideli, tačiau neveikimas moterims kainuoja milijardus prarastų pajamų“, – sakė ETUC generalinė sekretorė Esther Lynch.

    Atotrūkio dydis tarp valstybių labai skiriasi. Liuksemburgas išsiskiria kaip vienintelė ES šalis, kur, pagal pateiktus vertinimus, moterys vidutiniškai uždirba daugiau nei vyrai, o metinis skirtumas jų naudai siekia apie 474 eurus.

    Tuo metu didžiausi metiniai praradimai fiksuojami Šiaurės ir dalyje Vakarų Europos: Suomijoje vidutiniškai apie 7 592 eurus, Austrijoje apie 6 854 eurus, Vokietijoje apie 6 049 eurus, Švedijoje apie 5 116 eurų. Virš ES vidurkio taip pat yra Estija, Prancūzija, Čekija ir Airija.

    Lietuvoje, pagal pateiktus skaičiavimus, vidutiniai metiniai praradimai siekia apie 2 404 eurus. Mažiausias skirtumas įvardijamas Belgijoje, kur jis sudaro apie 322 eurus, o kai kuriose valstybėse metinis atotrūkis nesiekia 1 000 eurų.

    Atlygio skaidrumo direktyva

    Lyčių atlygio skirtumą ES siekiama mažinti per Atlygio skaidrumo direktyvą, kurios tikslas yra sumažinti informacijos asimetriją tarp darbuotojų ir darbdavių. Direktyva numato daugiau pareigų darbdaviams, įskaitant informacijos teikimą apie atlygio lygius ir vidinius vertinimus, kai nustatomi nepagrįsti skirtumai.

    ES lygiu direktyvos įgyvendinimui buvo nustatytas 2026 metų birželio 7 dienos terminas, tačiau dalis valstybių narių jo neįvykdė. Tai reiškia, kad realūs pokyčiai kai kuriose rinkose gali vėluoti, o darbuotojų galimybės greičiau identifikuoti diskriminacinius skirtumus išlieka ribotos.

    „Tai nepriimtina, kai moterys dešimtmečius patyrė atlygio diskriminaciją. Laikas baigėsi slaptumo kultūrai, kuri leido toleruoti diskriminaciją“, – teigė Esther Lynch.

    Ką rodo poveikio skaičiavimai?

    ETUC vertinimu, net ir santykinai nedidelis pokytis galėtų būti apčiuopiamas. Jei lyčių darbo užmokesčio atotrūkis sumažėtų 10 proc., vidutinė dirbanti moteris ES per metus uždirbtų maždaug 672 eurais daugiau.

    Didžiausias toks prieaugis prognozuojamas Prancūzijoje, apie 1 069 eurus, ir Airijoje, apie 1 033 eurus. Pastebimas efektas būtų ir Suomijoje, Vokietijoje, Italijoje bei Danijoje, o mažiausias, dėl jau mažesnio atotrūkio, būtų Lenkijoje.

    ETUC atstovai taip pat pabrėžia, kad direktyvos nevykdymas gali turėti teisinių pasekmių, nes valstybės narės privalo perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę. Ilgainiui atlygio skirtumai daro poveikį ne tik mėnesinėms pajamoms, bet ir socialinėms garantijoms, įmokoms bei pensijoms, todėl ekonominė nelygybė gali didėti ir pasitraukus iš darbo rinkos.

  • Tėvo diena Lietuvoje: ką ši proga primena šeimoms ir kodėl tėčių vaidmuo šiandien keičiasi

    Tėvo diena Lietuvoje kasmet minima pirmąjį birželio sekmadienį, todėl daugeliui šeimų ji tampa proga sustoti ir padėkoti tėčiams už kasdienį rūpestį. Ši diena dažnai siejama su vaikų dėmesiu, tačiau jos prasmė platesnė nei sveikinimai ar dovanos.

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie tėvo vaidmens pokyčius: nuo tradicinio „šeimos maitintojo“ prie lygiaverčio partnerio, aktyviai dalyvaujančio vaikų priežiūroje. Tyrimai rodo, kad tėčių įsitraukimas siejamas su geresniais vaikų emociniais ir socialiniais įgūdžiais, taip pat su didesniu pasitikėjimu savimi.

    Lietuvoje tėčių dalyvavimą skatina ir praktiniai pokyčiai, ypač vaiko priežiūros atostogų modelis, leidžiantis šiuo laikotarpiu įsitraukti abiem tėvams. Socialinės apsaugos sistemoje įtvirtintos galimybės dalintis atostogomis, o daliai šeimų tai tampa realiu sprendimu derinant darbą ir vaikų auginimą.

    Specialistai pabrėžia, kad tėvystė šiandien vis mažiau apibrėžiama vien finansine atsakomybe. Kasdienis ryšys su vaiku kuriamas per laiką kartu, nuoseklumą, aiškias ribas ir emocinį saugumą, o tai svarbu tiek mažiems vaikams, tiek paaugliams.

    Šeimoms Tėvo diena gali tapti ne tik švente, bet ir priminimu apie paprastus, bet reikšmingus dalykus: pokalbį be skubėjimo, bendrą veiklą ar nuoširdų įvertinimą. Kartais būtent tokie maži gestai sukuria didžiausią šios dienos prasmę.

  • CEDAW išvados apie Lietuvą jau išverstos: ką Komitetas siūlo keisti dėl moterų teisių

    CEDAW išvados apie Lietuvą jau išverstos: ką Komitetas siūlo keisti dėl moterų teisių

    Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) 2026 metais vasario 23 dieną priėmė baigiamąsias pastabas dėl Lietuvos septintosios periodinės ataskaitos apie Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti tinkamą dokumento sklaidą, institucijoms pateiktas oficialus vertimas į lietuvių kalbą.

    Šios baigiamosios pastabos laikomos tarptautiniu Lietuvos pažangos lyčių lygybės ir moterų teisių srityje vertinimu. Jose paprastai įvardijami tiek pasiekti pokyčiai, tiek išliekantys iššūkiai, o kartu pateikiamos konkrečios rekomendacijos valstybės politikai ir praktikai.

    Ką apima CEDAW rekomendacijos?

    Komiteto rekomendacijos yra tiesiogiai susijusios su teisėkūra, viešosios politikos formavimu ir įgyvendinimu, administracine praktika, duomenų rinkimu bei mokymų organizavimu. Taip pat akcentuojama teisingumo vykdymo sritis, nes CEDAW ragina užtikrinti, kad Konvencijos nuostatos būtų realiai taikomos nacionaliniu lygmeniu.

    Baigiamosios pastabos institucijoms veikia kaip prioritetų žemėlapis iki kitos valstybės ataskaitos pateikimo. Jose pateikiamos kryptys, kurios gali būti svarbios peržiūrint teisės aktus, planuojant strateginius dokumentus ir vertinant sprendimų poveikį lyčių lygybei.

    Ko tikimasi iš institucijų?

    CEDAW pabrėžia koordinuotos ir sistemingos institucijų veiklos poreikį, aiškių ir išmatuojamų tikslų nustatymą bei veiksmingą stebėseną. Kartu akcentuojama atskaitomybė, kad pažanga būtų matuojama ne vien deklaracijomis, bet ir apčiuopiamais rezultatais.

    Dokumente taip pat išskiriamas kompetencijų stiprinimas, ypač tiems pareigūnams, kurie taiko teisę ir priima administracinius sprendimus. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį mokymams, vienodesnei taikymo praktikai ir aiškesniems procesams, kad moterų teisių apsauga būtų užtikrinama nuosekliai.

    Institucijos kviečiamos pagal savo kompetenciją susipažinti su CEDAW baigiamosiomis pastabomis, įvertinti jų aktualumą vykdomoms ir planuojamoms priemonėms bei, esant poreikiui, inicijuoti papildomus veiksmus. Tikslas – nuosekliai įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus ir stiprinti lyčių lygybę Lietuvoje.

    Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.

  • Tyrimas: JK kasoje „Chris“ ir kalbantys gyvūnai lenkia filmus su vyresnėmis nei 60 moterimis

    Tyrimas: JK kasoje „Chris“ ir kalbantys gyvūnai lenkia filmus su vyresnėmis nei 60 moterimis

    Kas paaiškėjo iš JK kasos duomenų

    Didžiausius kino bilietų pardavimus Jungtinėje Karalystėje renkantys filmai pastaraisiais metais gerokai dažniau remiasi vyrais pagrindiniuose vaidmenyse nei vyresnėmis moterimis, rodo kampanijos Age Without Limits užsakymu atlikta analizė. Tyrėjai peržvelgė 100 daugiausia pajamų surinkusių filmų, išleistų JK 2023 metais, 2024 metais ir 2025 metais.

    Iš šimto komerciškai sėkmingiausių filmų tik penkiuose pagrindinis vaidmuo teko moteriai, vyresnei nei 60 metų. Tuo pat metu šešiuose filmuose pagrindinį vaidmenį atliko aktorius, vardu Chris, o tai tapo ryškiu rodikliu, kaip siaurai didžioji industrijos dalis vis dar mato „parduodamą“ lyderystę ekrane.

    Dar vienas skaičius, kurį kampanijos autoriai vadina simboliškai iškalbingu: filmų, kurių pagrindinis veikėjas yra kalbantis gyvūnas, esą buvo maždaug keturis kartus daugiau nei filmų su vyresne nei 60 metų moterimi centre. Nors toks palyginimas sąmoningai provokuojantis, jis pabrėžia problemą, kurią organizacija sieja su amžizmu ir lyčių nelygybe.

    Kurios vyresnės aktorės vis dėlto gavo „pirmą planą“

    Analizėje išskiriami keli komerciškai sėkmingesni pavyzdžiai, kuriuose pagrindinis vaidmuo patikėtas vyresnei moteriai. Tarp jų minimi filmai Allelujah, My Big Fat Greek Wedding 3, Book Club: The Next Chapter, The Substance ir Freakier Friday, kuriuose ryškiausiai matomos Jennifer Saunders, Nia Vardalos, Diane Keaton, Demi Moore ir Jamie Lee Curtis.

    Kampanijos vertinimu, pavieniai pavyzdžiai nekeičia bendro vaizdo: vyresnės moterys dažniau lieka antraeiliuose vaidmenyse, o jų personažai neretai kuriami kaip pasyvūs, menkiau veikiantys siužetą ar paverčiami karikatūriškais. Ši tendencija, anot tyrėjų, ilgainiui formuoja ir auditorijos įprotį nematyti vyresnių moterų kaip istorijų variklio.

    Ką sako industrija ir ką rodo apklausos

    Diskusiją sustiprino ir viešai išsakytas aktorės Emmos Thompson palaikymas kampanijos raginimams. 67 metų „Oskaro“ laureatė teigė, kad vyresnių moterų istorijos yra ne tik reikalingos, bet ir iš prigimties įdomesnės, nes patirtys su amžiumi tik kaupiasi.

    „Moterys sudaro pusę visuomenės ir mes senstame. Tad kur istorijos apie mus? Kuo tampame vyresnės, tuo esame įdomesnės“, – sakė Emma Thompson.

    Centre for Ageing Better vadovė Carole Easton pabrėžė, kad toks atotrūkis atrodo paradoksalus ir ekonominiu požiūriu, nes vyresnė auditorija sudaro reikšmingą kino lankytojų dalį ir per metus išleidžia dideles sumas pramogoms. Organizacijos užsakymu atliktoje visuomenės apklausoje trečdalis respondentų nurodė manantys, kad filmų su vyresnėmis nei 60 metų moterimis pagrindiniuose vaidmenyse trūksta, o tik nedidelė dalis teigė, jog jų esą per daug.

    Tyrimo autoriai akcentuoja ir platesnį kontekstą: amžizmas dažnai veikia kartu su seksizmu, todėl vyresnės moterys tampa mažiau matomos ne tik kine, bet ir kitose medijų bei darbo rinkos srityse. Kampanija ragina keisti požiūrį tiek kūrėjams ir prodiuseriams, tiek žiūrovams, kurie savo pasirinkimais iš esmės ir nulemia, kokios istorijos laikomos „saugiomis“ investicijomis.

    Pastarųjų metų kasos rezultatai kartu rodo, kad vyresnių moterų vedami filmai gali būti sėkmingi, tačiau jų vis dar pernelyg mažai, kad pakeistų industrijos inerciją. Kampanijos teigimu, realus lūžis įvyks tik tuomet, kai vyresnės herojės taps ne išimtimi, o įprasta didžiųjų premjerų dalimi.

  • Europos Parlamentas leido balsuoti per įgaliotinį po gimdymo, bet tvarka taikoma tik moterims

    Europos Parlamentas leido balsuoti per įgaliotinį po gimdymo, bet tvarka taikoma tik moterims

    Europos Parlamentas balandžio 29 dieną Strasbūre pritarė taisyklei, pagal kurią europarlamentarės, susilaukusios kūdikio, galės laikinai perduoti savo balsą kitam Parlamento nariui. Sprendimas pristatomas kaip priemonė gerinti darbo ir šeimos derinimą, tačiau jau sulaukė kritikos dėl lyčių lygybės.

    Naujoji tvarka numato, kad europarlamentarė gali įgalioti kolegą balsuoti jos vardu iki trijų mėnesių iki numatomos gimdymo datos ir iki šešių mėnesių po gimdymo. Tai yra laikina išimtis iš įprastos praktikos, kai plenarinėse sesijose balsuojama asmeniškai.

    Iki šiol Europos Parlamente galiojo motinystės atostogų galimybė šešiems mėnesiams, tačiau balsavimo teisė tuo laikotarpiu praktiškai būdavo „įšaldoma“, nes balsų perduoti nebuvo galima. Dėl to daliai naujagimių susilaukusių europarlamentarių tekdavo rinktis tarp dalyvavimo balsavimuose ir kūdikio priežiūros.

    „Tris mėnesius buvau motinystės atostogose ir negalėjau balsuoti. Jei negali balsuoti, negali atstovauti žmonėms, kurie tave išrinko“, – sakė Prancūzijos socialistė Chloé Ridel.

    Balsavimas dėl pakeitimų Parlamente buvo itin užtikrintas: už balsavo 616 narių, prieš buvo 24, susilaikė 8. Kad taisyklės įsigaliotų, dar reikalingas valstybių narių nacionalinių parlamentų patvirtinimas, kaip numatyta ES sutarčių procedūrose.

    Kodėl tai kritikuojama?

    Pagrindinis ginčas kilo dėl to, kad balsavimo perdavimas numatytas tik moterims, nors tėvystės ir tėvų atostogų tema Europos Sąjungoje pastaraisiais metais nuosekliai siejama su lygiaverčiu vaikų priežiūros pasidalijimu. Kritikai pabrėžia, kad išskirtinė taisyklė moterims gali įtvirtinti prielaidą, jog vaikų priežiūra pirmiausia yra motinos pareiga.

    Europos Parlamentas turi bendresnes tėvystės ir tėvų atostogų nuostatas, tačiau naujasis balsavimo mechanizmas į jas neįtrauktas. Dėl to vyrai europarlamentarai, net ir pasirinkę vaiko priežiūros atostogas, analogiškos galimybės perduoti balsą negaus.

    „Įtraukti balsavimo per įgaliotinį galimybę tėvams buvo neįmanoma dėl vyraujančio, vyrų dominuojamo požiūrio į tėvystę“, – sakė Italijos žaliųjų atstovė Cristina Guarda.

    Kairiųjų frakcijos bandė derinant pakeitimus išplėsti tvarką visiems tėvams, tačiau tam pritrūko paramos iš kitų politinių grupių. 2025 metų lapkritį Europos Parlamentas atmetė siūlymą įtraukti ir tėvus, o balsavimas nebuvo vardinis, todėl nebuvo viešai įvardyta, kurie nariai pasisakė prieš.

    Ką tai reiškia praktikoje?

    Sprendimas palengvina situaciją toms europarlamentarėms, kurios dėl kūdikio priežiūros negali keliauti į Strasbūrą plenarinėms sesijoms, o ypač toms, kurios po gimdymo dar tik atgauna fizines jėgas. Kita vertus, taisyklių taikymas tik moterims gali tapti precedentu, kuris ateityje skatins naują diskusiją dėl vienodų sąlygų visiems tėvams.

    Platesniame ES kontekste tai siejasi su pastangomis modernizuoti politinio darbo organizavimą, didinti institucijų patrauklumą jaunesnėms šeimoms ir mažinti kliūtis moterų politinei karjerai. Vis dėlto Europos Parlamento pasirinktas modelis rodo, kad tarp deklaruojamos lyčių lygybės ir konkrečių procedūrinių sprendimų vis dar išlieka įtampa.