CP v2

Tag: Lyčių nelygybė

  • Šokiruojantis žemėlapis: kiek metų europiečiai realiai gyvena iš pensijos – kur Lietuva?

    Šokiruojantis žemėlapis: kiek metų europiečiai realiai gyvena iš pensijos – kur Lietuva?

    Pensijoje praleidžiamų metų skirtumai

    Europoje pensinis amžius daugelyje šalių kyla, tačiau vien to nepakanka paaiškinti, kodėl vienur žmonės pensiją gauna gerokai ilgiau nei kitur. Skirtumus lemia du pagrindiniai veiksniai: pensinis amžius ir tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus pensijos.

    EBPO duomenimis, 2024 metais vidutinis pensinis amžius Europos Sąjungoje siekė 64,7 metų vyrams ir 64 metus moterims. Būtent nuo šio amžiaus, įvykdžius stažo ir kitas sąlygas, dauguma gyventojų įgyja teisę į senatvės pensiją.

    Kiek metų ES gyvena pensijoje?

    Skaičiuojant pagal tikėtiną gyvenimo trukmę pasiekus pensinį amžių, ES vyrai vidutiniškai gali tikėtis pensiją gauti 18,4 metų, o moterys – 21,8 metų. Tai reiškia, kad moterys ES vidutiniškai pensijoje praleidžia apie 3,4 metų daugiau nei vyrai.

    Skirtumai tarp šalių išlieka ryškūs net ir ES viduje. Dalis valstybių pasiekia daugiau nei 20 metų vidutinę pensijos gavimo trukmę vyrams, o kitose šis laikotarpis nesiekia ir 16 metų.

    Kur trumpiausia, kur ilgiausia?

    Pagal apžvalgoje naudotus Eurostato ir EBPO 2024 metų duomenis, trumpiausiai pensiją vyrai tikėtina gauna Bulgarijoje ir Vengrijoje – apie 14,7 metų. Tarp ES valstybių ilgiausias laikotarpis fiksuojamas Liuksemburge, kur vyrų tikėtina pensijos gavimo trukmė siekia apie 22 metus.

    Lietuva priskiriama prie šalių, kuriose vyrų tikėtinas pensijos gavimo laikotarpis yra mažesnis nei 16 metų. Prie šios grupės taip pat priskiriamos Latvija ir Rumunija, o tai siejama ir su sveikatos rodiklių, ir su mirtingumo struktūros skirtumais regione.

    Moterų situacija visoje Europoje palankesnė, tačiau ir čia matyti didelė amplitudė. ES vidurkis siekia 21,8 metų, o kai kuriose šalyse moterys statistiškai pensiją gauna gerokai trumpiau nei 20 metų.

    Vokietijos paradoksas ir Turkijos išskirtinumas

    Tarp didžiųjų Europos ekonomikų išsiskiria Vokietija: vyrų tikėtina pensijos gavimo trukmė ten yra apie 1,1 metų mažesnė už ES vidurkį. Tai sukuria pastebimą atotrūkį nuo tokių šalių kaip Prancūzija ar Ispanija, kur didesnę įtaką daro ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė ir skirtinga pensinio amžiaus dinamika.

    Europos kontekste ryški išimtis yra Turkija, kur 2024 metais pensinis amžius buvo ypač žemas: 52 metai vyrams ir 49 metai moterims. Dėl to statistiškai pensijos gavimo laikotarpis ten atrodo pats ilgiausias, nors realų vaizdą koreguoja tai, kada žmonės faktiškai pasitraukia iš darbo rinkos.

    Kada žmonės iš tiesų nustoja dirbti?

    Svarbus niuansas – faktinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius ne visada sutampa su oficialiu pensiniu amžiumi. ES vidutiniškai vyrai iš darbo rinkos pasitraukia apie 63,8 metų, nors pensinis amžius siekia 64,7 metų, o moterys – apie 62,9 metų, kai oficialiai pensija dažniausiai pradedama mokėti nuo 64 metų.

    Tai reiškia, kad dalis žmonių realiai nustoja dirbti anksčiau, tačiau pensiją pradeda gauti vėliau, arba pereina per nedarbo, ligos ar kitas išmokas. Kai kuriose šalyse skirtumas tarp oficialaus pensinio amžiaus ir faktinio pasitraukimo iš darbo rinkos yra ypač didelis, todėl „metai pensijoje“ statistikoje gali būti interpretuojami skirtingai.

    Ne tik trukmė, bet ir suma

    Ekspertai pabrėžia, kad vien tik pensijos gavimo trukmė neatsako į klausimą, ar senjorai gyvena finansiškai saugiai. Pensijos daugeliui vyresnių europiečių yra pagrindinis pajamų šaltinis, tačiau pensijų dydžiai skiriasi tiek nominaliai, tiek pagal perkamąją galią.

    Be to, EBPO šalyse išlieka ir lyčių pensijų atotrūkis: moterys vidutiniškai gauna apie 23 proc. mažesnes pensijas nei vyrai. Todėl net ir ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė pensijoje nebūtinai reiškia didesnį finansinį stabilumą.

  • Kur ES dirbama ilgiausiai: vienoje šalyje – beveik 46 metai, kitur atotrūkis pribloškia

    Kur ES dirbama ilgiausiai: vienoje šalyje – beveik 46 metai, kitur atotrūkis pribloškia

    Europos Sąjungoje daugėjant diskusijų dėl pensinio amžiaus, išryškėja ir kitas rodiklis – kiek metų žmonės realiai praleidžia darbo rinkoje. Eurostato duomenimis, 2025 metais tikėtina vidutinė darbo trukmė ES gyventojams nuo 15 metų siekė 37,5 metų ir toliau pamažu auga.

    Šis rodiklis parodo, kiek metų 15 metų amžiaus žmogus, esant dabartinėms sąlygoms, tikėtinai bus darbo rinkoje. Jis apima ir užimtumą, ir nedarbą, todėl tai nėra pensinio amžiaus matas, bet gerai atskleidžia dalyvavimo darbo rinkoje tendencijas.

    Šiaurė aiškiai lenkia pietus

    Eurostatas fiksuoja ryškų skirtumą tarp ES šalių: kai kuriose valstybėse tikėtina darbo trukmė viršija 40 metų, o kitose nesiekia 35. Ilgiausias vidutinis darbo gyvenimas 2025 metais buvo Nyderlanduose – 44 metai.

    Po Nyderlandų rikiuojasi Švedija su 43,3 metų ir Danija su 42,6 metų. Daugiau nei 40 metų ribą taip pat peržengė Estija, Airija, Vokietija ir Suomija, o tai rodo gana stabilų šių šalių gyventojų dalyvavimą darbo rinkoje.

    Trumpiausia tikėtina darbo trukmė 2025 metais buvo Rumunijoje – 32,7 metų. Nedaug atsiliko Italija su 33 metų ir Bulgarija su 34,6 metų, o tai siejama su žemesniu užimtumo lygiu, didesniais neaktyvumo mastais ir skirtinga socialine bei demografine struktūra.

    Vyrai dirba ilgiau nei moterys

    ES mastu išlieka ryški lyčių atskirtis: vyrų tikėtina darbo trukmė 2025 metais siekė 39,5 metų, moterų – 35,4 metų. Skirtumas dažniausiai aiškinamas vaikų priežiūros pertraukomis, nepilno etato darbu, mažesniu vyresnio amžiaus moterų užimtumu ir skirtingomis profesinėmis trajektorijomis.

    Ilgiausia vyrų darbo trukmė fiksuota Nyderlanduose – 45,9 metų, taip pat Švedijoje ir Danijoje – po 44,5 metų. Tuo metu trumpiausiai vyrai tikėtinai dirba Bulgarijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje, kur rodikliai tesiekia apie 36 metus.

    Moterų grupėje lyderiauja Švedija su 42,3 metų, Nyderlandai su 41,9 metų ir Estija su 41,8 metų. Trumpiausi moterų darbo gyvenimai 2025 metais fiksuoti Italijoje – 28,4 metų, Rumunijoje – 29,1 metų ir Graikijoje – 31,8 metų.

    Kodėl tema kaitina visuomenes?

    Pastaraisiais metais daugelyje Europos valstybių pensijų sistemos atsidūrė politinių ginčų centre, nes ilgėja gyvenimo trukmė ir mažėja gimstamumas. Tai reiškia, kad dirbančiųjų dalis, išlaikanti pensininkus ir sveikatos apsaugos sistemą, daugelyje šalių spaudžiama vis labiau.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – Prancūzija, kur 2023 metais bandymas kelti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų sukėlė masines demonstracijas ir streikus. Vėliau reformos įgyvendinimas buvo atidėtas, siekiant sumažinti politinę įtampą.

    Rumunijoje pensijų reformos apima moterų pensinio amžiaus didinimą iki 65 metų iki 2035 metų, sulyginant jį su vyrų. Danija tuo metu yra priėmusi sprendimą valstybės pensinį amžių iki 2040 metų palaipsniui didinti iki 70 metų, susiejant jį su gyvenimo trukmės pokyčiais.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien pensinio amžiaus didinimas problemų neišsprendžia, jei neauga užimtumas, negerėja sveikatos rodikliai ir nėra mažinamas nedarbingumas vyresniame amžiuje. Vis dažniau akcentuojamos priemonės, kurios padeda žmonėms ilgiau išlikti darbo rinkoje: perkvalifikavimas, lankstesnis darbas ir sveikatos prevencija.

    Eurostatas pažymi, kad tikėtinos darbo trukmės rodikliai nėra normatyvas, kiek žmonės turėtų dirbti. Tačiau jie aiškiai parodo, kuriose šalyse darbo rinka žmones išlaiko ilgiausiai, o kur dalyvavimą riboja struktūrinės problemos ir socialinės realijos.